All official European Union website addresses are in the europa.eu domain.
See all EU institutions and bodiesAr kažką už mūsų planetos, tik esant būtinybei atsispausdinti šį puslapį. Net nedidelis veiksmas gali padaryti didžiulį skirtumą, kai milijonai žmonių tai padaryti!
Žalioji infrastruktūra suteikia galimybę taikyti patrauklius aplinkos, socialinių ir ekonomikos klausimų sprendimus, todėl ją būtina visapusiškai integruoti įvairiose politikos srityse. EAA besirengiant paskelbti ataskaitą apie tai, kaip žalioji infrastruktūra padeda švelninti gamtinių pavojų, kuriuos lemia oro sąlygos ir klimato kaita, padarinius, kalbėjome su vienu iš pagrindinių jos autorių Gormu Dige, kuris yra teritorinės aplinkos, politikos ir ekonominės analizės projektų vadovas.
Šių metų rugpjūčio mėnesį per 190 šalių pasiekė bendrą sutarimą dėl 2030 m. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės. Vėliau šį mėnesį valstybių vadovai Niujorke patvirtins šią darbotvarkę, taip pat darnaus vystymosi tikslus ir uždavinius. Kitaip nei ankstesnieji tikslai, darnaus vystymosi tikslai yra skirti tiek besivystančioms, tiek išsivysčiusioms šalims ir yra sutelkti į platesnį darnaus vystymosi temų spektrą. Į daugumą iš 17 darnaus vystymosi tikslų įtraukti elementai, susiję su aplinka, išteklių naudojimu ar klimato kaita.
Kad pagamintų pakankamą maisto kiekį, Europa kliaujasi intensyviąja žemdirbyste, kuri turi poveikio aplinkai ir mūsų sveikatai. Ar Europa gali rasti ekologiškesnių maisto gamybos būdų? Šį klausimą uždavėme Ybelei Hoogeveen, kuri vadovauja Europos aplinkos agentūros (EEA) grupei, tiriančiai gamtos išteklių naudojimo poveikį aplinkai ir žmonių gerovei.
Europos ekonomika vis dar jaučia 2008 m. prasidėjusios ekonominės krizės pasekmes. Milijonai žmonių neteko darbo, sumažėjo darbo užmokestis. Ar dabar laikas kalbėti apie aplinkosaugą, kai aukštųjų mokyklų absolventai viename iš turtingiausių pasaulio žemynų neranda darbo? Taip, Europos Sąjungos naujoji aplinkosaugos veiksmų programa skirta net tik aplinkos politikai, bet ir kitiems klausimams. Šioje programoje aplinka suvokiama kaip neatsiejama mūsų sveikatos ir ekonomikos dalis.
„Turime gerų naujienų – per pastaruosius dešimtmečius pavyko žymiai sumažinti kai kurių oro teršalų kiekį. Tačiau šie teršalai, kurių kiekį pavyko sumažinti labiausiai, nėra patys žalingiausi žmogaus sveikatai ir aplinkai,“ – pažymi Europos aplinkos agentūros (EAA) oro kokybės vertinimo ir duomenų rengimo specialistas Valentin Foltescu. Paklausėme V. Foltescu, kokių priemonių EAA imasi oro kokybės srityje ir ką rodo naujausi duomenys.
Gyvename nuolat kintančiame pasaulyje. Kaip vykstančius pokyčius nukreipti tokia linkme, kad iki 2050 m. tvarią plėtrą užtikrintume visame pasaulyje? Kaip užtikrinti trumpalaikę ir ilgalaikę ekonominių ir aplinkos procesų pusiausvyrą? Atsakymai priklauso nuo to, kaip elgsimės pereinamuoju laikotarpiu ir ar neįkalinsime savęs netvariose sistemose.
Didėjant gyventojų skaičiui, smarkiai plečiantis urbanizacijai ir ekonomikai, visuose Europos miestuose auga gėlo vandens poreikis. Klimato kaita ir tarša taip pat turi įtakos miesto gyventojams tiekiamo vandens ištekliams. Ką turi turime daryti, kad Europos miestuose būtų užtikrintas gėlo vandens tiekimas gyventojams?
Mums reikia maisto, o jam pagaminti reikia gėlo vandens. Dėl didėjančios žmonių veiklos ir klimato kaitos daugelyje regionų, ypač pietuose, reikia stengtis iš visų jėgų norint surasti pakankamai gėlo vandens visiems poreikiams patenkinti. Ką galime padaryti, kad apsirūpintume maistu nemažindami gėlo vandens išteklių? Pirmas žingsnis – efektyviau naudoti vandenį žemės ūkyje.
Europoje žemės ūkio reikmėms sunaudojama labai daug vandens, dėl to kyla vandens trūkumo ir ekosistemų pažeidimo pavojus. Kad vandens sąnaudos neviršytų natūraliai atsistatančių vandens resursų lygio, ūkininkams būtina suteikti su kainomis susijusių paskatų, patarimų ir pagalbos.
„Vandens tiekimas mums nutraukiamas kartą ar du kartus per mėnesį arba dažniau“, – sako Barış Tekin, kartu su žmona ir dukra gyvenantis istoriniame Stambulo rajone Beşiktaş. Marmaros universiteto ekonomikos profesoriaus Barış teigimu, savo bute jis laiko apie 50 litrų vandens atsargų nenumatytiems atvejams. „Jei vanduo dingsta ilgam, mes persikraustome į mano tėvo arba žmonos tėvų butą“, – sako Barış.
Ar mėgstate dirbti sode? Jei taip ir jei gyvenate Vidurio ar Šiaurės Europoje, raudonieji plikšliužiai tikriausiai yra vieni iš jūsų priešų. Jūsų prieskoninius augalus ir daržoves nepaliaujamai puolančių šliužų, atrodo, neveikia jokios priemonės.
Žvejo pasakojimas. 1986 m. spalio šeštosios naktį Kategato sąsiauryje žvejojusių Gileleje miestelio (į šiaurę nuo Kopengahos) žvejų tinklai prisipildė norvegiškų omarų. Dauguma gyvūnų buvo žuvę arba žūstantys. Apie pusė jų buvo keistos spalvos.
Kiekvieną žiemą Kopenhagos Tivolio sodų – seno ir garsaus pramogų parko miesto centre – vartai atidaromi oficialiai pažymint ilgojo Kalėdų laikotarpio pradžią. Šį gruodį Tivolio spindesį tikriausiai nustelbs COP 15 – svarbiausias iš visų iki šiol vykusių susitikimų pasaulinės klimato kaitos klausimais – kai į Danijos sostinę suplūs tūkstančiai diplomatų, politikų, verslininkų, aplinkos apsaugos specialistų ir klimato ekspertų iš viso pasaulio.
* Šios istorijos veikėjai išgalvoti. Tačiau duomenys – tikri. Istorija vyksta 2008 m. liepos 27 d., kai Briuselyje buvo paskelbta apie pablogėjusią oro kokybę.
For references, please go to https://eea.europa.eu./lt/articles/all-articles or scan the QR code.
PDF generated on 2024-11-22 21:54
Engineered by: EAA interneto svetainės komanda
Software updated on 26 September 2023 08:13 from version 23.8.18
Software version: EEA Plone KGS 23.9.14
Dokumento veiksmai
Dalintis su kitais