Elektra varomos transporto priemonės – pažangus pasirinkimas aplinkos atžvilgiu

EAA neseniai paskelbė naują transporto ir aplinkos ataskaitų teikimo mechanizmo (angl. Transport and Environment Reporting Mechanism, TERM) ataskaitą. Pagrindinė šios ataskaitos išvada yra tokia: kalbant apie klimato kaitą ir oro kokybę, elektromobiliai yra akivaizdžiai tinkamesni nei benzininiai ar dyzeliniai automobiliai. Nors visuomenei dar kyla abejonių ir neaiškumų dėl elektromobilių naudos aplinkai, mokslininkai pateikia vis akivaizdesnių argumentų. Net ir šiuo metu, kai Europoje pasitelkiami įvairūs elektros energijos šaltiniai ir vis dar daug elektros energijos gaunama iš anglių, tai turi akivaizdžios naudos. Ši nauda vėliau bus dar didesnė, nes Europa ateityje naudos daugiau atsinaujinančiosios energijos.

Ši ataskaita yra viena pirmųjų ataskaitų, kuriose aptariant elektromobilius nagrinėjamas žiedinės ekonomikos aspektas daug dėmesio skiriant pakartotinio naudojimo, atnaujinimo ir antrinio perdirbimo klausimams. Atlikta daug mokslinių tyrimų apie elektromobilių gyvavimo ciklo poveikį. Europos aplinkos agentūroje šias žinias sujungėme ir pateikėme platesnei auditorijai. Turime išmokti geriau pakartotinai naudoti ir perdirbti elektromobilius bei jų sudedamąsias dalis, kad kuo labiau sumažintume jų gamybos poveikį aplinkai. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į elektromobilių gyvavimo ciklo pabaigą. Elektromobilių sudėtyje yra daug metalų ir kitų itin svarbių žaliavų, kuriems apdoroti gali prireikti daug energijos, o juos gaminant kartais naudojamos nuodingosios medžiagos. Taigi, būtų labai naudinga, jei galėtume visa tai regeneruoti iš esamų automobilių ir pakartotinai panaudoti. Jei paimtume visą kurią nors sudedamąją dalį, pavyzdžiui, bateriją, ir panaudotume ją kita paskirtimi, tai iš tiesų padėtų gerokai sumažinti bendrą poveikį aplinkai.

Ataskaitoje atkreipiame dėmesį į įgytą patirtį. Visų pirma, turime užtikrinti, kad elektromobiliams gaminti ir varyti naudojama elektra būtų gaunama iš atsinaujinančiųjų išteklių. Mūsų ataskaitos duomenys rodo, kad tai iš tiesų yra vienas didžiausių veiksnių, kuris turi įtakos elektromobilių aplinkosauginiam veiksmingumui ir sveikatos rodikliams. Antra, turime siekti, kad šiais automobiliais būtų ilgai naudojamasi. Labai svarbu, kad būtų nurodoma kiekvieno pagaminto elektromobilio rida. Jeigu elektromobiliais nuvažiuojama tik 70 000 km, o paskui jie atiduodami į metalo laužą, bendras jų aplinkosauginis veiksmingumas neatrodo toks didelis, palyginti su įprastiniais automobiliais, nes jiems pagaminti reikalinga papildoma energija – daugiau nei gaminant įprastinį automobilį. Tačiau jei elektromobiliais nuvažiuojate 150 000 km ar daugiau, palyginus elektromobilių ir įprastinių automobilių aplinkosauginį veiksmingumą, pirmenybė teiktina pirmiesiems. Galiausiai, kai elektromobilį reikia atiduoti į metalo laužą, turime panaudoti kuo daugiau jo medžiagų.

Labai svarbu pažymėti, kad joks automobilis niekada nebus visiškai netaršus. Sukūrus elektromobilį šiuo klausimu niekas nepasikeitė. Tačiau jei tikrai turite naudotis automobiliu, elektromobilis yra geresnis pasirinkimas aplinkos atžvilgiu. Vis dėlto, jei į darbą vyksite viešuoju transportu arba paprasčiausiai eisite pėsčiomis ar važiuosite dviračiu, aplinką tai visada veiks geriau. Bet koks automobilis išlieka automobiliu; vienos rūšies automobilį pakeitus kitos rūšies automobiliu, neišsprendžiamos transporto, pavyzdžiui, transporto spūsčių problemos.

Tiesiog elektros varikliai yra efektyvesni už degimo variklius, todėl daugiau į bateriją įkraunamos energijos galiausiai panaudojama elektromobiliui varyti. Naudojantis elektra varomomis transporto priemonėmis, suvartojama mažiau energijos, ypač miestuose. Jomis važiuojant pro išmetimo vamzdį neišmetama jokių oro teršalų, kaip antai azoto oksidų ir dalelių. Stabdant elektromobilį ir nusidėvėjus padangoms, dalelių vis dar išsiskiria, tačiau, apskritai vertinant, mažiau nei iš benzininių ar dyzelinių automobilių. Elektra varomos transporto priemonės taip pat gali padėti mažinti triukšmą, nes yra mažiau triukšmingos nei įprastiniai automobiliai, ypač važiuojant mažesniu greičiu.

Didžiausia jų nauda sveikatai yra susijusi su oro kokybe. Elektros energiją naudojant elektromobiliams oras vis tiek yra iš dalies teršiamas, tačiau šią taršą paprastai sukelia elektros energiją gaminančios elektrinės, kuriose taršą galima geriau kontroliuoti nei įprasto automobilio atveju, be to, elektrinės paprastai stovi atokiau nuo tankiai apgyvendintų vietovių.

Iš tiesų daug Europos šalių gana aktyviai skatina jas naudoti, ypač Norvegija, kuri įgyvendino plataus užmojo politiką, skatindama labiau naudotis elektromobiliais ir gera įkrovimo infrastruktūra. Nemažai nuveikė ir Nyderlandai, taip pat Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. Europos Sąjunga kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Kinija yra viena didžiausių pasaulinės rinkos dalyvių. Visos jos daug investuoja į elektromobilumą.

Daug vartotojų nuogąstauja dėl to, ar palei greitkelius yra pakankamai įkrovimo prieigų arba automobilių stovėjimo aikštelių, taip pat dėl mūsų elektros tinklų apkrovos ir elektros energijos sąnaudų. Šiuo metu keliais važinėja labai nedaug elektromobilių. Kai kuriuose miestuose jų yra daugiau nei kituose, tačiau apskritai elektromobiliai (elektra varomos transporto priemonės su baterijomis ir prie elektros tinklo jungiami hibridiniai automobiliai) sudarė maždaug 1,5 proc. praėjusiais metais Europoje parduoto naujų automobilių parko. Būtina plėtoti infrastruktūrą, nes mūsų keliais važinėja vis daugiau elektromobilių. Kai kuriuose didesniuose miestuose jau yra tinkama infrastruktūra, be to, pastaraisiais metais sparčiai daugėja viešai prieinamų įkrovimo prieigų.

Žinoma, jūsų sąskaita už elektros energiją bus didesnė, tačiau naudodami elektromobilį patirsite mažiau išlaidų, nei naudodami įprastą benzinu arba dyzelinu varomą automobilį. Taip ilgainiui atsipirks didelė elektromobilių pirkimo kaina.

2016 m. EAA parengtame informaciniame pranešime „Elektra varomos transporto priemonės ir energetikos sektorius. Poveikis būsimam Europos išmetamųjų teršalų kiekiui“ vertinamas poveikis mūsų elektros tinklams. Jei 2050 m. 80 proc. visų automobilių būtų varomi elektra, Europos Sąjungoje elektros būtų suvartojama maždaug 10 proc. daugiau. Daugiausia elektros energijos vis tiek būtų suvartojama pramonės sektoriuje ir privačiuose namų ūkiuose. Kaip ir įkrovimo infrastruktūrą, elektros tinklus taip pat reikės tobulinti, nes keliuose bus daugiau elektromobilių. Tai kelia iššūkių, tačiau ES jau daro tą patį į elektros tinklus įtraukdama atsinaujinančiuosius energijos išteklius.

Per pastarąjį dešimtmetį atitinkamiems moksliniams tyrimams visoje Europos Sąjungoje buvo skiriama milijardai eurų ir skatinama sparčiai plėtoti įkrovimo infrastruktūrą. Be to, ES daug investuoja į alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, tarp jų – elektra varomų transporto priemonių įkroviklius, – ypač svarbiausiuose Europos tranzito koridoriuose.

ES taip pat skatina plėtoti baterijų gamybą Europoje, nes šiuo metu elektromobilių baterijos daugiausia gaminamos Japonijoje, Kinijoje ir Pietų Korėjoje. Galiausiai ES nustato bendras elektra varomų transporto priemonių ir įkrovimo infrastruktūros taisykles ir standartus, kad Europoje galėtumėte laisvai judėti.

Andreas Unterstaller