All official European Union website addresses are in the europa.eu domain.
See all EU institutions and bodiesAr kažką už mūsų planetos, tik esant būtinybei atsispausdinti šį puslapį. Net nedidelis veiksmas gali padaryti didžiulį skirtumą, kai milijonai žmonių tai padaryti!
Sveika ir atspari gamtinė aplinka, stabilus klimatas ir ilgalaikis tausus išteklių naudojimas turi lemiamą reikšmę Europos ekonomikai ir jos piliečių gerovei. Prasidedant naujam Europos politikos ciklui, išrinktosios Komisijos Pirmininkės politinėse gairėse ir būsimiems Komisijos nariams adresuotuose įgaliojamuosiuose raštuose dar kartą patvirtinamas siekis eiti tvarumo keliu, kartu daugiau dėmesio skiriant konkurencingumui ir saugumui, kad Europa taptų atsparesnė dabartinėms ir ateities krizėms.
Pagrindinės EAA darbo sritys šiais metais buvo klimato kaitos poveikis ir mūsų visuomenės gebėjimas įveikti sveikatai ir gerovei kylančias grėsmes ir pavojus ir geriau jiems pasiruošti. Kalbėjomės su Ine Vandecasteele, Aleksandra Kazmierczak ir Eline Vanuytrecht – trimis specialistėmis, tyrinėjančiomis, kaip galime gerinti prisitaikymą prie klimato kaitos ir didinti atsparumą miestuose, taip pat nustatyti naujus su klimato kaita susijusius potvynių, sausrų ir vandens kokybės keliamus pavojus sveikatai.
Europos piliečiai greitai rinks savo atstovus į naująjį Europos Parlamentą ir spręs, kokia bus ES politikos kryptis ateinančius penkerius metus. Apie šių rinkimų svarbą ir būsimus aplinkos bei klimato iššūkius kalbėjomės su Europos aplinkos agentūros (EAA) vykdomąja direktore Leena Ylä-Mononen.
EAA ką tik paskelbė svarbią Europos klimato grėsmių vertinimo ataskaitą (EUCRA), kuri turėtų padėti Europai pažaboti vis didėjančias klimato kaitos keliamas grėsmes. Į pokalbį pakvietėme savo bendradarbius Julie Berckmans, Marianne Dons Tychsen ir Hans-Martin Füssel, bendrai rengusius ataskaitą pastaruosius dvejus metus.
Aplinkos būklės blogėjimas ir klimato kaita atsiliepia mums visiems – mūsų sveikatai, ekonomikai ir visuomenei. Siekdama spręsti vis didėjančius iššūkius ir mažinti poveikį, Europa ėmėsi įgyvendinti plataus užmojo politiką ir tikslus. Įvertinus pažangą, akivaizdu, kad, siekiant padėti ES pasiekti užsibrėžtus tikslus, būtina visapusiškai įgyvendinti aplinkos ir klimato politiką, ją integruoti į kitas politikos sritis, o prireikus imtis papildomų priemonių. Siekiant spartesnės pažangos, bus labai svarbu užtikrinti tinkamą finansavimą.
Nuo XX a. devintojo dešimtmečio Europos Sąjunga padarė didelę pažangą oro kokybės gerinimo srityje. Tai pavyko pasiekti priimant ir įgyvendinant įvairią politiką ir priemones. Vis dėlto oro tarša tebėra aplinkos veiksnys, keliantis didžiausią riziką žmonių sveikatai Europoje. Ši rizika dar labiau padidėja, kai prie jos prisideda klimato kaitos poveikis, pavyzdžiui, ekstremalus karštis. Tai visų pirma pasakytina apie pažeidžiamas grupes, kaip antai pagyvenusius žmones ir vaikus.
Europos Sąjunga ir jos valstybės narės vis daugiau dėmesio skiria biomasei ir tam, kaip ji gali padėti pereiti prie tvarios ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Su Katarzyna Kowalczewska, EAA eksperte žemės ūkio ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) integravimo klausimais, kalbėjomės apie neseniai paskelbtą EAA leidinį „The European Biomass Puzzle“ (liet. „Europos biomasės galvosūkis“) ir tai, kodėl politikos formuotojai turėtų nuodugniai apsvarstyti šį klausimą.
Sintetinė cheminė medžiaga bisfenolis A (BPA) naudojama daugelyje plastikinių ir metalinių maisto talpyklų ir kitų vartojimo produktų. Šios medžiagos naudojimas ir poveikis yra vis didesnė problema daugeliui žmonių visoje Europoje. Su EAA cheminių medžiagų, aplinkos ir sveikatos klausimų ekspertu Magnus Løfstedt susėdome pasikalbėti apie neseniai paskelbtą EAA informacinį pranešimą apie bisfenolio A keliamą riziką.
Pradedant gamtos gaisrais, baigiant pražūtingais potvyniais Pietų Europoje – 2023 m. vasarą prisiminsime dėl ekstremalių oro sąlygų. Kaip gerai esame pasirengę tokiems reiškiniams ir jų padariniams? Nesiliaujančios karščio bangos, sekinančios milijonus europiečių visame žemyne, gamtos gaisrai ir staiga užklumpantys potvyniai, nuo kurių kenčia daugelis bendruomenių, skatina imtis dar ambicingesnių veiksmų, kad būtų pasiruošta naujajai tikrovei ir sparčiau pereita prie tvarumo.
Žmonės vis geriau suvokia apie mūsų vartojimo poveikį gamtai ir klimatui. Viena iš pagrindinių vartojimo kategorijų yra drabužiai ir kiti tekstilės gaminiai. Kalbėjome su EAA žiedinės ekonomikos, vartojimo ir gamybos specialistu Lars Mortensen, kuris atliko keletą tekstilės gaminių ir jų poveikio aplinkai vertinimų.
1972 m. Atsimenu, kaip su tėvu ėjome namo iš Antverpeno knygų mugės nešini daugybe knygų. Tris iš jų turiu iki šiol – knygą apie nykstančias rūšis, „Times“ pasaulio atlasą ir „Limits to Growth“. Bėgant metams tėvas ir toliau skatino mane domėtis gamta – daug už mūsų artimiausią aplinką didesniu pasauliu, ir mokslu, kuris atvėrė duris svarbioms diskusijoms apie visuomenės ateitį.
Grėsmė dar niekada nebuvo tokia didelė. Mūsų planeta šyla ir rūšys nyksta nerimą keliančiu tempu. Per pastaruosius du mėnesius dviejose pasaulinėse konferencijose susirinkę asmenys iš viso pasaulio aptarė visiems bendrą klimato ir biologinės įvairovės temą. Abiejų sričių iššūkiai kyla iš bendros problemos: mūsų netvarios gamybos ir vartojimo. Nors derybos ir sudėtingos, tačiau jos labai svarbios, siekiant visuotinio informuotumo, konsensuso ir skubių veiksmų.
Kas yra energiją gaminantys vartotojai ir koks jų vaidmuo skatinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą visoje Europoje? Apie tai, kaip piliečiai, institucijos ir įmonės, tapdami atsinaujinančiųjų išteklių energiją gaminančiais vartotojais, gali padėti įveikti dabartinę energetikos krizę, kalbėjomės su EAA energetikos ir aplinkos ekspertu Javier Esparrago. Šį mėnesį EAA paskelbė ataskaitą, kurioje apžvelgiamas energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminančių vartotojų vaidmuo ir tokios gamybos plėtra, kurią skatina geresnės ir pigesnės technologijos ir atitinkama politika.
Atrodo, lyg išgyvename vieną krizę po kitos – pandemija, ekstremalios karščio bangos ir sausra, kilusi dėl klimato kaitos, infliacija, karas ir energetikos krizė. Tikėtina, kad ši žiema pasižymės besitęsiančiomis abejonėmis , dideliu svyravymu pasaulinėse rinkose, kaip kad energijos ir maisto srityse; visa tai kai kurias šalis ir grupes paveiks labiau nei kitas. Norint įveikti šias krizes, ypač ilgalaikėje perspektyvoje, reikia tvirto politinio įsipareigojimo ir investicijų į tvarumą tam, kad būtų sustiprintas mūsų visuomenės atsparumas.
Transportas padeda susisiekti žmonėms, vietovėms, kultūroms ir šalių ūkiams, tačiau kartu daro didelį poveikį aplinkai ir klimatui. Apie tvaresnės Europos transporto sistemos kūrimo problemas ir galimybes ir neseniai mūsų paskelbtą ataskaitą kalbėjomės su dviem Europos aplinkos agentūros (EAA) transporto ir aplinkos specialistais – Rasa Narkevičiūte ir Tommaso Selleri.
Aplinkos tarša daro poveikį mūsų sveikatai ir gyvenimo kokybei. Europos aplinkos agentūros vertinimuose atkreipiame dėmesį į šį poveikį ir naudą, kurią galėtume gauti iš švaresnės aplinkos. Visais veiksmais, kurių imamės siekdami nulinės taršos Europoje, galime padėti išvengti kai kurių vėžinių susirgimų ir pagerinti savo gyvenimo kokybę.
Europos Sąjunga ėmėsi plataus užmojo planų per artimiausius dešimtmečius smarkiai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir taršą. Jie apima ir neseniai paskelbtą Nulinės taršos veiksmų planą, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama oro, vandens ir dirvožemio taršos mažinimui iki tokio lygio, kuris nebūtų laikomas kenksmingu žmonių sveikatai ir aplinkai. Susitikome su EAA aplinkos, žmonių sveikatos ir gerovės klausimų ekspertu Ian Marnane. Šiuo metu jis rengia būsimą EAA ataskaitą dėl nulinės taršos, kurią tikimasi paskelbti vėliau šiais metais.
Rusijos karinė agresija Ukrainoje sulig kiekviena diena vis labiau keičia ukrainiečių gyvenimą. Šio nepateisinamo karo poveikis jaučiamas ne tik Ukrainoje, bet ir gerokai už šios šalies ribų. Jo padarinius ilgus metus jausime ir mes visi, ir netgi būsimos kartos.
2021 m. mes patyrėme Covid-19 ir klimato kaitos poveikį. Kadangi elektros energijos kainos augo ir iškilo sveikatos problemų, kad Europa atsigautų 2022 m. reikės priimti sudėtingus sprendimus. Jei delsime veikti ir neturėsime didelių siekių, ilgalaikėje perspektyvoje patirsime didesnes socialines ir ekonomines sąnaudas. Reikia spręsti socialinės nelygybės klausimą šiame tvariame pereinamajame laikotarpyje. Tai labai svarbu, kad mūsų visų ateitis būtų geresnė.
Europos aplinkos agentūra bendradarbiauja su daugeliu šalių, įskaitant Vakarų Balkanų šalis. Kaip šiuo bendradarbiavimu prisidedama prie ES darbo gerinant aplinkos būklę ir kuo tai naudinga Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Juodkalnijai, Šiaurės Makedonijai, Serbijai ir Kosovui? Pokalbyje su koordinavimo, tinklų ir strategijos programos vadovu Luc Bas aptarėme, kaip EAA dirba su šiomis šalimis, kad pagerintų aplinkos būklę.
For references, please go to https://eea.europa.eu./lt/articles/all-articles or scan the QR code.
PDF generated on 2024-12-23 03:20
Engineered by: EAA interneto svetainės komanda
Software updated on 26 September 2023 08:13 from version 23.8.18
Software version: EEA Plone KGS 23.9.14
Dokumento veiksmai
Dalintis su kitais