Interviu. EAA nagrinėja bisfenolio A poveikį visuomenei

Kodėl turėtume rūpintis dėl bisfenolio A poveikio? Kuo jis pavojingas mūsų sveikatai?

Jau seniai žinoma, kad bisfenolis A gali imituoti žmogaus estrogeno poveikį ir veikti kaip endokrininę sistemą ardanti medžiaga. Susirūpinimą kelia tai, kad jis gali paveikti mūsų vaisingumą. Dėl poveikio nėštumo metu taip pat gali sutrikti dar negimusio vaiko vystymasis, nes vaisius yra ypač jautrus endokrininę sistemą ardančių medžiagų poveikiui.

Be to, naujesni duomenys rodo, kad bisfenolis A taip pat gali turėti poveikį mūsų imuninei sistemai. Patiriant šios medžiagos poveikį, gali padaugėti tam tikrų imuninių ląstelių, o tai gali sukelti autoimunines ligas, pvz., astmą.

Koks yra platesnio masto poveikis aplinkai?

Bisfenolis A taip pat gali ardyti laukinių gyvūnų endokrininę sistemą. Visų stuburinių gyvūnų organizme yra estrogenų receptorių, kuriuos gali paveikti estrogenų funkciją imituojantis bisfenolis A. Tačiau geriausiai žinoma apie tokį poveikį žuvims – keli tyrimai patvirtino šios medžiagos endokrininę sistemą ardantį poveikį.

Kita vertus džiugina tai, jog, kaip manoma, bisfenolis A nėra patvarus daugeliu aplinkos sąlygų ir reikšmingu mastu nesikaupia gyvuose organizmuose. Vadinasi, jei neleisime šiai medžiagai patekti į aplinką, ji gana greitai joje išnyks.

Kokios yra pagrindinės EAA informacinio pranešimo išvados?

EAA informaciniame pranešime pristatoma naujausia informacija apie bisfenolio A poveikį žmonėms, atsižvelgiant į neseniai užbaigtą ES finansuojamą žmogaus biologinės stebėsenos tyrimo projektą (HBM4EU).

Informaciniame pranešime nurodoma, kad Europos gyventojai yra veikiami bisfenolio A, kurio  didelės koncentracijos kelia nerimą. Informacinis pranešimas parengtas remiantis 2 756 žmonių iš 11 Europos šalių duomenimis apie šlapime matuotą bisfenolio A koncentraciją. Ne mažiau kaip 92 proc. tiriamųjų šlapime bisfenolio A koncentracija viršijo saugią normą.

Gal galite šiek tiek paaiškinti apie HBM4EU projekto metu atliktus bisfenolio A tyrimus?

Žmogaus biologinė stebėsena mums suteikia  informaciją apie tikrąjį cheminės medžiagos poveikį, kylantį iš skirtingų šaltinių. Priešingai nei tradiciniai rizikos vertinimai, kurie paprastai atliekami remiantis sumodeliuotaisiais poveikio duomenimis. 

Šlapimo mėginiai, kuriuose tirta bisfenolio A koncentracija, buvo renkami 2014–2020 m. Nors naujausiuose 2020 m. mėginiuose BPA koncentracija vis dar viršija orientacinę vertę, matyti, kad jo koncentracija šlapime mažėja. Į naująjį ES „Europos horizontas“ finansuojamą Cheminių medžiagų rizikos vertinimo partnerystės (PARC) projektą bisfenoliai įtraukti kaip prioritetinės medžiagos, kurias reikia toliau tirti atliekant vaikų, paauglių ir suaugusiųjų biologinės stebėsenos tyrimus. Per ateinančius metus bus gauta daugiau duomenų apie BPA ir kitų bisfenolių poveikį europiečiams.

Ko imasi ES, kad išspręstų bisfenolio A sveikatai keliamas problemas?

Jau tam tikrą laiką žinoma, kad bisfenolis A gali pakenkti vaisingumui ir sutrikdyti hormonų sistemą. Dėl šios priežasties ES nustatyta gana daug įvairių apribojimų, pavyzdžiui, uždrausta šią medžiagą naudoti kūdikių buteliukuose ir terminiame popieriuje.

Tačiau dabar žinome, kad BPA yra dar toksiškesnis, nei manyta anksčiau, nes saugi slenkstinė koncentracija naujausiame EFSA atliktame vertinime buvo sumažinta 20 000 kartų. Europos Komisija šiuo metu rengia pasiūlymą uždrausti bisfenolio A ir kitų bisfenolių naudojimą su maistu besiliečiančiose medžiagose.

Dėl kokių kitų cheminių medžiagų turėtume susirūpinti?

Europos Sąjungoje taikomi išsamiausi ir didžiausią apsaugą pasaulyje užtikrinantys cheminių medžiagų reglamentavimo teisės aktai. Tačiau ši sistema nėra neginčijama. Mūsų supratimas apie tai, kaip cheminės medžiagos gali paveikti mūsų kūnus, nuolat keičiasi. Vadinasi tam, kad būtų užtikrinta geriausia įmanoma apsauga, reglamentavimo sistema turi nuolat stebėti pažangą mokslo srityje.

Europos Komisija pagal Europos žaliąjį kursą paskelbė keletą iniciatyvų, skirtų dar labiau patobulinti sistemą. Viena iš šių iniciatyvų yra ES ankstyvojo įspėjimo apie cheminių medžiagų keliamą riziką sistema. Ja siekiama įspėjimus, pavyzdžiui, gautus mokslinių tyrimų metu, kuo greičiau panaudoti rizikai valdyti.