Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių finansavimas. Ištekliai, reikalingi siekiant kurti klimato kaitai atsparią mažo anglies dioksido kiekio technologijų Europą

Europai reikia daug investuoti į klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones. Nėra vieningai sutariama, kiek faktinių lėšų reiktų skirti, ir, atsižvelgiant į įvairių skaičiavimų aprėptį, mastą ar metodiką, ši suma gali siekti šimtus milijardų eurų per metus. Palyginti su bendru finansų sistemos finansavimo pajėgumu, tokios investicijos nėra labai didelės. Tačiau, nepaisant didelio pajėgumo, finansų sistema šiuo metu užtikrina tik nedidelę dalį reikiamų investicijų.

Pagrindiniai iššūkiai didinant investicijas, skirtas klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos, be kita ko, yra tokie: esamų finansų sistemos kliūčių ir trukdžių, dėl kurių palaikomos ir toliau plėtojamos nedarnios veiklos, šalinimas, taip pat lėšų perskirstymas iniciatyvoms, kurios padeda didinti atsparumą klimato kaitai ir mažinti anglies dioksido išmetimą. Kad būtų galima vietoje įgyvendinti suderintas ir veiksmingas priemones, investicijų klausimas turėtų būti sistemiškai sprendžiamas visais lygmenimis – Europos, nacionaliniu ir vietos. Tam, kad būtų galima priimti pagrįstus investicinius sprendimus, įmonės privalo išsamiai atskleisti su klimato kaita susijusias rizikas. Ilgalaikis planavimas ir įsipareigojimai padeda ne tik didinti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmų skaidrumą, bet ir siųsti aiškią žinią investuotojams.

2015 m. Paryžiaus susitarimu nustatytas pasaulinis tikslas – „užtikrinti, kad visi finansiniai srautai būtų suderinami su mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparaus vystymosi planais“. Šis tikslas buvo patvirtintas ir 2016 m. Marakešo klimato kaitos konferencijoje.

Neseniai Europos Komisijos pasiūlytame švarios energijos priemonių rinkinyje patvirtintas  ES įsipareigojimas pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparaus vystymosi. Priemonių rinkinyje numatyta iki 2030 m. bent 40 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir siūloma energijos efektyvumą padidinti bent 30 proc., o atsinaujinančiosios energijos naudojimą – bent 27 proc. Be to, jame atkreipiamas dėmesys į perėjimui prie švarios energijos skirtų investicijų svarbą ir į jų įvairialypę ekonominę naudą. Europos Komisijos skaičiavimais, nuo 2021 m. kasmet sutelkiant iki 177 mlrd. EUR viešųjų ir privačiųjų investicijų, siūlomas priemonių rinkinys gali padėti ateinantį dešimtmetį iki 1 proc. padidinti BVP ir sukurti 900 000 naujų darbo vietų.

ES politikos strategija ir tikslai paprastai yra įgyvendinami šalyse taikant strategijas ir konkrečias priemones, įskaitant nacionalines anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamas vystymosi strategijas. Remiantis preliminariu EAA atliktu šių strategijų vertinimu, jų aprėptis, išsamumas ir užmojis labai skirtingas. Jose pateikiama labai mažai informacijos apie finansavimo poreikius ir planus perskirstyti investicijas. Be to, dažnai trūksta nacionalinio lygmens ilgalaikės vizijos, kuri būtų suderinama su ES tikslais mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Atitinkamai daugelis šalių taip pat priėmė nacionalines prisitaikymo strategijas ir veiksmų planus, tačiau jų finansavimo planai dažnai yra neprieinami. Siekiant padidinti investuotojų pasitikėjimą, anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamas vystymosi strategijas ir nacionalinius prisitaikymo planus reikėtų papildyti nacionalinėmis klimato kaitos priemonių finansavimo strategijomis.

Norint tinkamai finansuoti tokį perėjimą, viešojo sektoriaus investicijų nepakaks, tačiau jos gali padėti pritraukti ir veiksmingai panaudoti privatųjį kapitalą, kuris yra būtinas norint tinkamu mastu perskirstyti investicijas. Bent 20 proc. ES 2014–2020 m. biudžeto yra numatyta su klimato kaita susijusioms priemonėms.  Neseniai priimtas ES sprendimas pratęsti Europos strateginių investicijų fondų galiojimą ir padidinti jų finansavimą, taip pat neseniai sukurta aukšto lygio grupė tvaraus finansavimo klausimais yra svarbūs žingsniai kuriant tvarumą Europoje skatinančią finansų sistemą.

Įgyvendinant klimato kaitos priemonių finansavimo strategijas turi dalyvauti visų lygmenų, įskaitant vietos lygmenį, suinteresuotieji viešojo ir privačiojo sektorių subjektai. Be to, finansų sistema turi atitinkamai vystytis, kad būtų galima atsižvelgti į skirtingus poreikius ir šaltinius.

Kai kurios Europos miestų savivaldybės jau atrado novatoriškų būdų finansuoti savo veiksmus – jos derina skirtingus finansavimo šaltinius arba kuria naujus finansavimo šaltinius, tokius kaip klimato obligacijų sutelktinis finansavimas. Tačiau, mūsų būsimo vertinimo duomenimis, daugeliui savivaldybių sunku rasti išteklių savo prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėms finansuoti. Viena iš svarbių kliūčių yra tai, kad trūksta gebėjimų ir kompetencijos, būtinų norint rasti reikiamus šaltinius ir teikti paraiškas tinkamiausiam finansavimui gauti. Be to, daugeliu atveju finansinius sprendimus priimantys subjektai prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių dar nevertina kaip pelningų investicijų.

Informuotumo apie riziką, susijusią su klimato kaita, ir apie papildomą prisitaikymo priemonių naudą (pvz., priemonių, kurios padeda gerinti gyvenimo kokybę ir didinti patrauklumą ten, kur jos yra įgyvendinamos) didinimas gali padėti kitaip įvertinti, kas yra geros investicijos.

Atsižvelgdama į prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių finansavimo svarbą užtikrinant reikiamus pokyčius Europoje, EAA siekia įvertinti sąsajas tarp dabartinių ir būsimų poveikio švelninimo ir prisitaikymo veiksmų iš vienos pusės ir finansų bei fiskalinių sistemų – iš kitos. Būtina geriau suprasti šias sąsajas, kad galėtume pašalinti kliūtis, trukdančias finansuoti prisitaikymo prie klimato kaitos priemones ir nukreipti lėšas toms priemonėms, kurios padeda pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparaus vystymosi. Savo išvadomis dalysimės visus 2017 metus.

Hansas Bruyninckxas, EAA vykdomasis direktorius

Redakcinis straipsnis paskelbtas 2016 m. gruodžio mėn. EAA informaciniame biuletenyje Nr. 2016/04