Daugiau informacijos apie EAA veiklą sveikatos ir aplinkos, oro ir triukšmo taršos srityse

Catherine, kodėl EAA veikla susijusi su sveikatos ir aplinkos sritimis? Kas kelia didžiausią pavojų mūsų gerovei?

Žmonių sveikata ir ekosistemos būklė yra neatsiejamai susijusios. Mūsų kūnui kasdien reikia švaraus oro, vandens ir maisto. Kaip žmonės ir kaip bendruomenės nariai gerai jaučiamės leisdami laiką gamtoje, sportuodami, bendraudami ir atsipalaiduodami. Antra vertus, jei gyvename, dirbame, einame į mokyklą ar žaidžiame užterštoje aplinkoje, kenčia ir kūnas, ir protas. Gamtos apsauga – tai ne planetos apsauga. Tai mūsų pačių ir mūsų vaikų sveikatos ir gerovės užtikrinimas. Taršos prevencija yra visuomenės sveikatos priežiūros priemonė.

Didžiausią tiesioginį pavojų sveikatai, ypač miestuose, kelia oro tarša ir triukšmas. Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, dėl klimatos kaitos mūsų gyvenimui iškyla egzistencinė grėsmė. Tai apima karščio bangų, miškų gaisrų bei potvynių sukeltas mirtis, taip pat dėl besikeičiančių oro sąlygų per ilgesnį laikotarpį atsirandančius maisto gamybos pokyčius. Taip pat matome, kaip keičiasi infekcinių ligų plitimas, kai vabzdžiai, pernešantys šias ligas, atšilus klimatui juda į šiaurę. Be to, žinome, kad tam tikros cheminės medžiagos yra pavojingos sveikatai.

Ką EAA jau nuveikė šioje srityje?

Stengiamės geriau suprasti, kaip mūsų aplinka veikia mūsų sveikatą ir gerovę. Renkame įrodymus, kaip žmonės visoje Europoje susiduria su įvairaus pobūdžio rizika aplinkai, įskaitant oro taršą, triukšmą, klimato pokyčius ir chemines medžiagas. Mūsų naujausioje ataskaitoje „Sveika aplinka – sveikas gyvenimas: kaip aplinka veikia sveikatą ir gerovę Europoje — Europos aplinkos agentūra“ pateikti naujausi įrodymai ir poveikio sveikatai vertinimas. Pasaulio sveikatos organizacija apskaičiavo, kad Europoje kas aštuntas žmogus miršta nuo aplinkos taršos. Šių mirčių galima išvengti būtent stengiantis pagerinti mūsų aplinkos kokybę.

Taip pat tyrinėjame, kaip pavojus aplinkai pasiskirsto visuomenėje – aišku, kad aplinkos veiksniai stipriausiai veikia labiausiai pažeidžiamus mūsų visuomenės narius. Socialiai remtinoms bendruomenėms tenka didesnė taršos našta. Pavojus aplinkai ir sveikatai labiau veikia nepasiturinčius žmones, vaikus, pagyvenusius ir nuo sveikatos sutrikimų kenčiančius žmones. Dėl taip nevienodai pasiskirsčiusio pavojaus aplinkai padidėja ir esama sveikatos nelygybė Europoje.

Teigiamas aspektas yra gamtos teikiama nauda. Visų pirma, didžioji dauguma žmonių Europoje geria aukštos kokybės vandenį, o vanduo Europos maudyklėse yra neužterštas – taip sudaromos galimybės mankštintis bei poilsiauti.

Kaip EAA savo veikla prisideda prie Europos žaliojo kurso?

EAA, dirbdama aplinkos ir sveikatos srityje, surenka ir pateikia įrodymus, kaip tarša, klimato kaita ir ekosistemos būklės blogėjimas veikia sveikatą visoje Europoje. Mūsų naujausioje ataskaitoje „Europos aplinka: 2020 m. būklė ir perspektyvos“ (SOER 2020) aprašoma, kokios įtakos aplinkos būklės blogėjimui turi dabartinis mūsų gyvenimo būdas, būtent tai, ką gaminame ir vartojame, kaip vartojame energiją, kokius judumo būdus renkamės ir kokia yra mūsų maisto sistema. Remiantis sukauptomis žiniomis, dedame pastangas pakeisti tą dinamiką pereinant prie Europos žaliojo kurso.

Alberto, kodėl oro kokybė yra toks svarbus veiksnys europiečių sveikatai?

Oro tarša laikoma vienu didžiausiu pavojumi aplinkai Europoje. Remiantis naujausiais mūsų skaičiavimais, 2018 m. dėl smulkiųjų dalelių (žmogaus sveikatą labiausiai veikiantys teršalai) poveikio Europoje mirė daugiau kaip 400 000 žmonių, kurių mirčių buvo galima išvengti. Jie daugiausia mirė nuo širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos ligų ir vėžio. Be šių labai sunkių ligų, vis daugėja įrodymų, kaip dar oro tarša veikia sveikatą. Galime paminėti naujai atsiradusį antrojo tipo diabetą, sisteminį uždegimą ar psichikos sutrikimus, pavyzdžiui, Alzheimerio ligą ir demenciją.

Oro tarša taip pat veikia aplinką, pavyzdžiui, dėl jos mažėja tam tikrų ekosistemų biologinė įvairovė, augmenija ir pasėliai. Dėl jos nukenčia ir pastatai, pavyzdžiui, mūsų kultūros paveldo objektai.

Kaip situacija pagerėjo per pastaruosius kelerius metus? Kokias problemas vis dar reikia išspręsti?

Įgyvendinus ES, nacionalinę ir vietos politiką bei priemones, sumažėjo visų oro teršalų išmetimas ir kartu poveikis žmonėms ir jų sveikatai.

Teršalų išmetimas skiriasi priklausomai nuo teršalų ir ekonomikos sektorių. Pavyzdžiui, žemės ūkis ir kuro naudojimas gyvenamųjų patalpų šildymui yra du sektoriai, kuriuose galima labiausiai sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Kita problema, kuri, nors nuolat mažėja, tačiau vis dar egzistuoja, yra mirčių, kurių būtų galima išvengti, skaičius. Susirūpinimą taip pat kelia dėl teršalų, pavyzdžiui, ozono, didėjantis klimato kaitos poveikis, todėl būtina ieškoti kovos su oro tarša ir klimato kaita politikos sričių sinergijos.

Eulalia, kodėl į triukšmo taršą dažnai neatsižvelgiama ir ką EAA veikia šioje srityje?

Daugelis žmonių nesupranta, kad triukšmo tarša yra rimta problema. Tai veikia mūsų sveikatą. Galvodami apie triukšmą, veikiantį mūsų sveikatą, įsivaizduojame koncertą ar garsiai veikiančią mašiną, kurie kenkia klausai. Tačiau žmonės nesupranta, kad, pavyzdžiui, nuolatinis eismo triukšmas gali sukelti kitus padarinius, nesusijusius su klausos pažeidimais. Tai gali būti rimtos ligos, pavyzdžiui, išeminė širdies liga, aukštas kraujospūdis, nutukimas, diabetas ir kt. Valdžios institucijos pripažįsta, kad triukšmas yra problema, todėl nuo 2002 m. turime Europos direktyvą dėl aplinkos triukšmo ir naujas PSO gaires. Problemą būtų galima išspręsti imantis veiksmų ir turint reikiamą finansavimą. Situacija sudėtinga, nes, pavyzdžiui, miestuose ir jų pakraščiuose daugėja gyventojų, didėja judumo poreikis.

Šioje srityje agentūra pagrindinį dėmesį skiria triukšmo poveikio vertinimui Europos lygmeniu. Remdamiesi naujausiais Europos duomenimis, mes vertiname triukšmo poveikį jos gyventojų sveikatai.

Kokios yra pagrindinės jūsų informacinio pranešimo išvados? Kuo jis skiriasi nuo anksčiau šiais metais paskelbtos EAA ataskaitos?

Europos aplinkos agentūros ataskaita „Aplinkos triukšmas Europoje“ buvo paskelbta kovo mėnesį. Dabar skelbiame informacinį pranešimą, kuriame aprašomas aplinkos triukšmo Europoje keliamas pavojus sveikatai. Informaciniame pranešime aprašomi rodikliai, kuriais remiamasi siekiant informuoti apie tai, kaip bus siekiama sumažinti triukšmo poveikį sveikatai. Kalbant apie specifinį poveikį sveikatai, dėl ilgalaikio triukšmo poveikio kasmet Europoje suskaičiuojame 48 000 širdies ligų ir 12 000 priešlaikinių mirčių atvejų. Taip pat apskaičiuota, kad 22 mln. žmonių kenčia nuo didelio lėtinio dirglumo, o 6,5 mln. – nuo sunkios lėtinės nemigos.

Kokių, jūsų manymu, darbų reikėtų imtis jūsų kuruojamose srityse ateinančiais metais?

Tikimės, kad EAA bus labiau įtraukta į veiklą minėtose srityse. Viliamės, kad Europos žaliasis kursas pakeis žaidimo taisykles Europoje, o tai padės geriau suvokti aplinkosaugos problemas, pavyzdžiui, oro ir triukšmo taršą, ir imtis geresnių politinių sprendimų.

Be žaliojo kurso, Pasaulio sveikatos organizacija neseniai paskelbė aplinkos triukšmo gaires ir ketina paskelbti naujas oro kokybės gaires. Manome, kad paskelbus šias gaires bus galima geriau suprasti triukšmo ir oro taršos problemą.