Žalioji infrastruktūra. Geresnės gyvenimo sąlygos pasinaudojant gamtoje esančiomis priemonėmis

Kas yra žalioji infrastruktūra ir kodėl ji svarbi?

Europos Komisijos komunikate dėl žaliosios infrastruktūros žalioji infrastruktūra apibūdinama kaip priemonė, kuri padeda užtikrinti ekologinę, ekonominę ir socialinę naudą pasinaudojant gamtoje esančiomis priemonėmis, taip pat padeda suprasti privalumus, kuriuos žmonių visuomenei teikia gamta, ir sutelkti investicijas, kuriomis tokia nauda palaikoma ir sustiprinama.

Kitaip tariant, tai natūralių, pusiau natūralių ir žaliųjų erdvių tinklas, teikiantis ekosistemos funkcijas, kuriomis grindžiama žmonių gerovė ir gyvenimo kokybė. Žalioji infrastruktūra gali teikti įvairių funkcijų ir naudos toje pačioje erdvinėje zonoje. Tokios funkcijos gali būti aplinkos (pvz., biologinės įvairovės išsaugojimo arba prisitaikymo prie klimato kaitos), socialinės (pvz., vandens šalinimo arba žaliųjų erdvių) ir ekonominės (pvz., darbo vietų kūrimo ir nekilnojamojo turto kainų didinimo). Palyginti su pilkosios infrastruktūros sprendimais, kuriuos taikant paprastai teikiama viena funkcija, pvz., vandens šalinimo ar transporto, žalioji infrastruktūra yra patrauklesnė, nes ji gali padėti vienu metu spręsti keletą problemų. Tradicinė pilkoji infrastruktūra vis dar reikalinga, tačiau dažnai ją galima sustiprinti pasinaudojant gamtoje esančiomis priemonėmis.

Pavyzdžiui, žalioji infrastruktūra gali būti naudojama siekiant užtikrinti, kad į kanalizacijos sistemas, o galiausiai – į ežerus, upes bei upelius patektų mažiau paviršinių nuotekų, tam panaudojant natūralų augmenijos ir dirvožemio gebėjimą sulaikyti ir sugerti. Tokiu atveju žaliosios infrastruktūros nauda galėtų būti didesnė anglies dioksido sekvestracija, geresnė oro kokybė, šilumos salos miestuose efekto sušvelninimas, papildoma laukinių gyvūnų buveinių ir rekreacinė erdvė. Be to, žaliosios erdvės gali pagerinti kultūrinį ir istorinį kraštovaizdį, suteikti tapatybę vietovėms, taip pat miesto ir priemiesčių teritorijų, kuriose žmonės gyvena ir dirba, aplinkai. Tyrimų duomenimis, žaliosios infrastruktūros sprendimai yra pigesni nei pilkosios infrastruktūros; vietos ekonomikai, socialinei struktūrai ir platesnei aplinkai jie suteikia įvairios papildomos naudos.

Kokie yra pagrindiniai su žaliosios infrastruktūros plėtra susiję klausimai?

Žalioji infrastruktūra yra palyginti nauja ir sudėtinga, o plačiai pripažintos jos apibrėžties nėra. Be to, trūksta kiekybinės analizės ir rodiklių. Dėl to politikos formuotojams sunku žaliąją infrastruktūrą įtraukti į politikos darbotvarkę. Tačiau kai kurie žaliosios infrastruktūros elementai šios tendencijos neatitinka. Pavyzdžiui, gyvūnų perėjoms ir natūralaus vandens tvarkymo sistemoms, tokioms kaip žalieji stogai, paprastai būdingos aiškios funkcijos ir atitinkamai yra priemonių jų veiksmingumui įvertinti.

Be to, gali atrodyti, kad sudėtinga nustatyti ir finansinį žaliosios infrastruktūros pagrįstumą, tačiau tokia infrastruktūra suteikia ne tik įvairios pirmiau nurodytos naudos, bet dažnai yra ir pigesnė, atsparesnė bei tvaresnė. Todėl potvynių valdymo srityje planuotojai pirmiausia turėtų įvertinti galimą salpų ar šlapynių naudą, o ne iškart imtis pilkosios infrastruktūros sprendimų, tokių kaip pylimai ir vamzdžiai.

Be to, žalioji infrastruktūra yra įtvirtinta ES biologinės įvairovės strategijoje, tačiau ji nėra tik biologinės įvairovės išsaugojimo priemonė. Ji gali būti labai naudinga įgyvendinant ES politikos tikslus, susijusius su regionų ir kaimo plėtra, klimato kaita, nelaimių rizikos valdymu, žemės ūkiu ir miškininkyste, taip pat su aplinka.

Kokia yra Europos žaliosios infrastruktūros politika ir kas daroma siekiant spręsti pirmiau nurodytus klausimus?

ES žaliosios infrastruktūros strategijoje raginama žaliąją infrastruktūrą visiškai integruoti į ES politiką, kad ji visoje ES taptų standartiniu teritorijų plėtros komponentu. Be to, strategijoje pripažįstama, kad žalioji infrastruktūra gali padėti įgyvendinti įvairią ES politiką, kurios tikslus galima pasiekti pasinaudojant gamtoje esančiomis priemonėmis, o žaliosios infrastruktūros naudojimas susiejamas su Europos ekonomikos augimo strategija „Europa 2020".

Be to, Biologinės įvairovės strategijoje siekiama užtikrinti, kad „iki 2020 m., įdiegus žaliąją infrastruktūrą ir atkūrus bent 15 % nualintų ekosistemų, esama ekosistemų ir jų funkcijų būklė bus išlaikyta ir pagerinta". Joje valstybės narės taip pat raginamos nacionaliniu mastu nustatyti ir įvertinti ekosistemų ir jų funkcijų būklę. Tai padės įvertinti ekonominę ekosistemų funkcijų vertę ir paskatinti iki 2020 m. jos rodiklius įtraukti į ES ir nacionalines apskaitos ir duomenų teikimo sistemas.

Be to, žalioji infrastruktūra yra pripažįstama ir kituose ES politikos dokumentuose, įskaitant Septintąją aplinkosaugos veiksmų programą (7EAP), 2014–2020 m. regioninę politiką, Vandens pagrindų direktyvą, Nitratų direktyvą ir Potvynių direktyvą, taip pat ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją.

Tikimasi, kad visos šios iniciatyvos padės panaudoti žaliąją infrastruktūrą kaip politikos priemonę ir vietos lygmeniu priimti praktinius sprendimus.

Kaip prie šio darbo prisideda EAA?

EAA dalyvauja žaliosios infrastruktūros mokslinių tyrimų veikloje, siekdama padėti politikos formuotojams ir visuomenei. 2011 m. paskelbėme ataskaitą „Žalioji infrastruktūra ir teritorinė sanglauda", kurioje buvo pabrėžiama, kaip svarbu kurti priemones, leidžiančias aptikti ir kiekybiškai įvertinti žaliąją infrastruktūrą, ir kuri padėjo nustatyti nacionalinius ir regioninius prioritetus bei tikslus. Be to, ji padėjo rengti ES komunikatą dėl žaliosios infrastruktūros.

EAA tyrime „Europos žaliosios infrastruktūros erdvinė analizė" žalioji infrastruktūra vertinama kaip ekologinė ir erdvinė koncepcija, skirta skatinti ekosistemos sveikatą ir atsparumą, prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo, taip pat suteikti naudos žmonėms užtikrinant tokias ekosistemos funkcijas kaip klimato kaitos švelninimas, pagrindinių biotos buveinių užtikrinimas ir buveinių junglumas.

Netrukus bus paskelbta EAA tolesnių veiksmų ataskaita „Gamtoje esančių priemonių nagrinėjimas. Kaip žalioji infrastruktūra gali padėti sušvelninti gamtinių pavojų, kuriuos lemia oro sąlygos ir klimato kaita, padarinius". Ji yra pagrįsta ankstesnėmis ataskaitomis ir ja siekiama parodyti, kaip žalioji infrastruktūra padeda švelninti neigiamą poveikį, kurį Europoje ir pasaulyje sukelia ekstremalios oro sąlygos ir su klimatu susiję reiškiniai, kurių padaroma žala pagal finansinių nuostolių ir aukų skaičių yra viena didžiausių. Ataskaitoje dėmesys sutelktas į tam tikrus reiškinius, kuriuos greičiausiai dar labiau sustiprins klimato kaita, t. y. į žemės nuošliaužas, griūtis, potvynius ir patvinimus. Be to, šioje ataskaitoje taip pat aptariama, kaip žaliosios infrastruktūros ir ekosistemų funkcijos padeda pasauliniu mastu prisitaikyti prie klimato kaitos.

Gorm Dige

Interviu paskelbtas 2015 m. rugsėjo mėn. EAA informaciniame biuletenyje nr. 2015/3.