Vakarų Balkanų šalys atlieka svarbų vaidmenį bendradarbiaudamos su EAA siekiant įveikti su aplinkos būkle ir klimatu susijusius iššūkius

Kodėl Vakarų Balkanų šalys yra tokios svarbios EAA? Kokia yra šio bendradarbiavimo pridėtinė vertė?

Šios šalys yra narystės ES siekiančios šalys arba yra pasirengimo narystei etape. Norint tapti visateise ES valstybe nare, reikia įgyvendinti nemažai politikos priemonių, o aplinkos sritis yra viena didžiausių politikos sričių,reguliuojama plataus įstatymų rinkinio.

Be to, Vakarų Balkanai yra mūsų kaimynai ir visi žinome, kad aplinka neturi sienų, todėl glaudus bendradarbiavimas aplinkosaugos klausimais taip pat patenka į ES interesų lauką.

Galiausiai, būdamos Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo (EIONET) bendradarbiaujančiomis šalimis, Vakarų Balkanų šalys turi galimybę kreiptis į daugelį ekspertų, kurie gali padėti joms spręsti su aplinkos būkle susijusius iššūkius. Savo ruožtu ekspertai iš šių šalių prisideda prie tinklo veiklos dalydamiesi savo praktine patirtimi.

Kokiose konkrečiose srityse bendradarbiavimas yra ypač svarbus EAA veiklai?

Mūsų bendradarbiavimas iš esmės vyksta stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo srityse. Vakarų Balkanų šalys EAA reguliariai teikia duomenis tokiose srityse kaip oro tarša ar vandens kokybė, todėl galime apdoroti ir įvertinti duomenis. Šiais duomenimins remiamasi priimant sprendimus.

Regionas susiduria su įvairiais iššūkiais, visų pirma susijusiais su oro, vandens ir dirvožemio tarša, kuriuos galima tinkamai spręsti tik gavus pagrįstus ir patikimus duomenis bei informaciją. Šis regionas taip pat yra ypač pažeidžiamas klimato kaitos požiūriu. Taip pat yra daug nepaliestos gamtos, todėl reikia užtikrinti veiksmingą jos apsaugą. Teikdama ekspertų žinias ir stiprindama gebėjimus, EAA taip pat siekia spręsti šios srities problemas.

Kaip šis bendradarbiavimas veikia praktiškai?

Vakarų Balkanai yra integruoti į EIONET veiklą kaip „bendradarbiaujančios šalys“. Praktiškai tai reiškia, kad šiose šalyse palaikome įkurtą nacionalinį EIONET tinklą. Šiuos tinklus valdo atitinkamose institucijose įkurti pagrindiniai nacionaliniai centrai (angl. National Focal Point, NFP). Mes glaudžiai bendradarbiaujame su NFP ir jie kviečiami į reguliarius NFP / EIONET susitikimus, kuriuose aptariami ir sprendžiami strateginiai mūsų darbo aspektai. Be to, nacionalinį tinklą sudaro nacionaliniai informacijos centrai (NRC), kurių kiekvienas apima konkrečią aplinkosaugos temą.

NRC atstovai iš visų šalių narių ir bendradarbiaujančių šalių reguliariai renkasi aptarti labiau techninio pobūdžio bendradarbiavimo aspektus EIONET tinkle. Be to, kartu su Vakarų Balkanų šalimis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, pvz., Europos Komisija, dažnai nustatome keletą teminių sričių, kuriose reikalinga konkreti pagalba. Šie klausimai išsamiai sprendžiami padedant EAA ekspertams, Europos teminiams centrams ir kitiems tinklo partneriams. Pagrindinės sritys, kuriose mes padedame, paprastai apima oro kokybės ataskaitų teikimą, vandens kokybės klausimus, biologinę įvairovę, atliekų ir su klimatu susijusius klausimus.

Konkretus pavyzdys galėtų būti neseniai paskelbta kiekvienos šalies atliekų tvarkymo apžvalga, kuri buvo atlikta Vakarų Balkanų šalyse ir kurią atliekame ir ES šalyse. 

Kokie yra pagrindiniai iššūkiai gerinant mūsų bendradarbiavimą sprendžiant aplinkosaugos problemas?

Europos šalys tarpvalstybiniu mastu susiduria su daugybe aplinkosaugos iššūkių, pvz., oro ir vandens tarša bei klimato kaitos poveikio sukeltos problemos. Siekiant tinkamai spręsti šias problemas, reikalingi tinkami duomenys ir informacija.

Pastebėjome, kad kai kuriose šalyse stebėsenos infrastruktūra sensta. Tai ypač pastebima vykdant oro kokybės stebėseną. Nors Vakarų Balkanai yra Europos oro kokybės indekso sistemos dalis, kai kuriose vietovėse tiesiog nepakanka stebėjimo stočių. Šį klausimą stengiamės spręsti padedami kitų suinteresuotųjų subjektų regione. Taip pat esama duomenų spragų kitose svarbiose srityse.

Bendradarbiavimas su Vakarų Balkanų šalimis prasidėjo prieš 20 metų. Kas iki šiol pasiekta?

Su šiomis šalimis dirbome naudodami įvairias pasirengimo narystei finansinės paramos priemones. Bėgant metams Vakarų Balkanai tapo integruota EIONET tinklo dalimi, o visos šalys EAA reguliariai teikia reikiamus duomenis.

EAA kasmet rengia savo šalių narių ir bendradarbiaujančių šalių veiklos rezultatų apžvalgą. Per daugelį metų Vakarų Balkanai padarė akivaizdžią pažangą ir pagal bendrus veiklos rezultatus niekuo nenusileidžia EAA šalims narėms, o kai kurios pateiktys 100 proc. atitinka duomenų savalaikiškumo ir kokybės reikalavimus. Vakarų Balkanai taip pat tapo neatsiejama EAA aplinkos būklės ataskaitos (SOER), kuri rengiama kas penkerius metus, dalimi.

Kaip šis bendradarbiavimas dera su ES Europos žaliuoju kursu? Ar Vakarų Balkanų šalys taip pat siekia šių tikslų?

Vakarų Balkanai susitarė dėl „Vakarų Balkanų žaliosios darbotvarkės“, kuri iš esmės atitinka žaliąjį kursą ir kuriai šalys plačiai pritarė. 

EAA šiuo metu rengia projekto pasiūlymą pagal pasirengimo narystei (PNPP III) finansavimo programą. Šis pasiūlymas bus visiškai suderintas su žaliąja darbotvarke ir apims daug temų, pavyzdžiui, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, žiedinę ekonomiką, taršos mažinimą, tvarias maisto sistemas ir biologinę įvairovę. Šiuo pasiūlymu EAA siekia padėti Vakarų Balkanų šalims pasiekti šioje „Vakarų Balkanų žaliojoje darbotvarkėje“ nustatytus tikslus.

Kaip, jūsų nuomone, šis bendradarbiavimas vystysis ateityje? Ar įmanoma visateisė narystė EAA?

„Trečiosios šalys“ gali tapti EAA narėmis, kaip nustatyta steigimo reglamente. EAA narių sąraše jau yra penkios šalys, kurios nėra ES valstybės narės.

Atsižvelgdami į šias aplinkybes mes aiškiai matome galimybes tapti EAA šalimis narėmis, kai šalys yra techniškai pasirengusios. Tai politinis procesas, kuriam EAA neturi didelės įtakos, tačiau esame tvirtai įsipareigoję palaikyti ir intensyvinti mūsų ryšius ateinančiais metais, kaip numatyta „2021–2030 m. EAA ir EIONET strategijoje“.

Pokalbis paskelbtas 2021 m. gruodžio mėn. EAA informaciniame biuletenyje