Oras šiltėja, kalbos rimtėja - Pasaulio diplomatija ir Kioto protokolo tęsinys

Kioto protokolas, pasirašytas 1997 m. pratęsiant JTBKK konvenciją, yra pirmasis žingsnis ilgame šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų mažinimo procese, kuris būtinas norint užkirsti kelią pavojingam klimato kaitos mastui. Pirmasis protokolo įsipareigojimų laikotarpis baigiasi 2012 m., todėl tikimasi, kad COP 15 susitikimo metu bus parengtas svarbus dokumentas – šio protokolo tęsinys.

Kioto protokolas reikšmingas tuo, kad jame nustatyti privalomi šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų mažinimo tikslai jį ratifikavusioms išsivysčiusioms šalims. Pavyzdžiui, 1997 m. ES sudariusių 15 šalių tikslas – sumažinti išmetamų dujų kiekį 8 proc., palyginti su Kioto bazinių metų lygiu (¹). Šis tikslas turi būti pasiektas 2008–2012 m. (²).

Tikimasi, kad šalys įgyvendins Kioto protokolo tikslus visų pirma mažindamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus savo teritorijose. Tačiau yra ir kitų galimybių tikslui pasiekti (žr. „Įvykdykime Kioto tikslus laiku“).

1 pav. / Skirtumas tarp ES Kioto tikslo bei bendrai besidalijamų tikslų ir 2010 m. planų ES-15 valstybėms. Šaltinis: Tendencijų ir prognozių ataskaita. EAA, 2007.

Kioto protokolas yra gana kontraversiškas dokumentas dėl to, kad JAV jo neratifikavo, ir dėl to, kad jame nenustatyti tikslai tokioms sparčiai besivystančioms valstybėms kaip Kinija ir Indija.

EAA klimato kaitos grupė, koordinuoja milžinišką išmetamų teršalų apskaitos darbą Europoje. Ji renka, ir tikrina duomenis apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus visoje Europoje. Po to tie duomenys yra analizuojami ir įtraukiami į dvi stambias Kioto proceso ataskaitas.

Šiemet šie skaičiai ir jų analizė turi ypatingą reikšmę COP 15 susitikimo kontekste, nes jie aiškiai parodo, kaip ES sekasi mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Šalims, kurios neratifikavo protokolo arba kurioms dar nenustatyti tikslai, bus ypač įdomu sužinoti, kaip ES įgyvendina protokolo nuostatas.

Dujų apskaitos sąvoka yra gana abstrakti. Dėl to sunku nustatyti, ką reiškia procentinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos padidėjimas ar sumažėjimas. Čia gali padėti teršalų išmetimo sumažinimo išreiškimas metų dienomis. Kioto protokole nustatytas tikslas ES-15 atitinka 29 dienų išmetimus.

Kiekvienais metais iš 5 metų, sudarančių 2008–2012 m. laikotarpį, ES-15 valstybėse išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai turėtų būti vidutiniškai mažesni už 1990 m. lygį, kuris turėtų atitikti 29 d. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius. Taigi išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų mažinimas turi nuosekliai vykti keletą metų.

Naujausi EAA duomenys rodo, kad 1990–2006 m.išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija sumažėjo 10 dienų. Kad pasiektų tikslą, ES-15 valstybių turi sumažinti 19 dienų atitinkančius šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.

Iš karto po inventorizacijos ataskaitos pateikimo EAA klimato kaitos grupė pradeda antrosios metinės ataskaitos – „Tendencijos ir prognozės“ – rengimo darbą. Ši ataskaita bus paskelbta žiemą, maždaug tokiu pat metu, kai vyks JT COP susitikimas Kopenhagoje.

Šioje ataskaitoje išsamiau analizuojamos pirmojoje ataskaitoje bendrais bruožais nusakytos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos tendencijos ir šaltiniai bei jų mažinimo galimybės. Svarbiausia tai, kad žvelgiama į ateitį ir įvertinamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos prognozės nuo 2012 iki 2020 m. Ši ateities perspektyva turi didžiulę reikšmę būsimo problemos masto įvertinimui ir reikiamos jos sprendimo politikos parengimui (³).

Naujausia ataskaita „Tendencijos ir prognozės“ patvirtina, kad 2006 m., palyginti su baziniais metais, ES-15 valstybės sumažino išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius 3 proc. Ataskaitoje teigiama, kad likusiam atotrūkiui sumažinti reikės taikyti įvairius metodus.

Prancūzija, Graikija, Švedija ir Jungtinė Karalystė jau 2006 m. įgyvendino Kioto protokole nustatytus individualius tikslus. Austrija, Belgija, Suomija, Vokietija, Airija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Portugalija numato pasiekti savo tikslus, tačiau Danijos, Italijos ir Ispanijos prognozės rodo, kad šios šalys nesumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos kaip buvo planuota.

Populiarus posakis „bendra, bet diferencijuota pareiga“, pirmą kartą ištartas Pasaulio viršūnių susitikime Rio de Žaneire, dabar nuolat figūruoja aptariant klimato kaitą. Paprastais žodžiais tariant, šis posakis reiškia, kad išsivysčiusios šalys turi prisiimti didesnę atsakomybę už šiltnamio efektą sukeliančias dujas atmosferoje. Palyginti su besivystančiomis šalimis, šios šalys yra labiau industrializuotos, išmeta daugiau teršalų ir turi teisiškai įformintus tikslus išmetamų teršalų kiekiams mažinti.

Pasirodė, kad kalbas paversti tiek pramoninėms, tiek besivystančioms šalims priimtinu veiksmu buvo labai sudėtinga. Kitą gruodį vyksiančiai COP 15 konferencijai iškils svarbus uždavinys retoriką paversti globalinėmis pastangomis kaip sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Tai reiškia naujus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslus ir, svarbiausia, Amerikos ir didelių besivystančių valstybių – Indijos ir Kinijos – įtraukimą.

Mes jau žinome ES vaidmenį ateities šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo pastangose: iki 2020 m. išmetimus sumažinti 20 proc., o jei Kopenhagos susitikimo metu prisijungs kitos išsivysčiusios valstybės – net 30 proc. Bus įtrauktos visos 27 ES valstybės narės.

ES tikslas 2020 m. yra beveik tolygus visų Europos transporto generuojamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų pašalinimui. Įsivaizduokite, kad nė vienas vilkikas, autobusas, traukinių vagonas, lėktuvas nebeišmeta teršalų. Tai ambicingas tikslas, bet jį reikia įgyvendinti, nes iškilęs iššūkis yra labai rimtas.

Naujausi duomenys rodo, kad nuo 2000 m. CO₂ išmetimai didėjo keturis kartus greičiau nei praėjusiame dešimtmetyje. Šis augimas viršijo pesimistinį scenarijų, kurį 2007 m. numatė JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos. Mažiau išsivysčiusios šalys dabar išleidžia daugiau CO₂ nei išsivysčiusios valstybės. Natūralių CO₂ sugeriančių absorbentų, pvz., vandenynų, efektyvumas per pastaruosius 50 metų sumažėjo; tai reiškia, kad mūsų pastangos sumažinti žmonių veiklos sukeliamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją turi būti dar intensyvesnės, jei norime išlaikyti stabilų CO₂ lygį atmosferoje.

„Nereagavimo į klimato kaitą kaina yra didžiulė tiek finansine, tiek moraline prasme. Pirmiausia nukentės neturtingesni žmonės, tačiau poveikį pajusime mes visi“, – sako EAA vykdančioji direktorė prof. Jacqueline McGlade.

Jos nuomone, klimato kaita nepaiso įprastinių politinių ir finansinių sienų. Tai nebėra vien kelių valstybės ministrų, susirinkusių prie ministrų kabineto stalo, o vyriausybių vadovų reikalas, ir jį būtina vertinti tokiu aspektu.