Pokalbis. Kokį vaidmenį vaidina biomasė siekiant Europos tvarumo tikslų?

Kas yra biomasė ir kodėl ji svarbi aplinkos ir klimato srities tikslams?

Terminas „biomasė“ vartojamas įvairiuose kontekstuose. Mūsų neseniai paskelbtoje EAA ataskaitoje biomasė reiškia visą ekosistemas sudarančią augmeniją, kuri suriša anglies dioksidą ir yra įvairiausių biožaliavinių medžiagų maistas. Šios medžiagos naudojamos daugelyje skirtingų sektorių, pavyzdžiui, statybos, energetikos, transporto, baldų ir tekstilės pramonės. Be to, biomasę galima pakartotinai naudoti ir perdirbti, kad biožaliavinių medžiagų ir produktų teikiama ekonominė ir aplinkosauginė nauda būtų kuo labiau išnaudota.

Dėl biomasės vyksta stipri konkurencija, nes tos pačios rūšies biomasė gali būti naudojama įvairioms reikmėms ir atlikti daugelį funkcijų, įskaitant gamtos ir biologinės įvairovės srityje. Biomasė šalina iš atmosferos CO₂ ir kaupia anglį tiek gyvojoje biomasėje, tiek biomasės produktuose. Pasitelkiant biomasę, iškastinės ir mineralinės medžiagos keičiamos biožaliavinėmis medžiagomis ir produktais, ir tai gali padėti mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Be to, siekiant išsaugoti Europos kraštovaizdžių įvairovę, saugoti gamtą ir biologinę įvairovę, reikia leisti biomasei atsikurti.

Europos žaliajame kurse biomasei numatyta įvairių paskirčių apsirūpinimo maistu ir energetinio saugumo, gamtos išsaugojimo, taršos mažinimo, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos srityse. Kol kas nėra aišku, kurios paskirtys galiausiai taps svarbesnės ar kaip jos konkuruos tarpusavyje, – tam didelę įtaką turi politinės paskatos ir įgyvendinama politika.

Koks tikslu buvo parengta EAA biomasės ataskaita?

Mintis parengti ataskaitą kilo diskutuojant įvairiose agentūros veiklos srityse dirbantiems EAA kolegoms. Paaiškėjo, kad, dirbdami skirtingose teminėse srityse, mes biomasę vertiname iš skirtingų perspektyvų. Be to, supratome iš tikrųjų nežinantys, koks kiekis biomasės bus reikalingas Europos žaliojo kurso tikslams pasiekti ir ar galima tvariais būdais patenkinti nuolat didėjantį biomasės poreikį ES.

Todėl nusprendėme surinkti faktus apie biomasės kilmę ir srautus, kad geriau suvoktume įvairias biomasės paskirtis ir funkcijas. Be to, norėjome geriau suprasti jos teikiamą papildomą naudą ir būtinus kompromisus, įvertinti juos ES politikos kontekste, suprasti ekosistemų, anglies dioksido sekvestracijos, biomasės gamybos ir naudojimo tarpusavio sąsajas. EAA biomasės ataskaitos faktai ir analizė gali padėti įvairiems suinteresuotiesiems subjektams diskutuojant keletu su biomasės klausimais susijusių temų.

Kaip biomasė šiuo metu naudojama 27 ES valstybėse narėse? Kokios yra svarbiausios tendencijos?

Didžioji dalis ES tiekiamos biomasės pagaminama ES. Savo ataskaitoje mes sutelkėme dėmesį į dvi pagrindines kategorijas – žemės ūkio biomasę ir miškų medienos biomasę.

Remiantis naujausiais Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JRC) duomenimis apie ES biomasės srautus, daugiau kaip pusė žemės ūkio biomasės kiekio naudojama gyvūnų pašarams ir pakratams, ir tik apie 13 proc. – žmonėms vartoti skirtiems augaliniams maisto produktams gaminti. Mažiau jos panaudojama biodegalams, pluoštams ir medžiagoms. Kam panaudojama beveik penktadalis žemės ūkio biomasės, nežinoma. Ši žinių spraga turi reikšmę analizuojant skirtingo jos panaudojimo pėdsaką.  

Medienos biomasė naudojama kaip statybinė medžiaga, medžiaga baldams ir kitiems medienos produktams, popieriui ir pakuotėms gaminti ir kaip energijos šaltinis. ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje daugiausia sunaudojama iš biomasės gaunamos energijos. 2021 m. biomasės energija sudarė daugiau kaip pusę viso ES bendro galutinio atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimo. 2000–2020 m. laikotarpiu kietosios biomasės, ypač medienos biomasės, naudojimas bioenergijos gamybai labai išaugo beveik visose valstybėse narėse. Iš įvairių rūšių medienos biomasės bioenergija gaunama biomasę deginant.

Kokie yra svarbiausi biomasės valdymo iššūkiai?

Pagrindinis iššūkis yra tai, jog, mokslinių tyrimų duomenimis, ES gautos biomasės neužteks, kad ji galėtų būti ateityje naudojama pagal visas Europos žaliajame kurse numatytas paskirtis. Biomasės pasiūla priklauso nuo turimo žemės ploto, augalijos augimo, besikeičiančių klimato sąlygų ir pasaulinės prekybos. Kadangi didėja poreikiai naudoti biomasę įvairiuose sektoriuose, įskaitant gamtos apsaugos, ir jie tarpusavyje konkuruoja, turime nustatyti biomasės naudojimo prioritetus. Vadinasi, suinteresuotieji subjektai turės suprasti ir aptarti įvairius kompromisus, susijusius su politikos tikslų įgyvendinimu ir tuo, kaip panaudoti turimą biomasę dabar, kartu užtikrinant jos tiekimą ateityje.

Skirtingų rūšių biomasės gamyba ir naudojimas skirtingai veikia ekosistemas, todėl būtinas labiau holistinis požiūris į biomasės valdymą. Taip yra ir dėl to, kad ekosistemų, kuriose gaunama biomasė, būklė apskritai nėra gera ir prastėja; miškų anglies dioksido absorbentas, į kurį mes dedame tiek vilčių norėdami pasiekti 2030 m. ir 2050 m. klimato srities tikslus, pastaraisiais metais mažėjo. Biomasės galvosūkį dar labiau apsunkina tai, kad tokiuose pirminės gamybos sektoriuose kaip, žemės ūkis ir miškininkystė, jau jaučiamas klimato kaitos poveikis , kuris kelia dar didesnę grėsmę anglies dioksido absorbentams ir biomasės gamybai.

Politinės intervencinės priemonės dėl žemės naudojimo ir tvarkymo, ypač turinčios poveikį miškams ir žemės ūkiui, duos rezultatų per ateinančius dešimtmečius. Planuojant dėl 2030 m., 2050 m. ir vėlesnių laikotarpių, sprendimus reikia priimti jau šiandien.

Kaip klimato kaita veikia biomasės gamybą, pavyzdžiui, pasėlius ir miškus 27 ES valstybėse narėse?

Klimato kaita paveikė žemės ūkio ir miškų žemių biomasės gamybą ES, nes pakito klimato zonų teritorijos, taip pat – temperatūra ir krituliai – pasikeitė augimo laikotarpiai, be to, padažnėjo ir tapo sunkesni ekstremalūs reiškiniai. Tai Europos žemės ūkį ir miškų žemes paveikė ir teigiamai, ir neigiamai; toks poveikis prognozuojamas ir ateityje.

Tyrimų, kuriuose vertintos ilgalaikės klimato poveikio Europos pasėliams tendencijos, duomenimis, dėl kylančios temperatūros, mažėjančio kritulių kiekio ir sezonų pokyčių Pietų Europoje sumažėjo kukurūzų, kviečių ir kitų javų derlius. Kitose Europos vietose temperatūros ir kritulių kiekio pokyčiai turi teigiamą poveikį kai kurių rūšių pasėlių augimui.

Didelės ir dažnos sausros ES neigiamai paveikė miškų augimą ir stabilumą. Dėl tokių reiškinių nyksta buveinės, migruoja vietos rūšys ir plinta invazinės rūšys, vyksta miškų gaisrai. Tyrimų, kuriais prognozuojamas būsimas klimato kaitos poveikis miškams, duomenys nėra vienareikšmiai ir rodo didelius skirtumus tarp šalių, regionų ir rūšių. Taip yra dėl to, kad miško atsakas į klimato kaitą gali būti sudėtingas ir daugiasluoksnis. Paprastai miškai, kuriems būdinga didelė biologinė įvairovė, būna atsparesni klimato kaitos poveikiui, nei monotipiniai miškai.

Kokie yra su biomase susijusių politikos tikslų pavyzdžiai?

Pagal Europos žaliąjį kursą neseniai buvo priimta arba šiuo metu rengiama daugybė su biomasės gamyba ir naudojimu susijusių teminių ir horizontaliųjų teisės aktų. Uždavinys – užtikrinti, kad ir ES, ir nacionalinė biomasės politika būtų nuosekli ir atidžiai apsvarstyta.

Apskritai, biomasė įvairiai būdais yra reikalinga priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti, nes ja galima pakeisti didesnio anglies dioksido pėdsako iškastinį kurą ar statybines medžiagas. Tačiau dėl to didėja gaminamos biomasės poreikis, ir tai savo ruožtu gali paskatinti žemės naudojimo pokyčius ir pakenkti ekosistemoms. Kartu anglies dioksido absorbavimo tiksluose pripažįstama, kad sprendimo reikia ieškoti gamtoje, ir raginama didinti anglies dioksido sekvestraciją miškuose ir kitose žemės ekosistemose. Tai gali turėti įtakos biomasės prieinamumui, siekiant pakeisti didesnio anglies dioksido pėdsako medžiagas ir produktus.

Be to, tam tikri biomasės gamybos aspektai yra susiję su biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimo politikos tikslais, siekiant naudoti mažiau išorės išteklių, taikyti mažiau intensyvius metodus, naudoti mažiau kenksmingas chemines medžiagas, kartu dėmesį sutelkiant į gamtos procesais pagrįstus sprendimus. Paprastai tikimasi, kad ši politika turės teigiamą poveikį gamtinių biomasės išteklių kokybei ir kiekybei, tačiau taip pat padės mažinti grynosios biomasės, skirtos naudoti bioekonomikoje, gamybą. Be to, pereinant prie žiedinės ekonomikos, gali sumažėti pirminės biomasės medžiagų poreikis ir padidėti antrinės biomasės prieinamumas, pavyzdžiui, taikant grąžinamąjį perdirbimą.

Kaip matote, biomasės naudojimo siekiant Europos žaliojo kurso tikslų srityje kyla tam tikrų iššūkių. Biomasės naudojimas tam tikra paskirtimi gali padėti siekti kokio nors konkretaus politinio tikslo, tačiau gali atrodyti kaip trukdis siekiant kito politinio tikslo. Mūsų ataskaitos tikslas – prisidėti prie politinių diskusijų, pateikiant faktus ir analizę.

Tolesniu etapu ketiname su ataskaitos rezultatais supažindinti įvairias suinteresuotąsias šalis ir mūsų EIONET tinklą, kad geriau suprastume žinių ir informacijos poreikius ir kaip EAA gali toliau padėti spręsti biomasės galvosūkį.