Sveikos ir produktyvios jūros Europoje ir kitose pasaulio šalyse

Europa yra supama vandenynų ir jūrų, nuo seno turėjusių įtakos Europos klimato, ekonomikos ir visuomenės formavimuisi. Prie jūros gyvenančios bendruomenės galėjo kurti su veikla jūroje susijusias darbo vietas, be to, iš jūros buvo tiekiamas sveikas maistas visai Europai. Jūrų prekybos keliais kartu su atvežtomis prekėmis atkeliavo naujos idėjos ir inovacijos, o vandenynų srovės perneša tropinių regionų šilumą link ašigalių, todėl klimatas šiaurinėje Europos dalyje tampa palankesnis gyventi žmonėms.

Tiesą sakant, vandenynai užima apie 70 proc. mūsų planetos paviršiaus ir turi didelę reikšmę gyvybės palaikymui Žemėje. Juose kuriasi daugybė rūšių ir buveinių, be to, kasmet atrandamos naujos rūšys ir buveinės, kurių kiekviena pasižymi unikaliomis savybėmis. Vandenynai ne tik reguliuoja pasaulinį klimatą ir padeda vystytis biologinei įvairovei, bet ir yra didžiausias anglies dioksido absorbentas. Vandenynuose surenkamas į atmosferą išsiskyręs anglies dioksidas ir jie padeda kovoti su klimato kaita. Su vandenynais taip pat siejamos galimybės kurti darbo vietas. Pasak Europos Komisijos, „mėlynojoje“ ekonomikoje sukuriama maždaug 5,4 mln. darbo vietų ir joje kasmet generuojama beveik 500 mlrd. EUR grynoji pridėtinė vertė.

Jūroms kylantis pavojus

Deja, vandenynams, įskaitant Europą supančius vandenynus, dėl žmonių veiklos ir klimato kaitos kyla vis didesnis pavojus. Iš naujausių vertinimų aiškiai matyti, kad jūrų ekosistemų būklė blogėja arba keičiasi. Dėl klimato kaitos sukelto temperatūros padidėjimo ir potencialaus vandenynų rūgštėjimo Europos jūrų ekologinis atsparumas gali dar labiau susilpnėti. Dauguma pavojų kyla dėl jūrose vykdomos veiklos, pvz., gamtos išteklių (mineralų, žuvies, jūrinių bestuburių ir pan.) gavybos ir gamybos, transporto ir energijos gamybos arba taršos, įskaitant į jūrą išmestus žvejybos įrankius. Pavyzdžiui, intensyvi žvejyba dugniniais tralais sukelia fizinę žalą jūros dugnui ir pažeidžia buveines. Kita vertus, kartu su balastiniais vandenimis išpilamos svetimos rūšys, kurios gali paveikti visą ekosistemą, visų pirma regioninėse pusiau uždarose jūrose, pvz., Baltijos jūroje ir Juodojoje jūroje.

Padėtį apsunkina ir sausumoje vykdoma veikla, pvz., žemės ūkio trąšų ir pramoninių cheminių medžiagų naudojimas, taip pat nuotekos. Pavyzdžiui, pramoninėse trąšose yra tokių cheminių medžiagų kaip fosforas ir azotas, kurie, patekę į jūrų aplinką, veikia kaip maistingosios medžiagos, be kita ko, sukeliančios dumblių žydėjimą. Dėl šio perteklinio dumblių dauginimosi gali būti išeikvojamas deguonis vandenyje ir kitos vandens rūšys gali uždusti. Panašiai, asmeninės higienos produktuose naudojamos plastikinės pakuotės ir mikroplastikas į vandenynus patenka per nuotekų sistemas ir upes. Plastikas skyla į mažesnes dalis ir dauguma jūrų rūšių klaidingai palaiko tokias daleles maistu, kurias prarijus gyvūnas gali mirti. Jos net patenka į mūsų maisto grandinę. Žaliavų ir kitų išteklių paklausa pasaulyje ir Europoje skatina valstybes ir įmones ieškoti naujų galimybių, neapsiribojant sausumos ir pakrančių zonomis, o tai gali reikšti naują pavojų jūrų aplinkai.

Europos mėlynoji ekonomika

Pripažindama ekologinę ir ekonominę Europos jūrų svarbą, ES nustatė įvairias politikos kryptis ir priemones, susijusias su darnaus Europos jūrų naudojimo planavimu ir reguliavimu, kurios taikomos įvairiai veiklai, pvz., žuvininkystei, jūros vėjo energijos gamybai ir jūrų biologinės įvairovės apsaugai. 2008 m. priimta Jūrų strategijos pagrindų direktyva siekiama užtikrinti tokių ES politikos krypčių nuoseklumą; joje nustatyti trys su Europos jūromis susiję tikslai: t. y. produktyvios, sveikos ir švarios jūros. Šios pastangos yra suderintos su Mėlynojo augimo darbotvarke, – t. y. ilgalaike strategija, kuria siekiama remti tvarų augimą visuose jūrų ir jūrininkystės sektoriuose, kurią papildo Jūrinių teritorijų planavimo programa. Šios srities ES politika taip pat yra suderinta su darnaus vystymosi tikslais, ypač 14-uoju tikslu ir 6-uoju tikslu.

Remiantis prieinamais duomenimis, EAA vertinime „Europos jūrų būklė“ padaryta išvada, kad, nors Europos jūros gali būti laikomos produktyviomis, negalima teigti, kad jos yra sveikos arba švarios. Vis dėlto kai kuriose srityse padėtis pagerėjo. Pavyzdžiui, ES valstybės narės saugomoms jūrų teritorijoms jau priskyrė daugiau nei 9 proc. savo jūrų. Taip pat atrodo, kad mažėja žuvininkystei ir maistingųjų medžiagų kiekiui kylantis pavojus. Vis dėlto, nepaisant šios pagerėjusios padėties, mūsų jūros toliau naudojamos netvariai ir tai kelia grėsmę ne tik mūsų jūrų produktyvumui, bet ir mūsų gerovei. 

Europos ir pasaulinio lygmens veiksmai

Jūros yra sudedamoji mūsų Europos gamtos turto dalis, o jų apsauga ir eksploatavimas turi būti pagrįstas Europos lygmens ir ekosisteminiu valdymo metodu, kuris neturi būti susijęs tik su konkrečių sektorių priemonėmis. Dauguma pavojų keliančių veiksmų yra susiję su netvariais vartojimo ir gamybos būdais arba sausumoje vykdoma žmonių veikla arba poreikiais. Atsižvelgiant į tai, buitinių atliekų tvarkymas (mažiau plastiko gamtoje) arba perėjimas prie švaresnių transporto rūšių (išmetančių mažesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį) gali padėti jūrų aplinkai lygiai taip pat, kaip ir tvarios žuvininkystės praktikos gerinimas. Pastaraisiais metais ES politikos srityse, pvz., žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje, klimato ir energetikos dokumentų rinkinyje ir mažo anglies dioksido kiekio strategijoje, vis dažniau laikomasi nuoseklaus požiūrio sprendžiant platesnio masto socialinius, ekonominius ir su aplinka bei klimatu susijusius uždavinius.

Kalbant apie jūrų aplinką, pažymėtina, kad išsamus požiūris reikštų ekosisteminį valdymą, kurį taikant ES būtų sutelkti įvairūs valdymo forumai, pvz., veikiantys pagal bendrą žuvininkystės politiką, Jūrinių teritorijų planavimo direktyvą ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvą.

Sprendžiant daugybę kitų pasaulinių uždavinių, pvz., susijusių su oro tarša, klimato kaita, reikia laikytis globalaus požiūrio, tą patį galima pasakyti ir apie Europos jūrų sveikatos užtikrinimą. Siekdama palengvinti pasaulinį bendradarbiavimą ir spręsti su pasauliniu vandenynų valdymu susijusius klausimus, Europos Sąjunga 2017 m. spalio mėn. Maltoje surengs konferenciją „Mūsų vandenynas“. Šia proga Europos aplinkos agentūra ir Europos Komisija pristatys platformą „WISE-Marine“, kurioje Europos lygmeniu bus galima dalytis informacija apie jūrų aplinką siekiant paremti vandenynų valdymą ir ekosisteminį valdymą.

Hans Bruyninckx

EAA vykdomasis direktorius

Įžanginis straipsnis paskelbtas EAA 2017 m. rugsėjo mėn. naujienlaiškyje Nr. 2017/03.