kitas
ankstesnis
punktai

Article

Gyvename įvairių krizių – sveikatos, gamtos, klimato, ekonomikos – ar tiesiog sisteminio netvarumo laikotarpiu?

Pakeisti kalbą
Article Paskelbta 2021-08-17 Paskutinį kartą keista 2021-08-23
5 min read
Photo: © Nunzio Santisi, Picture2050/EEA
Visi – nuo politikos koridorių iki akademinių platformų – kalba apie pasaulio krizes: sveikatos krizę, ekonomikos ir finansų krizę, klimato krizę ir gamtos krizę. Visa tai – tos pačios problemos simptomai: tai mūsų netvari gamyba ir vartojimas. COVID-19 sukeltas šokas atskleidė sisteminį mūsų pasaulio ekonomikos ir visuomenės, kurioje esama daug nelygybės, pažeidžiamumą.

Norint pasiekti tikro ir ilgalaikio tvarumo, reikės spręsti ir socialinės nelygybės problemas. Todėl kyla valdymo klausimas: kaip užtikrinsime galimybę naudoti išteklius ir švarią aplinką visiems?

EAA vykdomasis direktorius Hans Bruyninckx

Nuo 1950 m. pasaulio gyventojų padaugėjo daugiau kaip tris kartus ir dabar šis skaičius siekia beveik 8 milijardus, o ekonomikos apimtys išaugo 12 kartų. Tokį milžinišką augimą nulėmė nepaprastai išaugęs gamtos išteklių, kaip antai žemės, vandens, medienos ir kitų medžiagų, įskaitant mineralus ir energijos išteklius, vartojimas. Tokie spartūs pokyčiai milijonus žmonių ištraukė iš skurdo, tačiau neigiamai paveikė ekosistemas ir sukėlė klimato kaitą. Pasaulio mastu 75 proc. sausumos ir 40 proc. jūrų aplinkos patyrė esminių pokyčių. Dėl tebesitęsiančio iškastinio kuro deginimo, žemės naudojimo pasikeitimų ir miškų naikinimo į atmosferą išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, o tai sukelia klimato kaitą.

Dabar vykstanti globalizacija, ypač dėl padidėjusio skaitmeninimo, sujungia beveik visus planetos kampelius nusistovėjusiias prekybos keliiais, taip užtikrinant medžiagų, dalių ar galutinių produktų pristatymą pasaulinės rinkos vartotojams visame pasaulyje. Prognozuojama, kad materialinių išteklių paklausa iki 2060 m. padvigubės, tačiau jau dabar suvartojame tiek, kiek galėtų tiekti trys tokios planetos kaip Žemė. Be to, šiuo metu mes negalime išvengti, kad į aplinką nepatektų didelis atliekų kiekis, ir prognozuojama, kad metinis susidarančių atliekų kiekis iki 2050 m. padidės 70 proc. Siekiai neutralizuoti anglies dioksido poveikį arba IRT įranga gali dar padidinti spaudimą jau ir taip įtemptam mineralų ir retų žemių elementų tiekimui.

COVID-19 – trumpa pasaulinių rinkų veikimo pertrauka?

COVID-19 ir izoliavimo priemonės tam tikru mastu paveikė vartojimo ir gamybos modelius. Kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, turizmo ar kelionių, buvo tiesiogiai paveikti, taip pat buvo paveiktos ir daugelis tiekimo grandinių. Gamybos įrenginių Kinijoje ir kitose eksportuojančiose šalyse uždarymas pirmaisiais izoliavimo priemonių taikymo mėnesiais lėmė, kad vėlavo kai kurių produktų pristatymas, taip pat kaip Sueco kanalą kelioms dienoms užblokavusi laivybos avarija lėmė trūkumus ir vėlavimus Europos rinkose. Dėl COVID-19 ne tik sutriko pasaulinės tiekimo grandinės, bet taip pat sumažėjo paklausa.

Pandemija atskleidė, kiek mūsų ekonomika ir visuomenės yra tarpusavyje susijusios. Tiek sveikatos, tiek ekonomikos krizės lengvai plinta, o jų poveikis jaučiamas visame pasaulyje, jei šioms krizėms prasidėjus nesiimama bendrų koordinuotų ir ryžtingų veiksmų joms suvaldyti.

COVID-19 taip pat sukūrė pasaulinę asmens apsaugos priemonių, pavyzdžiui, veido kaukių ir pirštinių, paklausą ir augančią jų rinką. Suprantama, kad nerimas dėl sveikatos išstūmė susirūpinimą keliančius aplinkosauginius su vienkartiniais plastikiniais gaminiais susijusius klausimus. Tuo pat metu ekonomikos sulėtėjimas ES sumažino plastikinių pakuočių gamybą. Šie pokyčiai gali paveikti ES pažangą siekiant prieš pandemiją nustatytų tikslų. Šį mėnesį bus paskelbtas EAA informacinis pranešimas, kuriame nagrinėjamas COVID-19 poveikis vienkartinių plastikinių gaminių naudojimui Europos aplinkoje.

Antraisiais COVID-19 metais kiekvienoje valstybėje šios krizės pobūdis buvo skirtingas. Valstybės, kuriose didelis pasiskiepijusių skaičius, po truputį laisvina apribojimus ir grįžta prie įprasto gyvenimo. Europos Sąjungoje 100-ui gyventojų jau panaudota daugiau nei 70 vakcinos dozių, tad daugiausia dėmesio skiriama ekonomikos krizei ir ekonomikos gaivinimo planams. Ekonominė veikla ir vartojimas vėl įgauna pagreitį. Visgi sveikatos krizė toliau siaučia šalyse, kurios turi labai ribotą galimybę gauti vakcinų, o tai itin globaliame pasaulyje parodo vyraujančią nelygybę.

Pandemija paskatino susimąstyti ir imtis veiksmų šiai nelygybei spręsti: didesnes pajamas gaunančios šalys arba mažiau pandemijos paveiktos šalys raginamos padėti kitoms šalims ir tiekti joms medicinos priemones, respiratorius, o dabar ir vakcinas. Praeitą mėnesį ES vadovai įsipareigojo paaukoti 100 mln. vakcinų nuo koronaviruso toms šalims, kurioms jų reikia. Vėliau Didžiojo septyneto (G7) vadovai pasižadėjo 2021 m. mažesnes pajamas gaunančioms šalims skirti 1 mlrd. dozių. Nepaisant to, šie skaičiai vis dar gerokai mažesni nei PSO skaičiavimais reikalingi 10 mlrd. vakcinos dozių.

Nevienodas išteklių, poveikio ir naudos paskirstymas

Tarptautinės išteklių darbo grupės parengtoje 2019 m. pasaulinių išteklių apžvalgoje patvirtinama, kad gamtos išteklių naudojimas ir su tuo susijusi nauda ir poveikis aplinkai skirtingose valstybėse ir regionuose yra nevienodas. Dideles pajamas gaunančios šalys, įskaitant ES valstybes nares, toliau sunaudoja žymiai didesnį kiekį medžiagų ir sukelia gerokai daugiau žalos aplinkai nei žemas pajamas gaunančių šalių grupė.

Naujasis 2020 m. kovo mėn. priimtas Žiedinės ekonomikos veiksmų planas yra Europos Sąjungos pastangų dėl išteklių naudojimo pamatas. Planas apima įvairius gaminių projektavimo, žiedinės ekonomikos procesų, tvaresnio vartojimo ir atliekų prevencijos sričių veiksmus. Jame reikalaujama imtis konkrečių veiksmų, susijusių su pagrindinėmis produktų vertės grandinėmis, įskaitant elektroniką ir IRT, baterijas, pakuotes, plastiką, tekstilę, pastatus ir statybą, maistą, vandenį ir maistines medžiagas. Jis yra vienas iš pagrindinių Europos žaliojo kurso (bendro Europos atsako į aplinkos, klimato ir socialines bei ekonomines problemas) sudedamųjų dalių ir itin svarbus nustatant investicijų kryptis ekonomikos atsigavimui po COVID-19 ir tvariai mūsų ekonominio modelio pertvarkai.

Įgyvendinant tobulinamojo atkūrimo koncepciją svarbiausi – socialinis aspektas ir valdymo klausimas

EAA glaudžiai suderinome savo darbą, kad galėtume stebėti aplinką ir pažangą siekiant žiediškumo ir nustatytume politikos ir žiedinio verslo modelių galimybes, susijusias su šiomis pagrindinėmis produktų vertės grandinėmis. Toliau remsime Europos politikos formuotojus pagrindinių produktų vertės grandinių klausimais ir, dirbdami tarptautinėje išteklių darbo grupėje, prisidėsime atliekant pasaulinių išteklių vertinimus. Ar, pradedant atsigauti ekonomikai, mums pavyks įgyvendinti tobulinamojo atkūrimo koncepciją?

Norint užtikrinti tvarų išteklių naudojimą Europoje ir pasaulyje, reikia iš esmės keisti gamybos ir vartojimo sistemas. Pagrindinis sunkumas yra ne vien gamybos procesų veiksmingumo didinimas. Norint pasiekti tikro ir ilgalaikio tvarumo, reikės spręsti ir socialinės nelygybės klausimus. Todėl kyla valdymo klausimas: kaip mes užtikrinsime galimybę naudoti išteklius ir švarią aplinką visiems? Atlikdama atitinkamus vertinimus ir dalyvaudama politinėse diskusijose, EAA toliau kels socialinio aspekto ir valdymo klausimą.

Hans Bruyninckx

EAA vykdomasis direktorius

Įžanginis straipsnis, paskelbtas 2021 m. birželio mėn. EAA informaciniame biuletenyje

Permalinks

Geographic coverage

Temporal coverage

Tags

kategorijoje:
kategorijoje: social inequalities
Dokumento veiksmai