Švaresnis oras – nauda žmonių sveikatai ir kovai su klimato kaita

Europos oro kokybė smarkiai pagerėjo, kai XX a. aštuntajame dešimtmetyje Europos Sąjunga ir jos valstybės narės pradėjo taikyti su oro kokybe susijusias strategijas ir priemones. Iš daugelio pagrindinių šaltinių, įskaitant transportą, pramonę ir elektros energijos gamybą, išmetamas oro teršalų kiekis šiuo metu yra reguliuojamas ir apskritai mažėja, tačiau ne visada tokiu mastu, kaip buvo numatyta. Didelės koncentracijos oro tarša vis dar turi labai didelį poveikį europiečių sveikatai, o didžiausią žalą daro kietosios dalelės ir azoto dioksidas.

Iš naujausios Europos aplinkos agentūros metinės oro kokybės ataskaitos matyti, kad dauguma Europos miestuose gyvenančių žmonių, Pasaulio sveikatos organizacijos manymu, vis dar patiria kenksmingo lygio oro taršos poveikį. Ataskaitoje nurodyta, kad 2014 m. smulkių kietųjų dalelių koncentracija sukėlė apytiksliai 428 000 ankstyvų mirčių atvejų 41 Europos šalyje, iš kurių apie 399 000 atvejų užfiksuota 28 ES valstybėse narėse.

Prasta oro kokybė taip pat turi rimtų ekonominių padarinių, lemia didesnes medicinines išlaidas, mažesnį darbuotojų našumą, taip pat kenkia dirvožemiui, kultūriniams augalams, miškams, ežerams ir upėms. Nors oro tarša dažnai siejama su taršos pikais ir epizodais, ilgalaikis mažesnių dozių poveikis kelia dar didesnę grėsmę žmonių sveikatai ir gamtai.

Oro taršos mažinimas padeda kovoti su klimato kaita

Anglies dioksidas gali būti svarbiausias, tačiau ne vienintelis visuotinio atšilimo ir klimato kaitos veiksnys. Daugelis kitų dujinių arba kietųjų dalelių, vadinamųjų klimatui poveikį darančių medžiagų, turi įtakos tam, kiek saulės energijos (įskaitant karštį) sulaiko Žemė.

Pavyzdžiui, metanas yra labai stipri klimatui poveikį daranti medžiaga, taip pat oro teršalas, siejamas su žemės ūkio veikla, glaudžiai susijęs su gyvulininkystės produkcija ir mėsos vartojimu. Kietosios dalelės – dar vienas teršalas, turintis įtakos tiek klimato kaitai, tiek oro kokybei. Priklausomai nuo jų sudėties, jos gali vėsinti arba šildyti vietos ir pasaulinį klimatą. Pavyzdžiui, juodoji anglis, kuri yra viena iš smulkių kietųjų dalelių sudedamųjų dalių ir susidaro nevisiškai sudegus kurui, sugeria Saulės ir infraraudonąją spinduliuotę į atmosferą, taigi turi šilumą didinantį poveikį.  

Priemonės, kuriomis siekiama sustabdyti tokių trumpaamžių klimatui poveikį darančių medžiagų, kaip juodoji anglis, metanas, ozonas arba ozono pirmtakai, išmetimą, naudingos tiek žmonių sveikatai, tiek klimatui. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir oro teršalai išleidžiami iš tų pačių išmetamųjų teršalų šaltinių. Todėl ribojant išmetamuosius teršalus iš vieno ar kito šaltinio galima gauti naudos, taip pat sumažinti išlaidas.

Vis dėlto praeityje buvo skatinama taikyti tam tikras priemones kaip, be kita ko, naudingas siekiant kovoti su klimato kaita, tačiau jos turėjo nenumatytą neigiamą poveikį oro kokybei. Pavyzdžiui, daugelyje šalių buvo skatinama naudoti dyzelines transporto priemones, kurios, kaip paaiškėjo, išmeta daug oro teršalų. Be to, kai kuriose Europos vietovėse buvo skatinama deginti medieną kaip atsinaujinantį išteklių, tačiau, deja, dėl to į vietos atmosferą pateko daug kietųjų dalelių. Turime pasimokyti iš tokių pavyzdžių ir užtikrinti, kad tinkamai suprantame priemonių, kurias pasirenkame įgyvendinti, padarinius ir atsižvelgiame į juos.

Klimato kaitą ir oro kokybę sieja ne tik tai, kad iš tų pačių šaltinių į atmosferą išleidžiami tie patys teršalai. Klimato kaita taip pat gali didinti oro taršos problemas. Daugelyje pasaulio regionų manoma, kad klimato kaita turės įtakos vietos orams, įskaitant tai, kaip dažnai kils karščio bangos ir oro stagnacijos epizodai. Daugiau saulės šviesos ir aukštesnės temperatūros gali ne tik prailginti laikotarpius, kuriais kyla ozono lygis, bet ir dar labiau padidinti didžiausią ozono koncentraciją. Tai tikrai nekokios naujienos toms Europos vietovėms, kuriose dažni perteklinio pažemio ozono epizodai.

Nuoseklūs veiksmai vietos ir pasaulio lygmenimis

Oro tarša visur nėra vienoda. Į atmosferą iš daugybės įvairių šaltinių išleidžiami skirtingi teršalai. Kelių transportas, žemės ūkis, elektrinės, pramonė ir namų ūkiai yra didžiausi oro teršėjai Europoje. Patekę į atmosferą šie teršalai gali virsti naujais teršalais ir pasklisti. Parengti ir įgyvendinti strategijas, kaip spręsti šiuos sudėtingus klausimus, nėra lengva.

Atsižvelgiant į šaltinių įvairovę tiek geografinio pasiskirstymo, tiek ekonominės veiklos atžvilgiu, reikia imtis veiksmų skirtingais lygmenimis (vietos ir tarptautiniu). Tarptautinėmis konvencijomis galima siekti sumažinti į atmosferą išmetamų teršalų kiekį, tačiau jei nebus imtasi veiksmų vietos lygmeniu, pavyzdžiui, informavimo kampanijų, labai taršių transporto priemonių atsisakymo miestuose arba sprendimų dėl miesto zonų nustatymo, mūsų pastangos nebus tokios naudingos, kokios galėtų būti. Ši įvairovė taip pat reiškia, kad nėra vieno visiems tinkamo oro taršos problemos sprendimo. Siekdamos dar labiau sumažinti poveikį ir su juo susijusią žalą, valdžios institucijos turi pritaikyti savo priemones, kad būtų atsižvelgiama į tokius vietos veiksnius kaip taršos šaltiniai, demografija, transporto infrastruktūra ir vietos ekonomika.

Siekiant užtikrinti didesnį veiksmų, kurių imamasi vietos, nacionaliniu, Europos ir pasaulio lygmenimis, nuoseklumaą, lapkričio mėn. Europos Komisija Švaraus oro forume subūrė įvairius suinteresuotuosius subjektus iš visos Europos. Paryžiuje surengtame forume dėmesys buvo skiriamas ne tik oro kokybės gerinimui miestuose, bet ir oro taršai dėl žemės ūkio veiklos. Taip pat akcentuotos inovacijos ir verslo galimybės, susijusios su švaraus oro veiksmais.

Reikalinga informacija siekiant sumažinti poveikį

Europos aplinkos agentūra bendradarbiauja su savo valstybėmis narėmis, kad per tam tikrą laiką surinktų palyginamą informaciją apie oro kokybę. Remdamiesi surinktais duomenimis, vertiname pažangą, analizuojame tendencijas ir ieškome sąsajų tarp tokių šaltinių kaip kelių transportas ir faktinių oro kokybės duomenų.

Prireikus stebėjimo punktų duomenis galima papildyti palydovų stebėjimo duomenimis. Įgyvendindama savo Žemės stebėsenos programą „Copernicus“ spalio mėn. ES paleido naują palydovą, kurio užduotis yra stebėti oro taršą. Šis palydovas jau siunčia pirmuosius vaizdus. Šia informacija reguliariai dalijamasi su visuomene ir sprendimus priimančiais asmenimis. Svarbu pažymėti, kad agentūra tiria tik lauko oro kokybę, bet ne oro, kuriuo kvėpuojame namuose arba darbe, kokybę, kuri taip pat tiesiogiai veikia mūsų sveikatą.

Stengdamiesi pateikti pačią naujausią informaciją, kartu su Europos Komisija sukūrėme naują internetinę paslaugą – Europos oro kokybės indeksą. Indeksas, pristatytas per Švaraus oro forumą, sudaro galimybę susipažinti su informacija apie dabartinę su oro kokybe susijusią padėtį, vadovaujantis daugiau nei 2 000 Europoje veikiančių oro kokybės stebėjimo stočių matavimo duomenimis. Indeksas leidžia gyventojams naudoti interaktyvų žemėlapį oro kokybei tikrinti stebėjimo stoties lygmeniu, atsižvelgiant į penkis pagrindinius teršalus, kurie kenkia žmonių sveiktai ir aplinkai: kietąsias daleles (PM_2,.5 ir PM₁₀), pažemio ozoną, azoto dioksidą ir sieros dioksidą. Naudodami šią priemonę galime dalytis informacija su visais Europos gyventojais, kuriems aktuali oro taršos problema. Visi galime patikrinti, kokia oro kokybė ten, kur esame, ir imtis atsargumo priemonių, kad sumažintume taršos poveikį.

Informacija yra esminė norint spręsti oro taršos problemą ir sumažinti jos neigiamus padarinius. Vis dėlto, siekdami gerinti oro kokybę ir įgyvendinti ilgalaikius ES mažo anglies dioksido kiekio tikslus, turime spręsti išmetamųjų teršalų problemą visuose ekonomikos sektoriuose ir sistemose, pavyzdžiui, judumo, energijos ir maisto produktų, ir suprasti gamybos ir vartojimo modelius, dėl kurių susidaro šie išmetamieji teršalai. Tik taip galima užtikrinti pažangą. EAA yra pasirengusi savo žiniomis padėti siekti šių ilgalaikių tikslų. 

Hans Bruyninckx

EAA vykdomasis direktorius

Redakcinis straipsnis paskelbtas 2017 m. gruodžio 15 d. EAA informaciniame biuletenyje Nr. 2017/4.