Europos aplinkos agentūrai (EAA) sukanka 25-eri. Patirtis padeda siekti tvarumo Europoje

Politika: nuo pavienių problemų iki sisteminių priemonių

Aplinkosauginis sąmoningumas ir svarstymai politikos formavimo klausimais prasidėjo nuo nustatytų pavienių problemų, kaip antai, rūgštusis lietus, vandens telkinių užteršimas cheminėmis medžiagomis arba spartus bičių populiacijų sumažėjimas, to įtaka žmogaus sveikatai ir ekonomikai. Nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio Europos Sąjungos valstybės narės ėmė koordinuoti savo pastangas ir derinti savo politiką, nes didėjo suvokimas, kad tarpvalstybines aplinkos problemas, kaip antai oro ar vandens tarša, reikia spręsti bendromis jėgomis.

Per šį beveik 50 metų laikotarpį ES šalys palaipsniui bendrų veiksmų ėmėsi vis daugiau sričių ir jų užmojai tapo vis ambicingesni. Aplinkosauginių problemų supratimas augo ir tapo akivaizdu, kad aplinkos klausimus reikia įtraukti į visa apimančias politikos programas – tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Europos Sąjungoje klimato ir energetikos politikos strategijos dabar labiau suderintos, o judumo politika tapo platesnės ilgalaikės neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos iki 2050 m. vizijos dalimi

Vykstant politinėms diskusijoms, tapo vis aiškiau, kad norint formuoti ir įgyvendinti veiksmingą politiką, būtina patikima informacija apie aplinkos apsaugą.

Žinios: gilesnis ir platesnis suvokimas

Europos aplinkos agentūra įsteigta 1994 m.[1] Jos paskirtis – teikti nepriklausomą ir patikimą informaciją apie Europos aplinkos būklę ir padėti formuoti politiką Europoje. Sprendimas įsteigti agentūrą buvo priimtas, nes tam, kad būtų imtasi bendrų veiksmų, reikia bendrai suprasti atitinkamą problemą. O neturint išsamių ir palyginamų duomenų, neįmanoma formuoti bendros politikos ir stebėti pažangos.

Atsižvelgiant į kintančius politikos poreikius, ilgainiui į mūsų darbo sritį įtrauktos naujos sritys. Mūsų žinios laiko ir erdvės požiūriu taip pat išsiplėtė. Šiandien EAA turimos žinios leidžia atlikti temines analizes pavieniais įvairiausio pobūdžio klausimais – pradedant oro kokybe, maudyklų vandens kokybe, žemės panaudojimo pokyčiais ir atliekų prevencija, baigiant šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis ir naujų lengvųjų automobilių bei furgonų išmetamu anglies dioksido kiekiu, kompleksinėmis ir sisteminėmis analizėmis apie klimatą ir energetiką, maisto sistemą ir socialinį pažeidžiamumą, kurį lemia nevienodas įvairialypis aplinkos poveikis. Kas penkerius metus papildome šiuos vertinimus mūsų Europos aplinkos būklės ir perspektyvų ataskaita (SOER); 2020 m. versija bus paskelbta šių metų gruodžio mėn. Vertinimus atliksime ir žinias plėtosime atsižvelgdami į esamus ir atsirandančius naujus politikos poreikius.

Duomenys ir technologijos: prisitaikyti prie pokyčių ir ištirti galimybes

Iš pradžių duomenys apie aplinkos apsaugą būdavo siunčiami agentūrai spausdintine forma paštu arba vėliau – faksu. Šiandien valstybės narės gali pateikti didžiulį kiekį duomenų tiesiai „Reportnet“ — mūsų elektroninei duomenų teikimo platformai. Patikrinus duomenų kokybę, jais gali naudotis visi – žmonės ar mašinos.

Vis didesnę surinktų duomenų dalį sudaro geoerdvinė informacija, leidžianti pamatyti ilgainiui visame žemyne vykstančius pokyčius. Dabar galime priartinti vaizdą žemėlapyje, matyti ES tinklo „Natura 2000“ saugomas teritorijas ir gauti informacijos apie čia esančius saugomų rūšių gyvūnus ir augalus. Kai kurie duomenys pateikiami ir prieinami realiuoju laiku. Tūkstančiai stebėjimo stočių visoje Europoje, matuojančių pagrindinių oro teršalų koncentraciją, dabar prijungta prie to paties tinklo ir visa ši informacija prieinama Europos oro kokybės indekse — bendroje su Europos Komisija platformoje.

Tai, kas atrodė neįsivaizduojama prieš 25 metus, naudojant skaitmenines technologijas ir internetą šiandien tapo įprastais įrankiais. Tačiau aplinkos duomenų srityje pasiekta toli gražu ne viskas. Iš tiesų, Europos Sąjungos Žemės stebėjimo programa „Copernicus“ siūlo begalę būdų padėti stebėti Europos aplinkos pokyčius taip tiksliai ir išsamiai, kaip prieš 25 metus atrodė sunkiai įsivaizduojama. Pradedant miškų tankumu, baigiant miesto drieka – palydovo „Copernicus“ duomenys papildo žemės stebėjimo duomenis, kad galėtume visiškai aiškiai suprasti, kas, kur ir kodėl vyksta.

Turint galvoje technologijų ir duomenų rinkimo pokyčių mastą per pastaruosius 25 metus, galime būti tikri, kad technologijos — dirbtinis intelektas, nuotolinis stebėjimas ar vis didesnė duomenų apdorojimo galia — ir toliau formuos mūsų žinias ir prieigą prie jų.

Žmonių tinklas: patirtis, kompetencija ir įsipareigojimai

EAA – tai ne tik mokslo ir politikos pasaulius apjungiantis žinių centras. Ji taip pat yra tinklų kūrimo organizacija, vienijanti šimtus dalyvių — iš aplinkos apsaugos agentūrų ir ministerijų, viešojo administravimo įstaigų ir mokslinių tyrimų organizacijų — Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinkle (Eionet). Tinklui, kuris iš pradžių apėmė 12 ES šalių ir dešimtis darbuotojų, šiandien priklauso 33 šalys narės ir 6 bendradarbiaujančios šalys iš visos Europos bei šimtai įvairiausią kompetenciją turinčių ir itin atsidavusių darbuotojų. EIONET padėjo sukurti ir užtikrinti reguliarius duomenų srautus iš visos Europos. Šiandien EIONET ne tik atlieka pagrindinį vaidmenį duomenų srityje, bet ir veikia kaip žinių tinklas, kuris renka ir dalinasi organizacijų narių patirtimi ir žiniomis. Ši bendra EAA ir EIONET patirtis bei žinios taip pat yra naudingos partneriams ir projektams už ES ribų, įskaitant Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančias šalis ir Europos žmogaus biologinės stebėsenos iniciatyvą (HBM4EU).

Per pastaruosius 25 metus aplinka, politika, žinios, duomenys, technologijos ir EAA ir (arba) EIONET pasikeitė ir toliau vystysis. Viso šio nenutrūkstamo augimo, naujovių ir pokyčių verpete nesikeičia vienas dalykas – tvirtas agentūros darbuotojų ir jos tinklų ryžtas gerinti aplinką ir tuo pačiu gyvenimo kokybę Europoje ir už jos ribų.

Šiais metais minėdami EAA 25-ąsias metines, būtent su šiais partneriais svarstysime nuveiktus ir būsimus darbus ir kaip kartu galime geriau prisitaikyti prie pokyčių ir padėti pasiekti ilgalaikį tvarumą Europoje.

Po savęs nebūtinai turime palikti nuniokotą aplinką, kurios nesugebėjome išsaugoti. Tai gali būti lūžio taškas, kai ryžtingais veiksmais gamtos nykimas buvo sustabdytas. Tūkstančiams moksleivių išėjus į gatves ir raginant imtis veiksmų, taip pat daugeliui europiečių reiškiant susirūpinimą dėl aplinkos būklės ir klimato kaitos, atėjo metas imtis ryžtingesnių priemonių.

Hans Bruyninckx

EAA vykdomasis direktorius

Vedamasis straipsnis paskelbtas 2019 m. birželio mėn. EAA informaciniame biuletenyje Nr. 02/2019.