Ar kažką už mūsų planetos, tik esant būtinybei atsispausdinti šį puslapį. Net nedidelis veiksmas gali padaryti didžiulį skirtumą, kai milijonai žmonių tai padaryti!
Ar elektra varomos transporto priemonės geriau veikia mūsų klimatą nei benzininiai ar dyzeliniai automobiliai ir ar jų poveikis oro kokybei yra priimtinesnis? Kartu su Europos aplinkos agentūros (EAA) transporto ir aplinkos ekspertu Andreasu Unterstalleriu aptarsime teigiamus ir neigiamus elektromobilių aspektus – šiam klausimui naujoje EAA ataskaitoje skiriama daugiausia dėmesio.
Daugelis žmonių vis dar sieja gyvsidabrį su termometrais ir dauguma taip pat žino, kad jis yra toksiškas. Dėl savo toksiškumo gyvsidabris Europoje vis mažiau naudojamas gaminiuose, tačiau jo vis dar yra ore, vandenyje, dirvožemyje ir ekosistemose. Ar gyvsidabris vis dar kelia problemų ir kaip jos sprendžiamos? Kalbėjome su Ianu Marnane’u, EAA ekspertu tausaus išteklių naudojimo ir pramonės srityje.
Klimato kaita yra vienas iš svarbiausių mūsų laikų iššūkių. Jos poveikis žmonėms, gamtai ir ekonomikai yra juntamas visame pasaulyje. Siekdami sušvelninti klimato kaitą turime gerokai sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį visame pasaulyje. Norint šį bendrą tikslą paversti konkrečiomis priemonėmis, reikia suprasti sudėtingą sistemą, kurioje skirtingų šaltinių išmetami teršalai siejami su nacionaliniu ir regioniniu poveikiu, pasauliniu valdymu ir galima bendra nauda. Europos aplinkos agentūra siekia nuolat gerinti žinias, kurios yra būtinos veiksmingoms priemonėms kurti.
Europos Komisija neseniai priėmė teisės aktų pasiūlymų rinkinį, kuriuo siekiama Europos Sąjungoje (ES) skatinti tvarų finansavimą. Komisijos pasiūlymai pagrįsti Aukšto lygio ekspertų grupės tvarių finansų klausimais, sudarytos iš pilietinės visuomenės, finansų sektoriaus, akademinės bendruomenės ir Europos bei tarptautinių institucijų ekspertų, rekomendacijomis. Kalbėjomės su Europos aplinkos agentūros (EAA) atstovu ekspertų grupėje Andreasu Barkmanu, kuris teikia strategines konsultacijas klimato kaitos ir energetikos klausimais.
Aplinkosaugos politikos formavimas nėra lengva užduotis. Europiečiai noriai naudojasi gerai veikiančios ekonomikos teikiamais privalumais, tačiau jų gyvenimo būdas lemia dideles aplinkos ir sveikatos apsaugos išlaidas. Siekiant nustatyti geriausias galimas politikos galimybes, būtina sistemingai suprasti, kaip gamta, ekonomika ir žmonių sveikata yra susiję. Europos aplinkos agentūros tikslas – remti politikos formavimą teikiant būtent tokio pobūdžio žinias.
Europos aplinkos agentūra (EAA) neseniai paskelbė savo metinę transporto ir aplinkos ataskaitų rengimo mechanizmo (angl. TERM) ataskaitą. Šiais metais joje daugiausia dėmesio skiriama aviacijai ir laivybai. Šie du sektoriai sparčiai auga, o tai taip pat turi poveikį aplinkai, ypač išmetamiesiems teršalams. Paprašėme, kad EAA oro taršos ekspertė Anke Lükewille paaiškintų svarbiausius šių metų TERM ataskaitos punktus.
Europoje kaupiama vis daugiau duomenų, taip gerinant mūsų supratimą apie aplinką. Įgyvendinant Europos Sąjungos programą „Copernicus“, gaunami Žemės stebėjimo duomenys, susiję su naujais iššūkiais ir galimybėmis gerinti mūsų žinias apie aplinką. Europos aplinkos agentūra (EAA), susiedama naujausius programos „Copernicus“ duomenis su esama žinių baze, siekia sudaryti sąlygas Europos politikos formuotojams ir piliečiams imtis priemonių vietos, nacionaliniams ir pasauliniams uždaviniams spręsti.
Europos Sąjunga (ES) įsipareigojo įgyvendinti kelis klimato ir energijos tikslus, kuriais siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir skatinti naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Kaip EAA stebi ES valstybių narių daromą pažangą siekiant šių tikslų? Paprašėme, kad EAA klimato kaitos švelninimo ir energijos ekspertė Melanie Sporer paaiškintų agentūros vaidmenį atliekant šią užduotį. Ji taip pat papasakojo apie metinį progresą naujausioje ataskaitoje „Tendencijos ir prognozės“.
Dėl priimtų teisės aktų, įdiegtų technologijų ir dėl to, kad daugelyje šalių buvo atsisakyta labai taršaus iškastinio kuro, oro kokybė Europoje pastaruosius dešimtmečius gerėjo. Vis dėlto daug žmonių vis dar patiria neigiamą oro taršos poveikį, ypač miestuose. Atsižvelgiant į problemos sudėtingumą, kovojant su oro tarša reikia imtis įvairiais lygmenimis koordinuojamų veiksmų. Siekiant į šį procesą įtraukti piliečius, būtina jiems laiku ir tinkamai pateikti informaciją. Neseniai pradėtas naudoti oro kokybės indeksas skirtas būtent tam. Geresnė oro kokybė būtų ne tik naudinga mūsų sveikatai, bet ir gali padėti kovoti su klimato kaita.
Daugeliui žmonių žiedinės ekonomikos sąvoka tebėra ne tik abstrakti, bet ir tolima. Nors pasaulyje vis labiau populiarėja ekologiškumas, daugelis žmonių vis dar nenutuokia apie didesnius mūsų gyvenimo pokyčius, kurie turės įvykti norint užtikrinti tvarią ateitį ir ilgalaikę gerovę.
Kenksmingos cheminės medžiagos daro poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Kadangi didėja visuotinės cheminių medžiagų gamybos apimtys ir kuriamos bei naudojamos naujos cheminės medžiagos, kaip žinoti, kas yra saugu? Su EAA cheminių medžiagų specialiste Xenia Trier aptarėme įvairius klausimus, susijusius su saugiu cheminių medžiagų naudojimu Europoje ir ES veiksmais mažinant galimą jų šalutinį poveikį.
Jūrų augalija ir gyvūnija, pasaulinis klimatas ir mūsų ekonomika bei socialinė gerovė priklauso nuo sveikų jūrų. Nepaisant to, kad padėtis kai kuriais aspektais pagerėjo, iš mūsų vertinimų matyti, kad dabartinis Europos jūrų naudojimo būdas vis dar nėra tvarus. Klimato kaita ir konkurencija dėl gamtos išteklių jūrų aplinkai kelia papildomą pavojų. Europos politika ir priemonėmis galėtų būti užtikrinama geresnė padėtis, jei jos būtų įgyvendinamos vadovaujantis ekosisteminiu valdymo metodu ir kartu būtų taikoma pasaulinė vandenynų valdymo sistema.
Praėjusį mėnesį Europos aplinkos agentūra (EAA) paskelbė naujausią ataskaitą „Oro kokybė Europoje“; nors ataskaitos duomenys rodo, kad oro kokybė po truputį gerėja, oro tarša vis dar kelia didžiausią su aplinkos poveikiu susijusį pavojų sveikatai Europoje. Su EAA oro kokybės ekspertu Alberto Gonzálezu Ortizu aptarėme ataskaitos išvadas ir tai, kaip technologijos, pavyzdžiui, palydoviniai vaizdai, padeda gerinti oro kokybės mokslinius tyrimus.
Mūsų klimatas keičiasi. Kad sulėtintume klimato kaitą, privalome sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, taip pat turime imtis priemonių, kad geriau pasirengtume dabartiniam ir būsimam poveikiui. Abiem šioms veiksmų kryptims būtinas beprecedenčio masto investicijų perskirstymas. Tai buvo pripažinta Paryžiaus, o neseniai ir Marakešo klimato kaitos konferencijose. Finansų sektoriaus indėlis gali būti ir bus labai svarbus siekiant užtikrinti, kad Europa sklandžiai pereitų prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitai atsparios visuomenės.
Šiuolaikinė visuomenė priklauso nuo prekių ir žmonių judėjimo, tačiau mūsų dabartinės transporto sistemos neigiamai veikia žmonių sveikatą ir aplinką. Su būsimos ataskaitos apie elektromobilius projekto vadybininke Magdalena Jóźwicka kalbėjome apie elektros, kaip alternatyvos įprastiniam transporto priemonių kurui, privalumus ir iššūkius, susijusius su aplinka.
Praėjusių metų gruodžio mėnesį Paryžiuje pasaulio šalys iškėlė ambicingą tikslą: užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros augimas būtų gerokai mažesnis nei 2 laipsniai, kartu siekiant tokį augimą sumažinti iki 1,5 laipsnio, palyginti su ikipramoninio laikotarpio. Neseniai įvykusiame Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikime Kinija ir Jungtinės Valstijos paskelbė oficialiai įsipareigojančios prisijungti prie Paryžiaus susitarimo. Tai svarbus žingsnis į priekį siekiant sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir apriboti visuotinį atšilimą. Vis dėlto, siekiant šio ambicingo tikslo, susitarimą pasirašiusių šalių dabartinių įsipareigojimų nepakanka.
Atrodo, kad ateitis atsinaujinantiems energijos ištekliams yra šviesi, nes jie tampa vis svarbesni, atsižvelgiant į tai, kad Europa siekia sumažinti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro. Mūsų pašnekovas Europos aplinkos agentūros ekspertas Mihai Tomescu pasakoja apie švarios energijos teikiamas galimybes ir susijusius iššūkius.
Per pastaruosius keturis dešimtmečius Europos aplinkos duomenų pobūdis pasikeitė iš esmės. Atsižvelgiant į sudėtingą aplinkos būklės blogėjimo procesą, būtina nuoseklesnė ją pagrindžiančių atitinkamų duomenų analizė. Pastaraisiais metais Europos aplinkos agentūra (EAA) vis dažniau savo veikloje vadovaujasi sistemine analize. EAA toliau sieks nustatyti naujai kylančias problemas ir padėti plėsti Europos aplinkosaugos žinias.
Miškai Europoje atlieka labai svarbias funkcijas: valo orą ir vandenį, yra natūrali anglies dioksido saugykla, taip pat medienos, maisto ir kitų produktų šaltinis. Juose įsikūrę daug įvairių rūšių ir buveinių. Apie Europos miškams kylančius iššūkius kalbėjome su Europos aplinkos agentūros miškų ir aplinkos eksperte Annemarie Bastrup-Birk.
Žemė ir dirvožemis yra esminiai natūralių sistemų ir žmonių visuomenės elementai, tačiau dėl žmogaus veiklos kyla pavojus bendrų žemės išteklių, įskaitant dirvožemį, funkcionavimui. Kodėl tai vyksta? Ko imamasi Europoje, kad tam būtų užkirstas kelias? 2015 m. paskelbti Tarptautiniais dirvožemių metais, todėl šiuos klausimus uždavėme Europos aplinkos agentūros dirvožemio būklės vertinimo ir duomenų teikimo projektų vadovei Geertrui Louwagie.
For references, please go to https://eea.europa.eu./lt/articles/all-articles or scan the QR code.
PDF generated on 2024-11-22 21:45
Engineered by: EAA interneto svetainės komanda
Software updated on 26 September 2023 08:13 from version 23.8.18
Software version: EEA Plone KGS 23.9.14