Svarstymai apie poveikio klimatui neutralizavimo užmojus Europoje Covid-19 plitimo laikotarpiu

Dabartinės visuomenės sveikatos krizės poveikio mažinimas

Europa, kaip ir kitos pasaulio šalys, susiduria su precedento neturinčia visuomenės sveikatos krize, kuri sparčiai plinta visame žemyne. Naujienų kanalai nuolat skelbia užsikrėtimo atvejų ir mirčių statistiką. Europos ir nacionalinės valdžios institucijos įgyvendina drastiškas priemones, kad apribotų ir sulėtintų Covid-19 plitimą. Apribojimai keliauti, važiuoti į darbą ir rengti susibūrimus turi didelį poveikį keliems pagrindiniams ekonomikos sektoriams. Atšaukiama didžioji dauguma skrydžių, uždaromos mokyklos, restoranai ir sienos. Terminas „izoliacija“ atspindi naują tikrovę daugelyje Europos šalių. Deja, jau dabar susiduriame su labai dideliu mirčių nuo viruso skaičiumi.

Dabar visų pirma svarbiausia kuo labiau sumažinti poveikį europiečių sveikatai ir užtikrinti kuo geresnį sveikatos paslaugų teikimą susirgusiesiems, taip pat užtikrinti gerovę, įskaitant darbo vietas ir pragyvenimo šaltinį.

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas ir staigūs sukrėtimai, kaip antai Covid-19

Šiuo sunkiu laikotarpiu EAA gavo daug užklausų apie Covid-19 priemonių poveikį ES išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. Vienas iš nenumatytų tokių staigių socialinių ir ekonominių sukrėtimų padarinių gali būti papildomas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas. Kai kuriose Kinijos ir Europos dalyse (pvz., izoliacijos laikotarpiu šiaurinėje Italijos dalyje) taip pat pastebėti ir kiti padariniai, pavyzdžiui, laikinas oro taršos sumažėjimas.

Žinoma, kad ilgalaikis oro taršos poveikis sukelia lėtines plaučių ir širdies ligas. Nepaisant galimo trumpalaikio oro kokybės pagerėjimo kai kuriose vietovėse dėl su koronavirusu susijusių priemonių, žmonės, kurie jau sirgo minėtomis ligomis ir ilgą laiką buvo veikiami oro taršos, šiuo laikotarpiu gali tapti dar labiau pažeidžiami.

Daugelyje savo ataskaitų pabrėžėme kai kurių sektorių ekonominės veiklos rezultatų ir poveikio aplinkai ryšį. Numatoma, kad dabartinė krizė turės didelį poveikį gamybos ir vartojimo modeliams, pavyzdžiui, sumažins judumo paklausą, įskaitant tarptautinę aviaciją ir kasdienį važinėjimą į darbą asmeniniais automobiliais. Tačiau norint geriau suprasti krizės mastą, trukmę, taip pat numatytą ir nenumatytą poveikį, reikia išanalizuoti įvairių sričių duomenis po krizės. EAA planuoja įvertinti šias sąsajas ir reikiamu metu pasidalyti tokios analizės rezultatais.

Tačiau jei nebus iš esmės pakeistos mūsų gamybos ir vartojimo sistemos, tikėtina, kad bet koks išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas dėl tokių ekonomikos krizių bus trumpalaikis ir visuomenei kainuos itin brangiai. Europa siekia neutralizuoti poveikį klimatui laipsniškai ir negrįžtamai mažindama išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir nustatydama ilgalaikius tikslus sukurti atsparią ekonomiką ir atsparią visuomenę, o ne patirdama trikdančius sukrėtimus. Dabartinė krizė rodo, kodėl mums taip reikia jog ši pertvarka būtų teisinga, kurios metu atsirastų naujų galimybių, o labiausiai paveiktieji gautų paramą.

Neutralaus poveikio klimatui tikslas privalomas pagal ES teisę

Šio mėnesio pradžioje Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos klimato teisės akto, kuriuo siekiama sukurti ilgalaikę sistemą, papildančią galiojančius teisės aktus, su tikslu iki 2050 m. Europos Sąjungoje neutralizuoti poveikį klimatui. Europos Sąjunga jau yra užsibrėžusi vieną iš plačiausio užmojo tikslų – sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kurį reguliuoja išsamus teisės aktų rinkinys. Šis pasiūlymas unikalus tuo, kad klimato kaitos neutralizavimas iki 2050 m. tampa teisiškai privalomu tikslu. Priėmus šį teisės aktą, Europos Sąjunga ir jos valstybės narės pagal teisės aktus privalės jo laikytis ir imtis būtinų priemonių jam pasiekti.

Pastaruosius tris dešimtmečius Europos Sąjunga mažino išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Naujausias EAA vertinimas rodo, kad 2018 m. ES išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis buvo 23,2 proc. mažesnis nei 1990 m. Jame taip pat patvirtinama, kad reikia papildomų pastangų ir priemonių, kad būtų pasiektas dabartinis 2030 m. tikslas – „išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis mažesnis bent 40 proc., palyginti su 1990 m. lygiu“.

Jei nebus iš esmės pakeistos mūsų gamybos ir vartojimo sistemos, tikėtina, kad bet koks išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų  kiekio sumažėjimas dėl tokių ekonomikos krizių bus trumpalaikis ir visuomenei kainuos itin brangiai.

Poreikis paspartinti pokyčius ir jų mastą

Nepaisant nustatyto sumažėjimo, 2020 m. Europos aplinkos būklės ir perspektyvų (SOER 2020) ataskaitoje teigiama, kad pažanga lėtėja tokiose srityse, kaip išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas, pramoniniai išmetamieji teršalai, atliekų susidarymas, energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis bendrajame energijos suvartojime. SOER 2020 taip pat daroma išvada, kad, siekdami spręsti aplinkos būklės blogėjimo ir klimato kaitos problemas, turime iš esmės pakeisti prekių ir paslaugų gamybos ir vartojimo būdus. Šios išvados patvirtina, kad būtina skubiai paspartinti pertvarką pagrindinėse sistemose, įskaitant energetiką, maistą ir judumą.

Pasiūlymas dėl Europos klimato teisės akto, kuris yra viena iš pagrindinių Europos žaliojo kurso sudedamųjų dalių, pateikiamas atsižvelgiant į šias aplinkybes ir dar labiau padidina ES užmojų mastą. Pasiūlyme reikalaujama, kad Europos Komisija peržiūrėtų dabartinį 2030 m. tikslą ir „išnagrinėtų galimybes nustatyti naują 2030 m. tikslą –išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 50–55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu“. Jame taip pat nurodoma, kaip bus reguliariai vertinama pažanga siekiant neutralizuoti poveikį klimatui, be kita ko, remiantis EAA ataskaitomis. Be klimato kaitos švelninimo pastangų pasiūlyme numatyta reguliariai vertinti prisitaikymo prie klimato kaitos priemones.

Būdama nepriklausoma žinių teikėja, EAA visapusiškai rems šiuos procesus rengdama reguliarius pažangos, padarytos Europoje siekiant neutralizuoti poveikį klimatui, vertinimus.

Šių kovos su klimato kaita tikslų neįmanoma pasiekti nesprendžiant bendro tvarumo uždavinio. Europos Komisija rengia kitas iniciatyvas pagal Europos žaliąjį kursą, susijusias su žiedine ekonomika, biologine įvairove ir tvariais finansais, o mes dirbame įvairiose srityse, kad remtume perėjimą prie tvarumo.

Plataus užmojo tikslų siekimas krizės laikotarpiu

Covid-19 yra ir liks rimta visuomenės sveikatos krizė, net jei dėl jo laikinai labai sumažės išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Covid-19 ir jo daugialypis poveikis mūsų visuomenei jokiu būdu negali būti laikomas teigiamų rezultatų turinčiu reiškiniu. Net tie iš mūsų, kurie, remdamiesi savo patirtimi ir žiniomis, skatindavo ir ragindavo iš esmės keisti gamybos ir vartojimo sistemas, neturėtų manyti, kad masinis mūsų visuomenės suvaržymas yra priimtinas neatidėliotinų ir sisteminių tvarumo problemų sprendimas.

Pagrindinis klausimas, į kurį turime atsakyti – ar galime pasiekti savo plataus užmojo tikslus ateityje, kai spręsime šios rimtos krizės padarinius? Manau, kad galime. Mano nuomone, socialiniu požiūriu teisingas perėjimas, planuojamas ir įgyvendinamas ilguoju laikotarpiu, yra vienintelis būdas kurti atsparią visuomenę, pasižyminčią stipria ir tvaria ekonomika. Be to, šios krizės ekonominiam poveikiui sušvelninti skirtos investicijos turėtų būti ir gali būti visiškai suderintos su mūsų ilgalaikiais tvarumo tikslais. Net ir šiais išbandymų laikais Europos institucijos patvirtino, kad yra tvirtai įsipareigojusios siekti ilgalaikių Europos žaliojo kurso tikslų. Tam reikės stiprių partnerių – būtent tokia ir siekia būti Europos aplinkos agentūra.