Europos aplinkos būklė 2020 m. Būtina skubiai keisti kryptį, kad būtų galima spręsti klimato kaitos keliamus sunkumus, pasiekti, kad aplinkos būklė, užuot toliau blogėjusi, imtų gerėti, ir užtikrinti gerovę ateityje

Nors per pastaruosius dešimtmečius Europos aplinkos ir klimato politika padėjo pagerinti aplinkos būklę, Europos pažanga nepakankama, o aplinkos perspektyvos per ateinantį dešimtmetį nėra palankios, kaip teigiama ataskaitoje Europos aplinkos būklė ir raidos perspektyvos 2020 m. (SOER 2020).

Ataskaita SOER 2020 – tai išsamiausias iki šiol atliktas Europos aplinkos vertinimas. Joje kritiškai apžvelgiama, kaip Europai sekasi įgyvendinti 2020 ir 2030 m. politikos tikslus, taip pat ilgesnio laikotarpio iki 2050 m. tikslus ir siekius pereiti prie tvarios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ateities. Ataskaitoje pažymima, kad per pastaruosius du dešimtmečius Europa jau padarė didelę pažangą klimato kaitos švelninimo srityje, sumažindama šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Pažangos ženklai akivaizdūs ir kitose srityse, kaip antai oro ir vandens taršos mažinimas, naujų politikos priemonių diegimas kovai su plastiko atliekomis,  prisitaikymo prie klimato kaitos gerinimui, bei žiedinės ekonomikos ir bioekonomikos stiprinimui. Be to, ES tvaraus finansavimo iniciatyva yra pirma tokio pobūdžio priemonė, susijusi su finansų sektoriaus vaidmeniu skatinant reikiamą perėjimą prie tvarios ateities.

Raginimas skubiai išplėtoti ir paspartinti pokyčius

Nors šie rezultatai yra reikšmingi, Europa neįgyvendins savo tvarumo vizijos „gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“, jei toliau bus skatinamas ekonomikos augimas ir siekiama tik valdyti poveikį aplinkai ir visuomenei. Ataskaitoje Europos šalys, vadovai ir politikos formuotojai raginami pasinaudoti galimybe kitą dešimtmetį smarkiai išplėtoti ir paspartinti veiksmus, kurių būtina imtis, kad Europa vėl turėtų galimybę įgyvendinti savo vidutinės trukmės ir ilgalaikius aplinkos politikos tikslus bei uždavinius ir kad būtų išvengta negrįžtamų pokyčių ir žalos.

Dabar įgyvendinamos Europos politikos priemonės yra vienas iš svarbiausių būsimos pažangos ramsčių, tačiau jų nepakanka. Europa turi veikti kokybiškiau, tam tikrus uždavinius spręsti kitaip ir persvarstyti savo investicijas.

Norint pasiekti Europos tikslus, būtina geriau įgyvendinti ir koordinuoti dabartinę politiką. Taip pat reikės imtis papildomų politikos priemonių, kad būtų iš esmės pakeistos pagrindinės gamybos ir vartojimo sistemos, kuriomis grindžiami šiuolaikinės gyvensenos aspektai (kaip antai aprūpinimas maistu, energija ir judumas), darantys labai didelį poveikį aplinkai.

Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad svarbu nustatyti, kaip valdžios institucijos galėtų sudaryti sąlygas pereiti prie tvaraus augimo, ir kad kylančius klausimus reikia spręsti kitaip. Pavyzdžiui, Europa turėtų persvarstyti, kaip naudojamasi esamomis inovacijomis ir technologijomis, kaip pagerinti gamybos procesus, kaip paskatinti mokslinius tyrimus bei technologinę plėtrą ir kaip paspartinti vartojimo modelių bei gyvensenos pokyčius.

Galiausiai, norint užtikrinti tokius pokyčius, reikės investuoti į tvarią ateitį ir viešosiomis lėšomis nebesubsidijuoti aplinkai kenksmingos veiklos. Tokie investicinių prioritetų pokyčiai Europai atneš didelės naudos dėl ekonominių ir socialinių galimybių, kurių tokie pokyčiai gali suteikti. Kartu bus labai svarbu įsiklausyti į visuomenės susirūpinimą ir užtikrinti plataus masto paramą tokiam perėjimui, pagrįstam socialinio teisingumo principu.

„Europos aplinka atsidūrė lūžio taške. Turime ribotą galimybę kitą dešimtmetį išplėtoti gamtos apsaugos priemones, sušvelninti klimato kaitos poveikį ir iš esmės sumažinti savo gamtos išteklių naudojimą. Iš mūsų vertinimo matyti, kad laipsniški pokyčiai lėmė pažangą kai kuriose srityse, tačiau ta pažanga toli gražu nepakankama, kad būtų pasiekti mūsų ilgalaikiai tikslai. Jau turime žinių, technologijų ir priemonių, kurių reikia, kad pagrindinės gamybos ir vartojimo sistemos (kaip antai maisto, judumo ir energijos) taptų tvarios. Nuo to ir nuo mūsų gebėjimo visos visuomenės mastu imtis veiksmų siekiant pokyčių ir kuriant geresnę ateitį, priklauso mūsų būsima gerovė bei klestėjimas“, – sakė EAA vykdomasis direktorius Hans Bruyninckx.

Aplinkos būklė pablogėjo, o raidos perspektyvos nevienareikšmiškos

Bendros Europos aplinkos tendencijos nuo pastarosios 2015 m. paskelbtos EAA aplinkos būklės ataskaitos nepagerėjo. Vertinime pažymima, kad, nors dauguma 2020 m. uždavinių nebus įgyvendinti, ypač biologinės įvairovės srityje, vis dar yra galimybė įgyvendinti ilgalaikius 2030 ir 2050 m. tikslus bei siekius.

Europa padarė didelę pažangą efektyvaus išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos srityse. Tačiau pastarojo meto tendencijos rodo, kad pažanga lėtėja tokiose srityse kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pramoninių teršalų išmetimo ir atliekų susidarymo mažinimas, energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir atsinaujinančiosios energijos dalis. Žvelgiant į ateitį, dabartinis pažangos tempas bus nepakankamas, kad būtų įgyvendinti 2030 ir 2050 m. klimato ir energetikos tikslai.

Europos biologinės įvairovės apsauga ir išsaugojimas tebėra sritis, kurioje pažanga nuvilia labiausiai. Galima tikėtis, kad iš 13 šios srities konkrečių 2020 m. politikos tikslų bus įgyvendinti tik du – nustatyti saugomas jūrų teritorijas ir saugomas sausumos teritorijas. Jei išliks dabartinės tendencijos, iki 2030 m. gamtos būklė toliau blogės, o oro, vandens bei dirvožemio tarša nemažės.

Susirūpinimą taip pat kelia klimato kaitos, oro bei triukšmo taršos poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai. Smulkių kietųjų dalelių poveikis Europoje kasmet tampa apie 400 000 priešlaikinių mirčių priežastimi; ši problema ypač ūmi Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Taip pat didėja susirūpinimas dėl pavojingų cheminių medžiagų ir jų keliamos grėsmės. Žvelgiant į ateitį, galimybių mažinti poveikį sveikatai, daromą dėl pavojaus aplinkai, padaugėtų, jei būtų geriau integruotos aplinkos ir sveikatos politikos sritys.

ES.1 lentelė. Politikos siekių/tikslų  įgyvendinimo ankstesnių tendencijų, raidos perspektyvų ir galimybių santrauka

Pastaba. Metai nurodyti siekių/tikslų stulpelyje nėra konkretūs tikslų įgyvendinimo metai; tai - nuoroda į siekių/tikslų įgyvendinimo laikotarpius.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo tendencijos ir prognozės 28 ES valstybėse narėse 1990–2050 m.

Šaltinis: SOER 2020 p.158

Tvari ateitis vis dar įmanoma. Kuriose srityse reikėtų imtis veiksmų?

Vis dar galima įgyvendinti Europos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir tvarumo viziją. Ataskaitoje nurodomos septynios pagrindinės sritys, kuriose reikia imtis ryžtingų veiksmų, kad Europa vėl turėtų galimybę įgyvendinti savo 2030 ir 2050 m. tikslus ir siekius.

1. Viso esamos aplinkos politikos potencialo išnaudojimas. Jei Europa įgyvendintų visas esamas politikos priemones, ji padarytų didelę pažangą siekdama savo aplinkos tikslų iki 2030 m.
2. Pripažinimas, kad tvarumas yra politikos formavimo pagrindas. Ilgalaikių politikos programų su įpareigojančiais tikslais kūrimas (pradedant nuo maisto sistemos, cheminių medžiagų ir žemės naudojimo) paskatins ir padės nukreipti nuoseklius veiksmus įvairiose politikos srityse ir visoje visuomenėje.
3. Iniciatyva tarptautiniu lygmeniu siekiant didinti tvarumą. ES turėtų pasinaudoti savo diplomatine ir ekonomine įtaka, kad paskatintų priimti plataus užmojo tarptautinius susitarimus tokiose srityse kaip biologinė įvairovė ir išteklių naudojimas.
4. Inovacijų skatinimas visoje visuomenėje. Sugebėjimas pakeisti dabartines perspektyvas labai priklausys nuo to, ar bus kuriamos ir diegiamos įvairių rūšių inovacijos, kurios gali lemti naujovišką mąstymą ir gyvenseną.
5. Investicijų plėtojimas ir finansų sektoriaus perorientavimas siekiant paremti tvarius projektus ir įmones. Siekiant šio tikslo reikia investuoti į ateitį: visapusiškai panaudoti viešąsias lėšas inovacijoms ir gamta pagrįstiems sprendimams remti, užtikrinti tvarius pirkimus ir teikti paramą poveikį patiriantiems sektoriams ir regionams. Be to, į tvarų investavimą reikia įtraukti finansų sektorių, įgyvendinant ES tvaraus finansavimo veiksmų planą ir juo remiantis.
6. Rizikos valdymas ir socialiai teisingo perėjimo užtikrinimas. Norėdamos užtikrinti sėkmingą perėjimą prie darnesnio vystymosi, visuomenės privalės pripažinti galimą riziką, galimybes ir kompromisus, taip pat ieškoti būdų, kaip į visa tai tinkamai atsižvelgti. ES ir nacionalinė politika labai svarbi siekiant įgyvendinti „teisingą perėjimą“ užtikrinant, kad niekas neliktų nuošalyje.
7. Žinių ir praktinės patirties kaupimas. Tam prireiks papildomų pastangų perprasti sistemas, darančias didžiausią poveikį aplinkai, taip pat darnaus vystymosi užtikrinimo būdus, perspektyvias iniciatyvas ir kliūtis pokyčiams. Būtina investuoti į švietimą bei įgūdžius, siekiant toliau stiprinti gebėjimus, kad būtų galima orientuotis sparčiai kintančiame pasaulyje.

Taip pat skelbiama:

Visa „SOER 2020“ ataskaita. Integruotas vertinimas

„SOER 2020“ santrauka (išversta į įvairias kalbas)

„SOER 2020“ santrauka internetui