Energija

Dėl įvairios žmogaus veiklos reikia deginti iškastinį kurą, taip atmosferoje didėja anglies dvideginio (CO₂) koncentracija, lemianti klimato kaitą, be to, kyla vidutinė pasaulinė temperatūra. Pasaulyje energijos paklausa didėja ir taip stiprėja CO₂ išlakų didėjimo tendencija.

Daugelis šalių dažniausia naudoja iškastinį kurą (naftą, dujas ir anglį) savo energijos poreikiams patenkinti. Deginant šias kuro rūšis išsiskiria šiluma, kurią galima paversti energija. Vykstant procesui kure esanti anglis reaguoja su deguonimi ir į atmosferą išsiskiria CO₂. Oro teršalai (sieros dioksidas, azoto oksidai ir smulkiosios dalelės) irgi išskiriamos į atmosferą ir taip prastėja oro kokybė. Tačiau dėl techninių priemonių ir elektros energijos bei šilumos gamybos elektrinių patobulinimų pastaraisiais dešimtmečiais šių išlakų sumažėjo.

Europoje daugiausia energijos buvo suvartojama 2006 m.; 2010 m. energijos suvartota beveik 4 proc. mažiau. Dalį šio sumažėjimo galėjo lemti ekonomikos krizė, nors tam poveikio turėjo ir tam tikras ūkinės veiklos atsiejimas nuo energijos vartojimo.

Iškastinis kuras vis dar yra svarbiausias iš visų kuro rūšių, beveik 77 proc. vidutinio europiečio energijos poreikių patenkinama iš naftos, dujų ir anglies. Iš atominės energetikos gaunama 14 proc. energijos, likusieji 9 proc. gaunami iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių. Vis dėlto atsinaujinančiosios energijos sparčiai daugėja; 2010 m. saulės energija buvo didžiausias naujai įrengtų pajėgumų šaltinis, o antroje ir trečioje vietoje atitinkamai buvo naujos dujos ir vėjo energija. Atominės energetikos srityje gerokai daugiau įrenginių nustota eksploatuoti nei jų įrengta.

Vidutinis europietis suvartoja 27 megavatvalandes (MWh) per metus, įskaitant visus buitinius, pramoninius ir transporto šaltinius. Šis skaičius, kaip ir susijusios CO₂ išlakos įvairiose šalyse, labai skiriasi ir smarkiai priklauso nuo atsinaujinančiosios ir atominės energetikos skvarbos. Transporto sektorius, kuriame nuo 1990 m. energijos suvartojimas didėja sparčiausiai, dabar suvartoja daugiausiai energijos.

ES politikos kryptys

Energija vis labiau laikoma politikos prioritetu, ji yra viena iš pagrindinių penkių plėtros sričių, į kurias yra nukreipti strategijos „Europa 2020“ tiksliniai rodikliai, kuriais siekiama, kad:

• 20 proc. Europoje suvartojamos energijos būtų iš atsinaujinančiųjų šaltinių;
• 20 proc. padidėtų energijos vartojimo efektyvumas.

Kartu su konkrečiais 2020 m. energetikos strategijos tiksliniais rodikliais įvairiomis politikos kryptimis, apibendrintomis Europos Komisijos interneto svetainėje, atsižvelgiama į papildomas interesų sritis. Tarp šių politikos krypčių yra:

• tiekimo saugumo gerinimas;
• Europos ūkio konkurencingumo ir nebrangios energijos prieinamumo užtikrinimas;
• konkurencingos energetikos vidaus rinkos plėtros skatinimas;
• būtinųjų energijos apmokestinimo dydžių nustatymas.

EAA veikla

Viena iš svarbiausių EAA veiklos sričių energetikos srityje yra aplinkos veiksnių įtraukimo į energetikos sektorių stebėjimas. Kasmet atnaujinami ir skelbiami energijos ir aplinkos rodikliai. EAA taip pat skelbia numatomos įvairių atsinaujinančiosios energijos dalių naudos ir poveikio aplinkai vertinimus.

Energetikos ir aplinkos rodikliai apima šešis politinius klausimus:

• Ar energijos vartojimas ir gamyba vis mažiau veikia aplinką?
• Ar mažėja energijos vartojimas?
• Kaip greitai didėja energijos vartojimo efektyvumas?
• Ar mažiau taršus kuras pakeičia kenksmingesnį kurą?
• Kaip greitai diegiamos atsinaujinančiosios energijos technologijos?
• Ar į kainodaros sistemą geriau įtraukiamos aplinkos sąnaudos?

Šie rodikliai taip pat yra svarbūs:

• stebint ES tvarios plėtros strategiją;
• rengiant ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventoriaus ataskaitą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKT);
• teikiant ataskaitas dėl šiltnamio dujų išlakų tendencijų ir prognozių Europoje, kaip numatyta Kioto protokole.

EAA taip pat vertina numatomą naudą ir poveikį aplinkai, atsirandantį dėl didėjančios atsinaujinančiosios energijos dalies, atsižvelgiant į visą gaminamą energiją. Tai apima:

• įvairių biomasės naudojimo transportui, šildymui ir elektrai būdų naudos ir poveikio aplinkai persvarstymą;

• Europos sausumoje ir atviroje jūroje gaminamos vėjo energijos galimybių įvertinimą.