kitas
ankstesnis
punktai

Klimato kaitos politika

Pakeisti kalbą
Puslapis Paskutinį kartą keista 2020-11-23
This page was archived on 2016-12-13 with reason: Other (included in the main page)
Su klimato kaitos grėsme pasauliniu mastu kovojama Jungtinių Tautų bendrąja klimato kaitos konvencija, kurios Kioto protokole nustatytos teršalų išmetimo ribos, privalomos jį ratifikavusioms išsivysčiusioms šalims, pvz., ES valstybėms narėms. Tai tik pirmas žingsnis ryškesnio teršalų emisijos sumažinimo pasaulyje link.

„Klimato kaitos iššūkis ir tai, kaip mes jį pasitiksime, bus lemtingas mums, mūsų erai ir, galiausiai, mūsų pasauliniam palikimui.“

JT Generalinis Sekretorius Ban Ki-moon, 2007 m.

Pasaulinė politika

Ilgalaikis Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos tikslas yra „stabilizuoti tokio lygio šiltnamio dujų koncentraciją atmosferoje, kuri neturėtų pavojingos antropogeninės sąveikos su klimato sistema . Kioto protokolas yra pirmasis žingsnis siekiant šio tikslo. Jis nustato išmetamų teršalų sumažinimo tikslus daugeliui pramoninių šalių, įskaitant daugelį ES valstybių narių, ir apriboja išmetamų teršalų kiekio didėjimą likusiose šalyse:

  • 15 senųjų ES valstybių narių prisijungė prie tikslo iki 2008–2012 m. sumažinti išmetamų teršalų kiekį 8 proc. nuo 1990 m. lygio (vaizdo medžiaga). Vidiniu ES susitarimu kai kurioms ES valstybėms narėms leista padidinti išmetamų teršalų kiekį, kitos jį turi mažinti.
  • Daugelių naujųjų valstybių narių tikslai siekia 6–8 proc. nuo atitinkamų atskaitinių metų (dažniausiai – 1990 m.).

Jungtinės Amerikos Valstijos, kuriose išmetama daug šiltnamio dujų, šio protokolo neratifikavo.

Numatoma, kad šalys savo tikslų sieks daugiausia vidaus politika ir priemonėmis. Joms leista dalį sumažinimo tikslų pasiekti investuojant į išmetamų teršalų mažinimo projektus besivystančiose šalyse (Švariosios plėtros mechanizmas) arba išsivysčiusiose šalyse (Bendrasis įgyvendinimas). Šis mechanizmas taip pat skirtas palaikyti darnųjį vystymąsi, pvz., finansuojant atsinaujinančios energijos projektus.

Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija reikalauja iki XXI amžiaus vidurio pasaulinį išmetamų teršalų kiekį sumažinti maždaug 50 procentų. Tai reiškia, kad išsivysčiusios šalys išmetamų teršalų kiekį turi sumažinti 60–80 procentų. Daug teršalų išmetančios besivystančios šalys, pvz., Kinija, Indija ir Brazilija, turės sumažinti savo išmetamų teršalų kiekio augimą.

Pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją deramasi dėl tarptautinio susitarimo dėl laikotarpio po 2012 m. Susitarti bus siekiama 2009 m. gruodį Kopenhagoje planuojamoje klimato konferencijoje.

Europos Sąjungos politika

Daug Europos šalių priėmė nacionalines programas, skirtas išmetamų teršalų kiekiui sumažinti. ES lygiu pagal Europos Klimato kaitos programą taip pat imtasi įvairių politinių priemonių, pvz., siekiama:

  • padidinti atsinaujinančios energijos (vėjo, saulės biomasės) ir šiluminių elektrinių naudojimą;
  • gerinti energijos efektyvumą, pvz., pastatuose, pramonėje, buitiniuose prietaisuose;
  • sumažinti naujų lengvųjų automobilių išmetamo anglies dvideginio kiekį;
  • plačiau taikyti taršos mažinimo priemones gamybos pramonėje;
  • sumažinti sąvartynų teršalų kiekį.

 

ES prekybos anglies dvideginio emisijos leidimais sistema (vaizdo medžiaga) yra ES pastangų rentabiliai sumažinti išmetamų teršalų kiekį pagrindas. 2007 m. kovo mėn. ES lyderiai patvirtino ambicingą klimato kaitos ir energetikos planą, kurio tikslas – iki 2020 m. bent 20 proc. sumažinti šiltnamio dujų išmetimą (palyginti su 1990 m. lygiu) Europos Sąjungoje ir pasiekti, kad bent 20 proc. pagrindinės energijos būtų gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. 2008 m. sausio mėn. Europos Komisija pasiūlė naują energetikos ir klimato paketą išmetamų teršalų kiekio sumažinimo tikslui pasiekti (vaizdo medžiaga). Įvairūs sektoriai, pvz., žemės ūkio, transporto ir statybų, ir visos valstybės narės turės padėti siekti Europos tikslų (kiekviena pagal savo finansinį pajėgumą). Atsižvelgdama į daug energijos vartojančių sektorių, pvz., plieno ir cheminių medžiagų, aplinkybes, Komisija siūlo stiprinti prekybos ES išmetamų medžiagų leidimais sistemą, siekiant 20 proc. tikslo. Šiltnamio dujų emisijai sumažinti teks naudoti daugiau atsinaujinančios energijos, o tai kartu reiškia energijos šaltinių įvairovės didinimą Europoje.

Naujos politikos sritys, kurioms rengiamos papildomos teršalų išmetimo mažinimo priemonės, apima aviaciją (filmuota medžiaga), CO2 ir lengvuosius automobilius  (vaizdo medžiaga), ir anglies surinkimą bei saugojimą (vaizdo medžiaga) .

Kai kurios EAA šalys narės parengė nacionalines prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas arba pradėjo jas rengti. Europos Komisijos 2007 m. Žaliąją knygą „Prisitaikymas prie klimato kaitos Europoje – ES veiksmų galimybės“ šiuo metu svarsto suinteresuotosios šalys.

Daugiau informacijos:

Permalinks

Geographic coverage

Dokumento veiksmai