Kuriant sveikesnę, švaresnę ir atsparesnę 2050 m. Europą

Praėjo lygiai vieni metai, nuo to laiko, kai daugelis Europos ir viso pasaulio šalių pradėjo taikyti apribojimus, kad sulėtintų koronaviruso plitimą. Dėl COVID-19 pandemijos sumokėjome didžiulę socialinių ir ekonominių praradimų kainą. Iki šiol pasaulyje užsikrėtė daugiau nei 120 mln. žmonių, o daugiau nei 2,6 mln. žmonių mirė. Tai labiau paveikė pažeidžiamesnes grupes, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmones. Pandemija taip pat smarkiai paveikė daugelį ekonomikos sektorių: turizmą, kultūrinę veiklą, restoranų sektorių ir nuo tų sektorių priklausančių žmonių gyvenimą. Pasikeitė daugelis mūsų gyvenimo aspektų: nuo socialinio bendravimo iki kasdienės veiklos, pvz., tai, kaip ir kur mes dirbame ar mokomės.  

Jau metus mes susiduriame su sveikatos ir ekonomine krize, o visuomenė yra pavargusi nuo koronaviruso. Europos Sąjunga ir valstybės narės, kurdamos paramos iniciatyvas, ėmėsi priemonių sumažinti kai kuriuos iš šių neigiamų padarinių. Europa nusprendė teikti pirmenybę savo piliečių sveikatai ir sumažinti prarastų gyvybių skaičių. Laikas yra svarbus – skiepijimo programos lenktyniauja su viruso atmainų plitimu ir visi mes tikimės, kad mūsų visuomenė per ateinančius mėnesius galės grįžti prie tam tikro „normalaus gyvenimo“. Mes vis dar nežinome, kiek tai tęsis ir kaip ateities kartos sumokės augančią skolą.  

Europos perėjimas prie tvaraus vystymosi COVID-19 pandemijos metu 

Šiomis pandemijos aplinkybėmis ES žengia tvaraus vystymosi link. Prieš pat paskelbiant izoliavimo priemones dėl koronaviruso, Europos Komisija paskelbė Europos žaliąjį kursą – visapusišką politikos programą, vykdomą pasitelkiant socialiai teisingą pertvarką. Šios programos tikslas – iki 2050 m. pereiti prie anglies dioksido neišskiriančios ir tvarios ekonomikos, užtikrinant, kad „nuošalyje nebūtų paliktas nė vienas žmogus ir nė viena vietovė“. Europos žaliasis kursas yra Europos atsakas į klimato ir biologinės įvairovės krizę. 

Šių bendrųjų tikslų įgyvendinimui suformuluota grupė politikos priemonių paketų, įskaitant 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją, strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, Žiedinės ekonomikos veiksmų planą, pramoninių išmetamųjų teršalų strategiją, Europos klimato teisės aktą ir Europos klimato paktą. Vasario mėnesį buvo pasiūlyta dar viena gyvybiškai svarbi priemonė – ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, kurios tikslas – sudaryti sąlygas racionalesniam, greitesniam ir sistemingesniam prisitaikymui. Toliau bus teikiamos kitos iniciatyvos, tokios kaip cheminių medžiagų strategija, nulinės vandens, oro ir dirvožemio taršos veiksmų planas ir „Fit for 55“ paketas, kuriuo siekiama iki 2030 m. sumažinti išmetamų teršalų kiekį bent 55 proc. 

Europos aplinkos agentūra remia šias politikos priemones teikdama patikimus duomenis, vertinimus ir kurdama informacines platformas. Mūsų darbas apima platų temų ir sistemų spektrą, įskaitant oro kokybę, mobilumo sistemas, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, klimato kaitos poveikį sveikatai ir ekosistemų analizę. Šiose srityse pabrėžiame pažangą ir nustatome, kur reikia papildomų pastangų, ir perduodame savo duomenis ir žinias atitinkamiems politikos formuotojams ir plačiajai visuomenei.

Tikslų lygio nustatymas ir jų įgyvendinimas 

Kai dalijamės išvadomis arba kai skelbiamas naujas politikos priemonės pasiūlymas, vėl ir vėl kyla klausimas: ar to pakanka? Ar pasiūlyme nustatyti tikslai yra pakankami? Ar Europa ir valstybės narės gali padaryti daugiau? Galima būtų pasakyti, kad to niekada nepakanka ir galima padaryti daugiau. Tačiau atsakydami taip paprastai, neatsižvelgtume į mums iškylančių problemų sudėtingumą.  

Jei nustatome nepasiekiamus ir nerealius tikslus Europoje ar visame pasaulyje arba neturime įrankių pažangai stebėti ar minėtiems tikslams pasiekti, tai tik pakerta pasitikėjimą šiais procesais. Kita vertus, mokslo bendruomenės teigimu, ambicinga politika yra tai, ko mums reikia. Mums reikia politikos, kuri leistų paspartinti didelius pokyčius lemiančius sprendimus ir didinti tokių sprendimų mastą. Pavyzdžiui, mūsų duomenys apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį jau rodo, kad norint jį sumažinti, reikia daug papildomų pastangų. Arba kitas atvejis – mes jau pasiekėme kai kuriuos tikslus nustatydami saugomas teritorijas jūrų aplinkoje, tačiau biologinės įvairovės klausimas vis dar kelia susirūpinimą. Pagrindinis klausimas nebūtinai yra tai, ar tikslas yra pakankamai ambicingas, arba tai, ar mes turime įdėti daugiau tokių pačių pastangų. Svarbiau yra tai, ką darysime kitaip, kad tikslus pasiektume. 

Kitas veiksnys – laikas. Negalima tvarumo pasiekti per naktį. Tam reikia laiko ir politinių veiksmų, kurie turi būti suderinti ir nukreipti į tą patį tikslą. Kai kurie veiksmai galėjo būti didesnio masto ir aiškiau nusakantys ką darysime kitaip.

Taip pat aišku, kad šis perėjimas prie tvarios Europos vienas grupes paveiks labiau nei kitas, lygiai kaip paveikia koronavirusas ar aplinkos pavojai, pvz., oro tarša ar klimato poveikis. Kai kurie iš mūsų gali būti labiau paveikti ir yra labiau pažeidžiami. ES apskritai galėtų aiškiau įvardyti socialinį aspektą ir daugiau nuveikti, kad būtų panaikintos socialinės nelygybės problemos.  

Vis dėlto įspūdinga, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės nepaisant dabartinės sveikatos ir ekonomikos krizės yra vieningos ir siekia Europos žaliojo kurso tikslų. Europos žaliasis kursas yra nepaprastai atsparus COVID-19 krizės keliamoms grėsmėms.

Kuriant 2050 m. Europą

Mokslininkai ir mokslo institucijos gali gerai modeliuoti ateitį ar kurti scenarijus. Tačiau dar svarbiau kalbėti ne apie ateities prognozavimą, bet apie būsimos Europos kūrimą – mūsų visuomenės pertvarkymą į tokią, kurioje norime gyventi. Tai turėtų būti solidarumo pagrindu sukurta visuomenė, užtikrinanti sveiką aplinką visiems ir atspari būsimiems sukrėtimams – toks pat turėtų būti ir visas pasaulis.

Šiomis aplinkybėmis Europos lyderiai, įskaitant Europos Parlamento pirmininką Davidą Sassoli, Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos ministrą pirmininką António Costa ir Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, praėjusią savaitę pačiu laiku paskelbė apie konferenciją dėl Europos ateities, kviesdami žmones iš visų Europos kampelių pasidalyti savo idėjomis, padėsiančiomis kurti atsparesnę rytojaus Europą, kurios tikslas – geresnė visų europiečių aplinka, gerovė ir sveikata.