All official European Union website addresses are in the europa.eu domain.
See all EU institutions and bodiesAr kažką už mūsų planetos, tik esant būtinybei atsispausdinti šį puslapį. Net nedidelis veiksmas gali padaryti didžiulį skirtumą, kai milijonai žmonių tai padaryti!
Europos Sąjunga ėmėsi plataus užmojo planų per artimiausius dešimtmečius smarkiai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir taršą. Jie apima ir neseniai paskelbtą Nulinės taršos veiksmų planą, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama oro, vandens ir dirvožemio taršos mažinimui iki tokio lygio, kuris nebūtų laikomas kenksmingu žmonių sveikatai ir aplinkai. Susitikome su EAA aplinkos, žmonių sveikatos ir gerovės klausimų ekspertu Ian Marnane. Šiuo metu jis rengia būsimą EAA ataskaitą dėl nulinės taršos, kurią tikimasi paskelbti vėliau šiais metais.
Europos aplinkos agentūra (EAA) ir Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) neseniai paskelbė Europos jūrų transporto aplinkosaugos ataskaitą (EMTER), kurioje bendromis pastangomis įvertintas jūrų transporto poveikis aplinkai Europoje. Uždavėme kelis klausimus EAA vandens ir jūrų klausimais dirbančios grupės vadovui Stéphane Isoard, kuris vadovavo ataskaitą rengiančiai EAA komandai.
Daugelis žmonių vis dar sieja gyvsidabrį su termometrais ir dauguma taip pat žino, kad jis yra toksiškas. Dėl savo toksiškumo gyvsidabris Europoje vis mažiau naudojamas gaminiuose, tačiau jo vis dar yra ore, vandenyje, dirvožemyje ir ekosistemose. Ar gyvsidabris vis dar kelia problemų ir kaip jos sprendžiamos? Kalbėjome su Ianu Marnane’u, EAA ekspertu tausaus išteklių naudojimo ir pramonės srityje.
Jūrų augalija ir gyvūnija, pasaulinis klimatas ir mūsų ekonomika bei socialinė gerovė priklauso nuo sveikų jūrų. Nepaisant to, kad padėtis kai kuriais aspektais pagerėjo, iš mūsų vertinimų matyti, kad dabartinis Europos jūrų naudojimo būdas vis dar nėra tvarus. Klimato kaita ir konkurencija dėl gamtos išteklių jūrų aplinkai kelia papildomą pavojų. Europos politika ir priemonėmis galėtų būti užtikrinama geresnė padėtis, jei jos būtų įgyvendinamos vadovaujantis ekosisteminiu valdymo metodu ir kartu būtų taikoma pasaulinė vandenynų valdymo sistema.
Didėjant gyventojų skaičiui, smarkiai plečiantis urbanizacijai ir ekonomikai, visuose Europos miestuose auga gėlo vandens poreikis. Klimato kaita ir tarša taip pat turi įtakos miesto gyventojams tiekiamo vandens ištekliams. Ką turi turime daryti, kad Europos miestuose būtų užtikrintas gėlo vandens tiekimas gyventojams?
Mums reikia maisto, o jam pagaminti reikia gėlo vandens. Dėl didėjančios žmonių veiklos ir klimato kaitos daugelyje regionų, ypač pietuose, reikia stengtis iš visų jėgų norint surasti pakankamai gėlo vandens visiems poreikiams patenkinti. Ką galime padaryti, kad apsirūpintume maistu nemažindami gėlo vandens išteklių? Pirmas žingsnis – efektyviau naudoti vandenį žemės ūkyje.
Europoje žemės ūkio reikmėms sunaudojama labai daug vandens, dėl to kyla vandens trūkumo ir ekosistemų pažeidimo pavojus. Kad vandens sąnaudos neviršytų natūraliai atsistatančių vandens resursų lygio, ūkininkams būtina suteikti su kainomis susijusių paskatų, patarimų ir pagalbos.
„Vandens tiekimas mums nutraukiamas kartą ar du kartus per mėnesį arba dažniau“, – sako Barış Tekin, kartu su žmona ir dukra gyvenantis istoriniame Stambulo rajone Beşiktaş. Marmaros universiteto ekonomikos profesoriaus Barış teigimu, savo bute jis laiko apie 50 litrų vandens atsargų nenumatytiems atvejams. „Jei vanduo dingsta ilgam, mes persikraustome į mano tėvo arba žmonos tėvų butą“, – sako Barış.
For references, please go to https://eea.europa.eu./lt/themes/water/articles/articles_topic or scan the QR code.
PDF generated on 2024-11-23 01:03
Engineered by: EAA interneto svetainės komanda
Software updated on 26 September 2023 08:13 from version 23.8.18
Software version: EEA Plone KGS 23.9.14
Dokumento veiksmai
Dalintis su kitais