Interviu. Ieškant klimato kaitos sprendimų: svarbu prisitaikyti

Kokį vaidmenį gali atlikti miestai siekdami geriau apsaugoti piliečius ir didinti atsparumą?

Ine:

Miestai atlieka itin svarbų vaidmenį – jie turi ne tik apsaugoti savo gyventojus, bet ir užtikrinti bendrą ilgalaikį atsparumą klimato kaitai ir aplinkos tvarumą. Tarpusavyje susijusios klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo ir taršos krizės aštrina viena kitą, o tankiai užstatytose ir tankiai apgyvendintose miestų vietovėse jų poveikis dar stipresnis.

Kadangi vis daugiau žmonių gyvena urbanizuotose vietovėse, miestams tenka atsakomybė skubiai imtis veiksmų, tačiau jie gali būti ir tikraisiais pokyčių skatintojais. Miestų užmojai gali būti aukštesni nei nacionalinio lygmens klimato tikslai. 51 proc. didesnių Europos miestų jau turi specialius vietos lygmens klimato kaitos veiksmų planus, kuriuose taip pat numatyti aiškūs prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai. 

Miestai gali derinti prisitaikymo projektus pagal klimato poveikį konkrečioje vietoje ir atsižvelgti į vietos poreikius, jautrumą ir kultūrą. Bendruomenių dalyvavimas taip pat laikomas vienu pagrindinių sėkmingo prisitaikymo prie klimato kaitos veiksnių ir šis valdymo lygmuo yra tinkamiausias bendruomenei įtraukti. Europos miestų aplinkybės, pajėgumas ir patirtis, taip pat pasirengimo prisitaikyti prie klimato kaitos lygis labai nevienodas, tačiau dauguma jų jau ėmėsi veiksmų.

Ar galite paminėti keletą gerų miesto prisitaikymo projektų pavyzdžių?

Prisitaikymo prie klimato kaitos politika ir priemonėmis siekiama didinti atsparumą klimato kaitai. Miestuose tokios priemonės gali būti veiksmai, kuriais siekiama didinti perteklinio lietaus vandens nuotėkį, užtikrinti vėsinimą, vengti statybų didelės rizikos vietovėse arba informuoti gyventojus ir teikti draudimo priemones bei socialinės paramos tinklus. Gerų prisitaikymo projektų pavyzdžių paprastai galima rasti miestuose, kuriuose prisitaikymui prie klimato kaitos teikiama ilgalaikė politinė parama ir finansavimas bei aktyviai dalyvauja bendruomenės.

Lenkijoje, Poznanėje, įgyvendinamas natūralių žaidimų aikštelių projektas – žaidimų aikštelės pertvarkomos į daugiafunkces žaliąsias erdves, kurios yra atviros visuomenei ir kuriose daug dėmesio skiriama ekologiniam švietimui ir informuotumo apie gamtos svarbą didinimui. Panašiai kaip įgyvendinant projektą OASIS Paryžiuje, žmonėms kuriama daugiau žaliųjų erdvių, kuriose jie gali pasislėpti nuo karščių. Kitas paminėtinas pavyzdys – Gento miestas Belgijoje, kur jau dabar ribojama naujų pastatų statyba taikant „nulinį“ reikalavimą – naujo statinio projektas patvirtinamas tik tuo atveju, jei nusprendžiama tokio paties dydžio užstatytą miesto plotą vėl paversti žaliąja zona.

Ar, atsižvelgiant į didėjančias klimato grėsmes, šių projektų pakaks neigiamam poveikiui sumažinti?

Deja, ne. Nors vietos lygmeniu jie labai svarbūs, jei šie projektai nebus masiškai plečiami ir integruojami, jų poveikis bus nedidelis. Pirmiausia reikia daryti viską, kas įmanoma, kad pertvarkant mūsų dabartinius netvarius vartojimo ir gamybos modelius būtų pasiekti klimato kaitos švelninimo tikslai. Jei tai nebus padaryta, klimato poveikis ateityje gerokai nustelbs viską, ką galima pasiekti prisitaikymo veiksmais.

Pavyzdžiui, 91 proc. miestų į savo prisitaikymo prie klimato kaitos planus įtraukia kokius nors gamtinio pobūdžio sprendimus, pripažindami, kad miestų žaliosios ir mėlynosios erdvės teikia daug papildomos naudos. Tačiau, norint gerokai sumažinti neigiamą poveikį, dėl didžiulio dabartinio ir tikėtino būsimo klimato poveikio vien šių veiksmų veikiausiai nepakaks, net ir vietos lygmeniu. Juos vis dar reikės derinti su fizine infrastruktūra, taip pat su veiksmingomis išankstinio perspėjimo sistemomis ir valdymo bei ekonominėmis priemonėmis.

Prisitaikymas gali padėti sumažinti vietos pažeidžiamumą, tačiau dabartinė veiksmų aprėptis nebus pakankama. Nors Europoje vis labiau pripažįstama, kad svarbu prisitaikyti prie klimato kaitos, prisitaikymo principai turi būti priimti visuose sektoriuose ir visais valdymo lygmenimis, kad mūsų visuomenė pasiruoštų atlaikyti dabartinį ir būsimą su klimatu susijusį poveikį. Labai svarbus galėtų būti piliečių grupių ir privačiojo sektoriaus dalyvavimas sudarant sąlygas platesnio masto investicijoms į prisitaikymo prie klimato kaitos projektų pritaikymą ir priežiūrą. Prisitaikymo poreikių integravimas, ypač labiausiai paveiktuose sektoriuose, pavyzdžiui, vandens ir sveikatos, taip pat būtų svarbus žingsnis pirmyn. 

Kodėl turėtume susirūpinti klimato pokyčių sukeliamų potvynių, sausrų ir vandens kokybės keliamais pavojais mūsų sveikatai? 

Aleksandra:

Klimato kaitos pavojai, tokie kaip potvyniai, vandens trūkumas ir prasta vandens kokybė, mūsų visuomenei dideli. Kas aštuntas europietis gyvena vietovėje, kurią gali užtvindyti upė. Nors dauguma tokių vietų turi priemonių apsisaugoti nuo potvynių, jų suteikiamas apsaugos lygis skiriasi. Potvyniuose žmonės ne tik žūsta (per pastaruosius keturis dešimtmečius jie nusinešė beveik 5 600 žmonių gyvybes) ir susižaloja, bet ir patiria stresą, kuris dažnai baigiasi potrauminio streso sutrikimu ir ilgai kamuojančiais psichinės sveikatos sutrikimais, pavyzdžiui, depresija.

Potvyniai taip pat gali užteršti aplinką: mažne 15 proc. Europos pramonės įmonių įsikūrusios vietovėse, kurias gali užtvindyti kilęs upės potvynis. Apskaičiuota, kad 650 000 centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų persipildymų po gausios liūties Europoje blogina vandens kokybę.

Be to, 30 proc. Pietų Europos gyventojų jau dabar nuolat susiduria su vandens trūkumu. Kai kuriuose regionuose jau taikomi vandens tiekimo apribojimai ir kvotos, taip pat ištekliams senkant neišvengiamas kainų kilimas gali turėti įtakos skurdesnių ir didesnių šeimų galimybėms patenkinti higienos poreikius. Be to, ilgai trunkančios sausros ir kaitros kelia gamtos gaisro pavojų, vėlgi, daugiausia Pietų Europoje, bet vis daugiau ir kituose regionuose. Gamtos gaisrų liepsnos kelia ne tik tiesioginį pavojų – gaisro dūmuose esančių kenksmingų cheminių medžiagų poveikis turi ir ūminių, ir ilgalaikių pasekmių sveikatai.

Nors geriamojo vandens arba telkinių, kuriuose maudomės, vandens kokybė, palyginti labai gera, jai taip pat kyla pavojus. Oro ir vandens temperatūros kilimas sudaro palankesnes sąlygas vystytis patogenams, dėl to per vandenį plintančių ligų rizika didėja. Susilpnėjus vandens tėkmei sausuoju laikotarpiu didėja teršalų ir vaistų koncentracija nuotekose, kurių valymas brangiai kainuoja. Per sausras ir karščius padidėjęs melsvabakterių kiekis vandens telkiniuose, kuriuose gausu maistinių medžiagų, gali pakenkti vandens kokybei.

Ar tai didėjanti problema?

Taip. Klimato kaita vyksta čia ir dabar. Kritulių tendencijos keičiasi ir, manoma, toliau keisis. Smarkios liūtys – pagrindinė potvynių priežastis – tampa vis labiau tikėtinos visoje Europoje. Daugumoje Europos pakrančių jūros lygis kyla, todėl pakrantės užtvindymo mastas ir sūraus vandens įsiliejimo į požeminio vandens vandeninguosius sluoksnius rizika taip pat didėja. Ateityje sausros ir gamtos gaisrų rizika didės daugumoje Europos šalių, o ypač Pietų Europoje.

Tuo pat metu dėl dabartinių plėtros modelių vis daugiau žmonių atsiduria pavojuje – 2011–2021 m. į potvynių pažeidžiamas teritorijas persikėlė daugiau nei 900 000 žmonių! Sausros gali aštrinti žemės ūkio, pramonės ir viešojo vandens tiekimo sektorių konkurenciją dėl ribotų vandens išteklių.

Europos regionuose kyla įvairių pavojų. Pietų ir Rytų Europoje didėja Vakarų Nilo viruso protrūkių rizika, kurią lemia kritulių pokyčiai, dėl kurių susidaro palankesnės sąlygos virusą pernešantiems uodams plisti ir didėja tikimybė užsikrėsti virusu nuo gyvūnų ir žmonių. Aukšta vandens temperatūra skatina infekcinių ligų plitimą, įskaitant vibriozę, kuria užsikrečiama per sąlytį su Vibrio bakterijomis šiltuose, mažo druskingumo vandenyse, ypač Baltijos ir Šiaurės jūrų pakrantėse.

Kiti kylantys pavojai žmogaus sveikatai – cheminių medžiagų ir galimai patogenų mobilizacija dėl daugiamečio įšalo sluoksnio tirpimo Šiaurės Europoje ir apsinuodijimas ciguatera toksinais Kanarų salose, Madeiroje ir vakarinėje Viduržemio jūros regiono dalyje.

Kokiais veiksmais galėtume užkirsti kelią tolesniam poveikiui sveikatai?

Kad klimatui besikeičiant potvynių, vandens trūkumo ir blogėjančios vandens kokybės sveikatai keliamų pavojų prevencija būtų veiksminga, veiksmų turi imtis įvairūs subjektai. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros sektorius turi geriau pasiruošti spręsti su klimatu susijusias problemas ateityje, užtikrinti didesnį sveikatos priežiūros įstaigų atsparumą ekstremalioms oro sąlygoms, pasirūpinti geresniu sveikatos priežiūros darbuotojų švietimu ir mokymu, pasirengti didesnei sveikatos priežiūros paslaugų paklausai dėl sužalojimų, didesnio sergamumo infekcinėmis ligomis ar psichikos sveikatos sutrikimais.

Be sveikatos sektoriaus, klimatui atžvalgus teritorijų planavimas ir atsparių erdvių statymas yra svarbiausi veiksniai siekiant sumažinti su vandeniu susijusią riziką žmonėms kintančio klimato sąlygomis. Rizikos zonose turėtume vengti naujos ir nebetęsti pradėtos vystymo veiklos ir įgyvendinti gamtos procesais pagrįstus sprendimus, pavyzdžiui, įrengtas šlapynes arba tvarias drenavimo sistemas, skatinančias natūralų vandens ciklą. Taip pat turėtume teikti pirmenybę potvyniams, gaisrams ir sausroms atsparių pastatų projektavimui. Ilgalaikėje perspektyvoje galima galvoti apie atsitraukimą iš potvyniams ir gaisrams palankių ir vandens stokojančių vietovių.

Kuo Europos klimato ir sveikatos stebėjimo centras padeda užtikrinti geresnį prisitaikymą?

Eline:

Europos klimato ir sveikatos stebėjimo centras padeda mums geriau suprasti klimato kaitos keliamas grėsmes sveikatai ir galimas priemones į jas reaguoti siekiant galutinio tikslo – apsaugoti Europos gyventojų sveikatą ir didinti Europos sveikatos sistemos atsparumą. Tai daroma užtikrinant, kad žinios, informacija ir priemonės, susijusios su klimato ir sveikatos sąveika, būtų lengvai prieinamos.

Stebėjimo centro portale mūsų suinteresuotosios šalys gali rasti duomenų apie pavojus sveikatai, kuriuos kelia, pavyzdžiui, karštis, sausros ir potvyniai, taip pat apie mažiau akivaizdžius klimato veiksnių keliamus pavojus, pavyzdžiui, nuošliaužas ar infekcines ligas. Duomenimis grindžiami rodikliai suteikia galimybę stebėti, kiek klimato kaita paveikia mūsų sveikatą ir jai kenkia. 

Portale taip pat pateikiama labai lengvai pritaikoma informacija, pavyzdžiui, oro užterštumo ar žiedadulkių prognozės, žemėlapiai, kuriuose vizualizuojami pavojai sveikatai, pavyzdžiui, potvynių rizikos zonose esančios mokyklos ar ligoninės, ir įgyvendintų kovos su pavojais sveikatai priemonių pavyzdžiai. Šie informacijos šaltiniai gali paskatinti imtis veiksmų klimato srityje ir padėti pasiruošti sveikatai kylantiems pavojams ir į juos reaguoti. Stebėsenos centras ne tik teikia minėtą informaciją portale, bet ir skatina atitinkamų veikėjų, kurie padeda didinti Europos atsparumą klimato kaitos keliamiems pavojams sveikatai, bendradarbiavimą ir keitimąsi žiniomis.

Kaip veikia stebėsenos centras?

Stebėsenos centras yra partnerystė, sudaryta kelių tarptautinių organizacijų, turinčių ekspertinę kompetenciją ir besidominčių klimato ir (arba) sveikatos klausimais. Visos šios organizacijos padeda gilinti žinias apie klimato kaitos keliamą riziką ir atsakomąsias priemones ir užtikrinti šių žinių prieinamumą. Stebėsenos centro partnerių veiklą drauge su Europos Komisija administruoja EAA. Visi partneriai siekia įgyvendinti tikslus, užsibrėžtus bendrai derinamuose kas dvejus metus sudaromuose darbo planuose, kurių įgyvendinimo rezultatai nuolat skelbiami stebėsenos centro portale.

Be to, portale skelbiama informacija naudojasi EAA, rengdama reguliariai skelbiamas ataskaitas, pavyzdžiui, neseniai paskelbtą ataskaitą, kurioje apibendrinamos įžvalgos apie tai, kaip reaguoti į potvynių, sausrų ir vandens kokybės keliamą riziką.

Kuo stebėsenos centras prisidėjo prie prisitaikymo gerinimo ir atsparumo didinimo?

Stebėsenos centro rengiami ištekliai leidžia naudotojams stebėti pagrindinius klimato kaitos keliamus pavojus ir poveikį sveikatai ir supažindindami su veiksmingų ir įtraukių intervencinių priemonių pavyzdžiais skatina imtis veiksmų klimato srityje. Stebėsenos centras taip pat atlieka svarbų vaidmenį didinant informuotumą apie klimato kaitos ir sveikatos problemą ir padeda Europos sveikatos bendruomenei bei kitoms suinteresuotosioms šalims gilinti žinias apie klimatą ir geriau prisidėti prie priimamų sprendimų dėl prisitaikymo prie klimato kaitos.

Remdamiesi stebėsenos centro veikla, politinius sprendimus priimantys asmenys gali sistemingiau ir nuosekliau integruoti prisitaikymo veiksmus į nacionalinę ir subnacionalinę sveikatos politiką ir sistemas, o valdžios institucijos gali geriau laiku numatyti su klimatu susijusias grėsmes sveikatai ir užkirsti joms kelią.

Kokias kitas ataskaitas EAA planuoja rengti šioje darbo srityje?

Aleksandra:

Viena iš temų, aiškiai išryškėjusi atliekant prisitaikymo prie klimato kaitos darbus, skirtus miestų ir sveikatos klausimams spręsti, taip pat plačiau – rengiant Europos klimato rizikos vertinimą, yra nevienodas klimato kaitos poveikis skirtingoms mūsų visuomenės grupėms ir teisingų atsakomųjų priemonių poreikis, atsižvelgiant į esamą nelygybę, kad visiems būtų užtikrintos vienodos galimybės ir rezultatai.

Pripažindama „teisingo atsparumo“ svarbą, EAA 2025 m. numato parengti ataskaitą šia tema. Sveikatos atžvilgiu EAA, Europos Komisija ir kiti partneriai šiuo metu rengia 2025–2026 m. Europos klimato ir sveikatos stebėjimo centro darbo planą, kuriame bus nustatytos mūsų būsimo darbo temos.

Be to, iš suinteresuotųjų subjektų žinome, kad stebėsenos centro portale sukaupta informacija ir žinios turėtų būti geriau platinamos sprendimus priimantiems asmenims nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmenimis ir sveikatos priežiūros specialistams Europos šalyse. Taigi artimiausiu metu planuojame siekti, kad šios žinios pasiektų pagrindinius veikėjus ir padėtų stiprinti pajėgumus klimato ir sveikatos sąsajų srityje.

Ine:

Toliau stebėsime, vertinsime ir akcentuosime svarbias subnacionalinio lygmens pastangas prisitaikymo prie klimato kaitos srityje ir nuolat atnaujinsime informaciją EAA platformoje „Climate-ADAPT“. Ateityje taip pat stengsimės skelbti daugiau reguliarių, trumpų informacinių pranešimų.

Rengiant šią ataskaitą paaiškėjo, kad būtina toliau remti mažas savivaldybes, kurios gali turėti mažiau finansinių ir techninių išteklių prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmams įgyvendinti. Būsimame informaciniame pranešime nagrinėsime, kaip galima geriau remti šias savivaldybes, taip pat ir ES lygmeniu.