kitas
ankstesnis
punktai

Naujienos

Oro kokybės gerinimas Europos miestuose turės didelės naudos sveikatai

Pakeisti kalbą
Naujienos Paskelbta 2017-10-06 Paskutinį kartą keista 2019-12-10
3 min read
Photo: © Rastislav Staník, My City /EEA
Dauguma Europos miestuose gyvenančių žmonių yra priversti kvėpuoti prastos kokybės oru. Iš šiandien paskelbtų naujausių Europos aplinkos agentūros (EAA) skaičiavimų matyti, kad dėl smulkių kietųjų dalelių daromos žalos ir toliau kasmet per anksti miršta daugiau nei 400 000 europiečių. Kelių transportas, žemės ūkis, elektrinės, pramonė ir namų ūkiai yra didžiausi oro teršėjai Europoje.

Mes, kaip visuomenė, neturėtume sutikti savo sąskaita dengti oro taršos išlaidų. Priimdami drąsius sprendimus ir imdamiesi sumanių investicijų į švaresnį transportą, energiją ir žemės ūkį, galime kovoti su tarša ir gerinti savo gyvenimo kokybę. Džiugu matyti, kad dauguma Europos vyriausybių, ypač miestų, imasi rodyti pavyzdį, kaip gerinant oro kokybę apsaugoti žmonių sveikatą. Švariu oru turi kvėpuoti visi, įskaitant miestuose gyvenančius žmones.

Hans Bruyninckx, Europos aplinkos agentūros (EAA) vykdomasis direktorius

EAA 2017 m. ataskaitoje „Oro kokybė Europoje“ pateikiama atnaujinta oro kokybės ir jos poveikio analizė, pagrįsta oficialiais duomenimis, kurie 2015 m. buvo gauti iš daugiau nei 2 500 visos Europos stebėsenos stočių. EAA ataskaitą paskelbė per 2017 m. Europos regionų ir miestų savaitę.

Iš duomenų matyti, kad oro kokybė Europoje pamažu gerėja ir tai vyksta dėl ankstesnės ir dabartinės politikos bei technologinių pokyčių. Deja, didelės koncentracijos oro tarša vis dar  neigiamai veikia europiečių sveikatą, o didžiausią žalą daro kietosios dalelės (KD), azoto dioksidas (NO2) ir pažemio ozonas (O3).

Ataskaitoje nurodyta, kad 2014 m. KD2.5 koncentracija buvo apytiksliai 428 000 ankstyvų mirčių 41 Europos šalyje priežastis, iš kurių apie 399 000 atvejų užfiksuota 28 ES valstybėse narėse. Prasta oro kokybė taip pat sukelia rimtų ekonominių padarinių, lemia padidėjusias medicinines išlaidas, mažesnį darbuotojų darbo našumą, taip pat kenkia dirvai, kultūriniams augalams, miškams, ežerams ir upėms.

„Mes, kaip visuomenė, neturėtume sutikti savo sąskaita dengti oro taršos išlaidų. Priimdami drąsius sprendimus ir imdamiesi sumanių investicijų į švaresnį transportą, energiją ir žemės ūkį, galime kovoti su tarša ir gerinti savo gyvenimo kokybę“, sakė EAA vykdomasis direktorius Hans Bruyninckx. „Džiugu matyti, kad dauguma Europos vyriausybių, ypač miestų, imasi rodyti pavyzdį, kaip gerinant oro kokybę apsaugoti žmonių sveikatą. Švariu oru turi kvėpuoti visi, įskaitant miestuose gyvenančius žmones.“

EAA ataskaita rodo, kad prasta oro kokybė ir toliau daro didelį poveikį sveikatai. Europos Komisija yra pasiryžusi spręsti šią problemą ir padėti valstybėms narėms užtikrinti, kad piliečiai galėtų kvėpuoti aukščiausius standartus atitinkančiu oru“, – pridūrė už aplinką, jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Karmenu Vella.

 Šių metų ataskaitoje ypatingas dėmesys taip pat skiriamas žemės ūkiui, kuris yra svarbus oro taršos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis. Ataskaitoje pažymima, kad siekiant mažinti žemės ūkyje išmetamą teršalų kiekį, galima taikyti įvairius būdus, įskaitant techniniu ir ekonominiu požiūriu perspektyvias priemones, tačiau dar reikia nustatyti tinkamą tokių veiksmų mastą ir intensyvumą.

(1) ES miestų gyventojai, kurie 2013–2015 m. patyrė kenksmingos koncentracijos oro teršalų poveikį, pagal:

(2) ES ribines vertes / tikslus

(3) PSO gaires

Pagrindinės išvados

  • Kietosios dalelės 7 proc. 28 ES valstybių narių miestų gyventojų patyrė KD2.5 koncentracijos, kurios lygis 2015 m. viršijo ES metinę ribinę vertę, poveikį. Apytiksliai 82 proc. gyventojų poveikį turėjo koncentracija, kurios lygis viršijo griežtesnes, PSO rekomendacijose nustatytas vertes. 2014 m. KD2.5 koncentracija tapo 428 000 žmonių ankstyvos mirties priežastimi 41 Europos šalyje.
  • Azoto dioksidas 9 proc. 28 ES valstybių narių miestų gyventojų patyrė NO2 koncentracijos, kurios lygis 2015 m. viršijo ES metinę ribinę vertę ir PSO gairėse nustatytas vertes, poveikį. 2014 m. NO2 tapo 78 000 žmonių ankstyvos mirties priežastimi 41 Europos šalyje.
  • Pažemio ozonas 30 proc. 28 ES valstybių narių miestų gyventojų patyrė O3 koncentracijos, kurios lygis 2015 m. viršijo ES tikslą, poveikį. Apytiksliai 95 proc. gyventojų poveikį patyrė koncentracija, kurios lygis viršijo griežtesnes PSO gairėse nustatytas vertes. 2014 m. O3 tapo 14 400 žmonių ankstyvos mirties priežastimi 41 Europos šalyje.

Pagrindinė informacija apie poveikio sveikatai įverčius

Šioje ataskaitoje įvertintas poveikis sveikatai siejamas su KD2.5, NO2 ir O3 koncentracija Europoje 2014 m. Šie įverčiai yra pagrįsti informacija apie oro taršą, demografiniais duomenimis ir santykiu tarp teršalų koncentracijos poveikio ir konkrečių pasekmių sveikatai.

Ankstyvos mirtys apibrėžiamos kaip atvejai, kai asmuo miršta anksčiau nei sulaukia tikėtino amžiaus. Šis tikėtinas amžius paprastai yra tikėtina gyvenimo trukmė atitinkamoje šalyje pagal asmens lytį. Manoma, kad ankstyvų mirčių galima išvengti pašalinus jų priežastį.

Permalinks

Geographic coverage

Temporal coverage