Plastikas kelia vis didesnę grėsmę aplinkai ir klimatui. Kaip Europa galėtų tai pakeisti?

EAA ataskaitoje „Plastikai, žiedinė ekonomika ir Europos aplinka. Prioritetinės veiklos sritys“ teigiama, kad nors informuotumas, susirūpinimas ir veiksmai, susiję su plastiko išmetimu į jūras ir kitur, pastaraisiais metais labai išaugo, yra daug kitokių ir mažiau žinomų padarinių, įskaitant jo poveikį klimato kaitai ir naujus su COVID-19 pandemija susijusius iššūkius.

Ataskaitoje apžvelgiama plastikų gamyba, vartojimas ir prekyba, plastikų poveikis aplinkai ir klimatui per jų gyvavimo ciklą ir nagrinėjamas perėjimas prie žiedinės plastikų ekonomikos trimis būdais, įtraukiant politikos formuotojus, pramonę ir vartotojus.

„Plastiko keliamus iššūkius daugiausia lemia tai, kad mūsų gamybos ir vartojimo sistemos nėra tvarios. COVID-19 pandemija ir klimato kaita dar labiau atkreipė visuomenės dėmesį į dabartinę plastiko atliekų krizę. Akivaizdu, kad geriausia būtų pereiti prie iš esmės tvarios žiedinės plastikų ekonomikos, kurioje plastikai naudojami daug išmintingiau ir geriau pakartotinai panaudojami bei perdirbami. Be to, būtina pradėti plastiką gaminti iš atsinaujinančių žaliavų", – sakė EAA vykdomasis direktorius Hans Bruyninckx.

Iš ataskaitos matyti, kad plastikų gamyba, naudojimas ir prekyba jais toliau auga. Siekiant spręsti dėl plastiko, visų pirma dėl vienkartinių plastikinių gaminių, kylančias problemas, įgyvendinama vis daugiau ES politikos veiksmų ir iniciatyvų. 2018 m. Europos Komisija pristatė pirmąją pasaulyje išsamią plastikų žiedinėje ekonomikoje strategiją, kurioje išdėstytas ES požiūris į su plastikais susijusių problemų sprendimą, o 2019 m. priėmė Direktyvą dėl vienkartinių plastikinių gaminių.

EAA ataskaitoje akcentuojami trys būdai, kaip žengti pirmyn, įskaitant pažangesnį plastikų naudojimą, didesnį žiediškumą ir atsinaujinančiųjų žaliavų naudojimą. Kartu tai gali padėti užtikrinti tvarią ir žiedinę plastikų sistemą. Kartu su ataskaita šiandien taip pat skelbiami du susiję pranešimai apie plastikus ir tekstilę ir apie žiedinio verslo modelių kūrimą.

COVID-19 pandemija ir plastikai

Koronaviruso pandemija pakeitė plastiko gamybą, vartojimą ir atliekų tvarkymą. Plastikinės kaukės atlieka labai svarbų vaidmenį ribojant tolesnį COVID-19 plitimą. Tačiau dėl kaukių ir pirštinių paklausos padidėjęs plastiko atliekų kiekis, taip pat pasikeitusi vienkartinių plastikinių gaminių, pvz., išsinešti skirto maisto ir internetu parduodamų prekių pakuočių, gamyba ir naudojimas gali pakenkti ES pastangoms trumpuoju laikotarpiu sumažinti taršą plastiku ir pereiti prie tvaresnės ir žiedinės plastikų sistemos.

Pramoninė plastikų gamyba prisideda prie klimato kaitos

Naudojant ir gaminant plastiką naudojami dideli iškastinio kuro kiekiai, o tai daro neigiamą poveikį aplinkai ir klimato kaitai. Šia problemą dar padidina tai, kad dėl sumažėjusios ekonominės veiklos labai sumažėjo pasaulinės naftos kainos, todėl gamintojai gali gerokai pigiau gaminti plastikinius gaminius iš pirminių iškastinio kuro medžiagų, o ne naudoti perdirbtas plastikines medžiagas. Jei plastiko gamyba ir naudojimas toliau didės, kaip prognozuojama, iki 2050 m. plastiko pramonė sunaudos 20 proc. viso pasaulyje suvartojamo naftos kiekio, palyginti su dabartiniais 7 proc.

Ataskaitoje teigiama, kad iš EAA Šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventoriaus duomenų matyti, kad metinis išmetamųjų teršalų kiekis, susijęs su plastiko gamyba ES, sudaro apie 13,4 mln. tonų CO₂, arba apie 20 proc. visos ES cheminių medžiagų pramonės išmetamų teršalų kiekio. Europos ir pasaulio plastikų perdirbimo rinkos ekonominis perspektyvumas šiuo metu patiria didelį spaudimą. Mažesnė perdirbtų plastikų paklausa rinkoje taip pat apsunkino daugelio Europos savivaldybių pastangas tvariai valdyti savo atliekas, o dideliems plastiko atliekų kiekiams naudojami ne tokie pageidautini atliekų šalinimo būdai.

Figure: the environmental impacts across the life cycle of plastics

Source: EEA, 2020

Auganti sintetinės tekstilės problema

Viena iš plastikų keliamų problemų yra tekstilės gaminiai, pagaminti iš sintetinių pluoštų, pvz., poliesterio ir nailono. Remiantis atskiru EAA pranešimu apie plastiką tekstilės gaminiuose, ES vartotojai kasmet išmeta apie 5,8 mln. tonų tekstilės gaminių (apie 11 kilogramų vienam asmeniui), iš kurių maždaug du trečdalius sudaro sintetiniai pluoštai. Remiantis 2017 m. duomenimis, Europos namų ūkiai suvartojo apie 13 mln. tonų tekstilės gaminių (drabužių, avalynės ir namų ūkio tekstilės gaminių). Plastikiniai tekstilės gaminiai sudaro apie 60 proc. drabužių ir 70 proc. buitinių tekstilės gaminių. Skatinant tvaraus pluošto audinių naudojimą ir išmetamo mikroplastiko kiekio kontrolę, taip pat gerinant atskirą surinkimą, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą, galima padidinti sintetinių tekstilės gaminių tvarumą ir žiediškumą žiedinėje ekonomikoje.

Žiediniai verslo modeliai gali padėti spręsti netvarios plastiko gamybos ir vartojimo problemą

Dabar vis labiau domimasi ir atsiranda pelningų galimybių tradicinius verslo modelius keisti labiau žiediniais, sudarant sąlygas pakartotinai naudoti medžiagas ir produktus ir juos kuo ilgiau išlaikyti ekonomikoje. Šiandien paskelbtame EAA informaciniame pranešime „Pasirengimo žiediniams verslo modeliams Europoje sistema“ nurodomi veiksmai, kurių galima imtis siekiant veiksmingai įgyvendinti žiedinio verslo modelius. Jame taip pat nurodomos stiprinančios priemonės tokiems modeliams diegti plačiu mastu, prisidedant prie numatomo perėjimo prie žiedinės ekonomikos. Tokiam perėjimui reikės įgyvendinti tinkamą paramos politiką ir skatinti vartotojus keisti elgesį ir juos šviesti.