Solidarumas Europoje karo metu

Neišprovokuota ir nepateisinama Rusijos karinių pajėgų agresija Ukrainoje tęsiasi jau trečią savaitę. Kiekviena nauja diena atneša dar daugiau netekčių ir nuostolių. Prieš mūsų akis vyksta žmogiškoji tragedija, per kurią žūsta kariai ir civiliai, milijonai žmonių – motinos ir vaikai – prieglobsčio ieško kaimyninėse šalyse, o daugelis likusiųjų , kurie dar prieš dvi savaites gyveno įprastą gyvenimą, dabar savanoriškai siūlosi prisijungti prie Ukrainos gynybos pajėgų. Prieš keletą mėnesių vargiai kas galėjo įsivaizduoti, kad įvykiai pasisuks tokia linkme ir vystysis taip greitai.

Europos žemyne vyko daug karų. Siekdamos užkirsti kelią būsimiems karams ir užtikrinti ilgalaikę taiką žemyne, Europos šalys pradėjo bendradarbiauti įvairiose strateginėse, taip pat ir energetikos, srityse. Visų pirma šiuo tikslu ir buvo sukurta Europos Sąjunga – iki pastarojo meto įvykių daugelis mūsų apie tai gal ir buvo pamiršę arba laikė savaime suprantamu dalyku. Šiandien Europos šalys bendradarbiauja įvairiose strateginėse srityse – nuo humanitarinės pagalbos ir prekybos iki aplinkos ir žemės ūkio, ir daugiau kaip septynis dešimtmečius visa tai vyko taikos metu.

ES šalių solidarumas su ukrainiečiais

Kilus dabartinei krizei, būtent ši valia ir įsipareigojimas veikti išvien leido Europos Sąjungai ir jos 27 valstybėms narėms laikytis vieningos pozicijos ir imtis bendrų veiksmų teikiant bendrą paramą pabėgėliams ir taikant ekonomines sankcijas Rusijai. Šią ES šalių vienybę ir solidarumą su Ukraina dar labiau sustiprino Europos vadovai praėjusią savaitę Versalyje (Prancūzija) įvykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime.

Neskaitant paramos teikimo atvykstantiems Ukrainos pabėgėliams, vienas iš ES spręstinų klausimų tebėra didelė dabartinė priklausomybė nuo Rusijos iškastinio kuro. Kai kurioms ES valstybėms narėms Rusija tebėra pagrindinė energijos tiekėja, todėl šios šalys tampa ypač pažeidžiamos. Pasaulinių energijos kainų augimas prasidėjo gerokai prieš Rusijos sukeltą karą, tačiau nuo to laiko kainos dar pakilo ir tapo nepastovesnės. Importo iš Rusijos apribojimas iš pradžių energijos kainas neabejotinai pakels dar labiau.

ES vadovai kreipėsi į Europos Komisiją prašydami parengti planą „RePowerEU“, kuris ES leistų dar gerokai iki 2030 m. tapti nepriklausomai nuo Rusijos naftos, anglių ir dujų ir kartu sušvelnintų kylančių energijos kainų padarinius ir paspartintų perėjimą prie švarios energijos. Šiame plane daugiau dėmesio reikės skirti energijos vartojimo efektyvumui ir energetikos bei elektros tinklų sujungimui gerinti. Iki šio mėnesio pabaigos Europos Komisija taip pat turės pateikti planą, kaip užtikrinti saugų energetinių išteklių tiekimą trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu rengiantis kitai žiemai. 

Europos žaliasis kursas ir Europos klimato teisės aktas, kuriuose įtvirtinti plataus užmojo siekiai, taip pat ir iki 2030 m. 55 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, ES jau įpareigojo iki 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui. Atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius, akivaizdu, kad ES turės įgyvendinti dar griežtesnes priemones. Dėl to nereikėtų nukrypti nuo bendros veiksmų krypties. Mūsų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas kaip tik gali  paspartinti energetikos pertvarką.

Neišmatuojami ir neatstatomi nuostoliai

Karai atneša neišvengiamą niokojimą ir netektį. Šio karo sukelti nuostoliai – tai ne vien prarastos gyvybės ar sunaikintas turtas. Prarastų artimųjų, šeimos ir draugų  niekas niekada neatstos. Ne mažiau sunku vėl patikėti, kad namie saugu ir pasitikėti „kitais“. Atstatyti tai, kas sunaikinama per keletą sekundžių, gali prireikti dešimtmečių.

Karai taip pat turi ilgalaikių padarinių aplinkai. Priklausomai nuo karo sukelto suniokojimo masto ir naudojamų ginklų, vandenyje, dirvoje ir ore nuodingos cheminės medžiagos, kenkiančios žmonių sveikatai, buveinėms ir rūšims, gali išlikti ištisus dešimtmečius. Neskaitant taršos, griuvėsių, atliekų ir naikinamų ekosistemų, karai ir aplinkos atstatymas jiems pasibaigus reikalauja daugybės išteklių, o tai dar padidina energijos išteklių ir statybinių medžiagų poreikius.

Karas tikriausiai paveiks ir pasaulinį kviečių tiekimą, o tai savo ruožtu gali padidinti pasaulines maisto kainas ir kai kuriuose regionuose sukelti maisto stygių. Nepriklausomai nuo priežasčių, šie sukrėtimai ir krizės vienus žmones ir regionus paveikia labiau nei kitus. Europos vertybės ir pareigos jausmas mus skatina solidarizuotis su tais, kuriems reikia pagalbos.

Mano mintys – su visais nuo šio karo nukentėjusiais ukrainiečiais. Tikiuosi vieno – kad ši agresija netrukus bus pažabota, įsivyraus taika ir bus išvengta bet kokių tolesnių nuostolių.