EAA 25 metus kaupia Europos aplinkos politikai formuoti reikalingas žinias

Pripažindamos, kad dauguma aplinkosaugos problemų, su kuriomis teko susidurti, yra tarpvalstybinės, ES valstybės narės jau XX amžiaus 8-ajame dešimtmetyje susitarė imtis bendrų veiksmų dėl bendro politikos ir atitinkamų politikos tikslų rinkinio. Pradedant pirmąja aplinkosaugos veiksmų programa, XX amžiaus 8-ajame dešimtmetyje buvo priimti keli iš svarbiausių aplinkosaugos teisės aktų, įskaitant pirmąsias Atliekų pagrindų direktyvos, Maudyklų direktyvos ir Paukščių direktyvos versijas.

XX amžiaus 9-ajame dešimtmetyje buvo imtasi veiksmų pasaulio ir visos Europos lygmeniu, įskaitant Monrealio protokolą dėl ozono sluoksnio, Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įsteigimą ir Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją. Kartu su šiomis visuotinėmis iniciatyvomis buvo sustiprinta ES aplinkosaugos politika ir 1981 m. įsteigtas Europos Komisijos Aplinkos generalinis direktoratas, o pasirašius 1987 m. Suvestinį Europos aktą į ES sutartis oficialiai integruota „aplinkos apsauga“. 1997 m. Amsterdamo sutartyje „darnus vystymasis“ pripažintas oficialiu Europos Sąjungos tikslu, taip suteikiant galimybę ES valstybėms narėms bendradarbiauti ir remti visuotinių tikslų, pvz., Tūkstantmečio vystymosi tikslų nuo 2000 m. ir Darbotvarkės iki 2030 m. bei jos 17 darnaus vystymosi tikslų nuo 2015 m., įgyvendinimą.

Panašios naujovės įgyvendintos ir klimato kaitos srityje, įskaitant 1992 m. priimtą Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir 1997 m. Kioto protokolą. Kioto protokolu jį pasirašiusios besivystančios šalys teisiškai įpareigojamos siekti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų iki 2020 m. Visuotiniai siekiai ir įsipareigojimo lygmuo buvo dar labiau padidinti 2015 m. pasirašius Paryžiaus susitarimą. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės yra pasirašiusios šiuos susitarimus ir nustato tikslus visai ES.

Kadangi tiek ES, tiek visuotiniu lygmeniu išsiplėtė su aplinkosauga ir klimatu susijusių teisės aktų taikymo sritis, kokybiški duomenys tapo būtina sąlyga siekiant stebėti pažangą ir nustatyti trūkumus bei iškylančius klausimus. Šiomis aplinkybėmis 1989 m. Europos Komisijos pirmininkas Jacques’as Delors’as pasiūlė įdiegti Europos aplinkosaugos matavimo ir tikrinimo sistemą bei įsteigti Europos aplinkos agentūrą. Taigi, siekiant atlikti nepriklausomus Europos aplinkos vertinimus ir remti su aplinka susijusios politikos formavimą visoje ES, 1994 m. buvo įkurta Europos aplinkos agentūra ir Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklas (Eionet) [1].

Pagal daugelį ES aplinkos srities direktyvų valstybių narių reikalaujama stebėti konkrečius kriterijus ir nustatytu laiku teikti ataskaitas apie duomenis bei pažangą, susijusią su veiksmais. Vietoj iš pradžių siųstų popierinių ataskaitų paketų buvo sukurta interneto ataskaitų teikimo platforma, kurioje pastaruosius 25 metus gaunami ir saugomi vis didėjančios apimties duomenys. Šiuo metu daugiau kaip 400 institucijų iš daugiau nei 39 šalių teikia duomenis naudodami EAA ataskaitų teikimo priemonę „Reportnet“. Pateiktiems duomenims taikomi EAA kokybės tikrinimo ir kokybės užtikrinimo procesai tam, kad būtų užtikrintas jų suderinamumas ir palyginamumas. Ne tik iš daugiau kaip 400 teikti ataskaitas įsipareigojusių institucijų gauti duomenys, bet ir duomenys, gauti iš naujų šaltinių, įskaitant palydovinę stebėseną pasitelkiant Sąjungos Žemės stebėjimo ir stebėsenos programą „Copernicus“ ir piliečių mokslines iniciatyvas, padėjo didinti mūsų galimybes stebėti su aplinka ir klimatu susijusius pokyčius.

Šios EAA internetinės sklaidos priemonės suteikia galimybę nemokamai gauti įvairiausius duomenis – nuo Europos oro kokybės indekso (sąveikusis oro taršos koncentracijos Europoje žemėlapis), vandens informacinės sistemos „WISE“ ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pagal sektorių ir pagal šalį duomenų iki išsamios duomenų bazės, kurioje pateikiama detali su klimato kaita susijusios politikos ir valstybių narių numatytų priemonių apžvalga.

Remdamasi šiais duomenimis EAA nuolat parengia rodiklius bei vykdo vertinimus, siekdama stebėti pažangą siekiant įvairių ES tikslų. Pavyzdžiui, neseniai paskelbėme savo metinę ataskaitą „Tendencijos ir prognozės“, kurioje stebime ES pažangą siekiant 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslų. Iš mūsų vertinimo matyti, kad ES sėkmingai siekia užsibrėžtų 2020 m. tikslų, tačiau reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiekti 2030 m. tikslai. Be to, neseniai mūsų paskelbtame informaciniame pranešime tvirtinama, kad ES pasiekė Aičio tikslą – 10 proc. savo jūrų įtraukė į saugomų jūrų teritorijų sąrašą, tačiau, be įtraukimo į sąrašą, reikia imtis ir veiksmingų išsaugojimo priemonių. Nepaisant pažangos šioje srityje, naujausioje mūsų metinėje rodiklių ataskaitoje, kurioje vertinama ES pažanga siekiant prioritetinių tikslų pagal 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą, pabrėžiama, kad Europos Sąjunga vis dar nėra pasiekusi aplinkosaugos tikslų iki 2020 m., ypač srityse, kuriose siekiama saugoti biologinę įvairovę ir gamtinį kapitalą.

Siekiant atlikti patikimus vertinimus, būtina turėti patikimų duomenų. Kalbant apie daugumą duomenų srautų, duomenų kokybė ES lygmeniu labai priklauso nuo šalių pateiktų duomenų kokybės. Pavyzdžiui, ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaita yra ES valstybių narių apskaitos apibendrinimas. Šiuo tikslu EAA ne tik siekia užtikrinti pateiktų duomenų kokybę, bet taip pat padeda stiprinti nuoseklios stebėsenos ir ataskaitų teikimo gebėjimus valstybėse narėse. Kai kuriose darbo srityse Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklas palengvina keitimąsi gerąją patirtimi ne tik ES, bet ir platesniame regione, įskaitant Europos kaimynus Rytuose ir Viduržemio jūros regiono šalyse.

Iš tiesų, prieinamumas ir skaidrumas – labai svarbūs ES aplinkosaugos ir klimato politikos elementai. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, ir nustatyti, kur reikia imtis papildomų veiksmų jų siekiant, būtina patikima stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistema. Skaidrios sistemos poreikis dar akivaizdesnis visuotinių veiksmų srityje, pvz., Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos. Paryžiaus susitarime oficialiai pripažįstama, kad svarbu reguliariai teikti ataskaitas apie išmetalų kiekį šalyse ir veiksmus, kurių jos imasi.

Nuo EAA įsteigimo prieš 25 metus itin motyvuoti EAA darbuotojai ir Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo partneriai, įskaitant Europos teminius centrus, kaupia valstybių narių pateiktus duomenis ir paverčia juos politikai reikalingomis žiniomis. Panašiai kaip ir ES politikos formavimo procesuose, kai pavienės politikos sritys vis dažniau įtraukiamos į sistemą apimančias politikos programas, EAA stiprina savo sisteminės ir integruotos analizės pajėgumus. Nuo pirmos EAA Europos aplinkos būklės ir perspektyvų ataskaitos (SOER) paskelbimo 1995 m., EAA žinios vis dažniau sutelkiamos į pagrindinių sistemų, kaip antai judumo ir energetikos, supratimą, taip pat į visuotinius tarpusavio ryšius ir su valdymu susijusius uždavinius.

Akivaizdu, kad būtina analizuoti ir spręsti XXI amžiaus aplinkosaugos ir klimato uždavinius atsižvelgiant į socialines ir ekonomines tendencijas Europoje bei visame pasaulyje. Šiais laikais, kai palaikomi sudėtingi visuotiniai ryšiai, kaip niekad sudėtinga laiku atlikti reikiamą analizę skirtingose geografinėse vietose skirtingu laiku ir teikti tikslias prognozes. Atsižvelgdama į tai, EAA kartu su Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklu toliau investuos į ataskaitų teikimo ir žinių sistemas bei rems sprendimų priėmimą Europoje ir visame pasaulyje.

Hans Bruyninckx

EAA vykdomasis direktorius

Vedamasis straipsnis, paskelbtas 2018 m. gruodžio mėn. EAA informaciniame biuletenyje Nr. 04/2018

Pastaba.

[1] Steigimo reglamentas buvo priimtas 1990 m. ir iš dalies pakeistas 2009 m.