kitas
ankstesnis
punktai

Pramonė

Pakeisti kalbą
Puslapis Paskutinį kartą keista 2022-05-05
6 min read
Topics:
Europos pramonės veiklos rezultatai aplinkos požiūriu pastaraisiais dešimtmečiais pagerėjo. Pokyčius lėmė daugybė priežasčių: griežtesnis aplinkos apsaugos reguliavimas, efektyvesnis energijos išteklių naudojimas, bendra Europos pramonės tendencija atsisakyti tam tikrų didelės taršos bei taršesnių gamybos rūšių ir įmonių dalyvavimas savanoriškose schemose, kuriomis siekiama sumažinti jų poveikį aplinkai. Nepaisant šio pagerėjimo, pramonė toliau atsakinga už didelį aplinkos teršimą ir atliekų susidarymą.

Europos pramonės sektoriai teikia daug svarbios ekonominės ir socialinės naudos:  gaminamos prekės ir produktai, kuriamos darbo vietos ir sumokamą daugiau mokesčių. Tačiau didžiausiems Europos pramonės įrenginiams tenka didžiausia  į aplinkos orą išmetamų pagrindinių oro teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalis bei kitoks, tačiau ne ką mažiau reikšmingas poveikis aplinkai, įskaitant vandens ir dirvožemio teršimą, atliekų susidarymą ir energijos vartojimą.

ES politika

Pramonė yra viena iš svarbiausių Europos ekonomikos komponentų, tačiau kartu ir taršos šaltinis. Jau daugelį metų aplinkos apsaugos reguliavimas mažina pavojingą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai. Pramoninei taršai mažinti šiuo metu taikomos šios ES politikos priemonės:

  • Direktyva dėl pramoninių išmetamų teršalų nustato įsipareigojimus, taikomus 50 000 stambių pramoninių įrenginių, kuriais siekiama užtikrinti, kad iš jų į atmosferą, vandenį ir dirvožemį nepatektų išmetamų teršalų arba jų būtų išmetama kuo mažiau. Direktyvoje dėl pramoninių išmetamų teršalų reikalaujama, kad tokiuose įrenginiuose susidarytų kuo mažiau atliekų. Tam tikroms veikloms, pavyzdžiui, didelių kurą deginančių įrenginių, atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginiams, tirpiklių naudojimui bei titano oksido gamybai, direktyva nustato visos ES mastu taikomus išmetimų apribojimus pasirinktiems teršalams.
  • Vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių direktyva nuo 2018 m. bus reguliuojamas įrenginių, kurių vardinė šiluminė teikiamoji yra  1 MW arba didesnė ir mažesnė kaip 50 MW, išmetamo sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOX) ir kuro deginimo dulkių kiekis.
  • Ekologinio projektavimo sistemos direktyva nustato ES mastu taikomas taisykles, kuriomis siekiama gerinti energijos vartojimo efektyvumą gaminiams, pvz., buities prietaisams, informacinių ir ryšių technologijoms ar technikai.
  • ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) 31 šalyje mažina išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iš daugiau kaip 12 000 elektros energijos gamybos ir gamybos įrenginių bei lėktuvų. ATLPS apima apie 45 proc. išmetamo ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.
  • Vandens pagrindų direktyva reikalauja valstybes nares palaipsniui mažinti vandens taršą medžiagomis, kurios direktyvoje apibrėžiamos kaip „prioritetinės medžiagos“. Taip pat reikalauja, kad valstybės narės siektų sustabdyti arba palaipsniui mažintų išleidimą, išmetimą ar praradimą medžiagų, kurios direktyvoje  apibrėžiamos kaip „prioritetinės pavojingos medžiagos“.
  • Direktyva dėl miesto nuotekų valymo siekiama  apsaugoti aplinką nuo neigiamo miesto nuotekų išleidimo iš gyvenviečių ir tam tikrų kitų pramonės sektorių išmetamų teršalų kenksmingo poveikio.


Pastaraisiais dešimtmečiais visuomenė daug geriau informuojama apie pramoninę taršą. Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registre (E-PRTR) kaupiami išsamūs duomenys apie iš stambaus masto pramonės veiklos  išleidžiamus ir perduodamus teršalus. Jame pateikiama metinė informacija apie daugiau kaip 30 000 pramonės įrenginių 33 Europos šalyse, kaip antai: į orą, vandenį ir dirvą išmetamų teršalų kiekius, atliekų pervežimus už kontroliuojamų objektų ribų ir teršalų kiekius nuotekose.

 

Tvarumo iniciatyvos

Tvarumo kriterijai, kurie turėtų padėti sumažinti pramonės poveikį aplinkai yra taip pat nustatyti. Tokios pramonės iniciatyvos yra plačiai įgyvendinamos aplinkosaugos vadybos praktikoje pagal Europos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) ir ISO14001.

Be to, įdiegtos ir savanoriškos įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) iniciatyvos, siekiant teisiniais reikalavimais neapsiribojančių socialinių ir aplinkosaugos tikslų. Minėtini tokie pavyzdžiai kaip chemijos pramonės Atsakingos priežiūros iniciatyva, Pasaulinė e. darnumo iniciatyva (GeSI), Tarptautinės kasybos ir metalų tarybos medžiagų valdymo politika ir Europos įmonių socialinės atsakomybės tinklas („CSR Europe“).

ES politikos lygmeniu Komisija priėmė strategiją dėl socialinės įmonių atsakomybės, o tarptautiniu lygmeniu ISO 26000 standartu dėl socialinės atsakomybės patariama, kaip įmonės ir organizacijos gali užtikrinti, kad jų veikla būtų socialiai atsakinga.

 

EAA veikla

Europos aplinkos agentūra (EAA) remia ES pramoninės taršos politikos įgyvendinimą ir vertinimą. Be to, remiame pastangas kurti ilgalaikes strategijas, skirtas riboti šio sektoriaus daromą poveikį aplinkai ir sveikatai.

Pramonės išmetamų teršalų duomenys

Teikdama vertinimus ir informaciją politikos formuotojams EAA remia ES pastangas kurti ilgalaikes strategijas, skirtas mažinti pramonės poveikį aplinkai. Viena pagrindinių mūsų veiklų ir produktų yra duomenų, kuriuos teikia Europos šalys, vykdydamos Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas duomenų teikimo prievoles, skelbimas.

EAA padeda ES rengti iniciatyvas, skirtas dar labiau supaprastinti ataskaitų apie pramonės išmetamus teršalus teikimą. Kai kurios šių iniciatyvų skirtos suderinti ir supaprastinti ES valstybių narių ir įmonių pramoninės informacijos teikimą pagal skirtingus teisės aktus.

Vertinimai ir ataskaitos

EAA skelbia įvairias Europos pramonės sektoriaus poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas. Tai apima EAA kas penkerius metus rengiamas ataskaitas „Europos aplinka. Būklė ir raidos perspektyvos“ (SOER), taip pat ataskaitas konkrečia tema.

EEA rengia įvairius pramonės taršos aspekto rodiklius. Taip pat rengiame šalių profilius padėčiai mūsų šalyse narėse aprašyti.

Naudodamasi turimais duomenų šaltiniais, būtent Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registru, EAA santraukų apie pramoninę taršą rinkiniuose kiekvienais metais nušviečia specifines problemas.

 

Perspektyvos

Siekiant užtikrinti, kad ateityje Europos pramonės sektorius taptų ekologiškesnis, būtinas integruotas požiūris, kuris padėtų stiprinti kontrolę taršos šaltinio vietoje, skatinti keisti veiklos praktiką ir įgyvendinti naujas novatoriškas technologijas.

Politikos formuotojai mano, kad pirmiausiai būtina gerinti Europos žinių bazę, susijusią su pramonine tarša. Kaip ir Orhuso konvencijoje, 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje yra numatyta užtikrinti, kad informacija apie taršos kontrolės teisės aktų įgyvendinimą taptų plačiau ir veiksmingiau prieinama. Direktyvoje dėl pramoninių išmetamų teršalų reikalaujama, kad valstybės narės teiktų bendrą informaciją apie pramonės įrenginius.

Visapusiškas griežtesnių teisės aktų įgyvendinimas padės geriau kontroliuoti išmetamą teršalų kiekį iš pramonės sektoriaus.

  • Direktyva dėl pramoninių išmetamų teršalų leis užtikrinti griežtesnę pramonės įmonių veiklos kontrolę, palyginti su ankstesne Direktyva dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK). Tokia kontrolė bus pagrįsta geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) principu, kuris bus taikomas įvairesnei pramonės veiklai nei pagal TIPK direktyvą, taip pat Direktyvoje dėl pramoninių išmetamų teršalų nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių (ypač tų, kurios taikomos dideliems kurą deginantiems įrenginiams ir kurios yra griežtesnės nei nustatytosios Didelių kurą deginančių įrenginių direktyvoje (2001/80/EB)) taikymu.
  • Vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių direktyva padės kasmet smarkiai sumažinti pagrindinių oro teršalų – sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOX) ir kietųjų dalelių – kiekį.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos atžvilgiu ES ATLPS buvo sukurta kaip viena iš svarbiausių priemonių, skirtų pramonės sektoriuje įdiegti mažo anglies dioksido kiekio technologiją. 2020 m. tarša sektoriuose, kuriems taikoma ES ATLPS, bus 21 proc. mažesnė nei 2005 m. Remiantis 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadomis, iki 2030 m. tarša turėtų būti mažesnė 43 proc.

Ilgalaikiu požiūriu Komisijos efektyviai išteklius naudojančios Europos planenurodoma, kaip Europos ekonomika galėtų tapti tvari iki 2050 m. Jame siūloma, kaip didinti išteklių našumą, o augimą atsieti nuo išteklių naudojimo, kartu išvengiant susaistymo su bet kokia konkrečia technologija. Be to, nustatomos sąlygos iki 2050 m. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti iki lygio, kuris būtų 80 proc. žemesnis nei 1990 m. Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje nustatyta veiksmų programa, kurioje numatytos priemonės, apimančios visą ciklą – nuo gamybos ir vartojimo iki atliekų tvarkymo ir antrinių žaliavų rinkos. Daugiau informacijos galima rasti svetainės skiltyje „Efektyvus išteklių naudojimas ir atliekos“.

Permalinks

Geographic coverage

Topics

Topics:
Dokumento veiksmai