Ar kažką už mūsų planetos, tik esant būtinybei atsispausdinti šį puslapį. Net nedidelis veiksmas gali padaryti didžiulį skirtumą, kai milijonai žmonių tai padaryti!
Naujienos
Dabar, kai didžioji dalis ES klimato ir energetikos teisės aktų pagal Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį jau priimta, ES ir jos valstybės narės stengiasi įgyvendinti tikslus, teigiama ataskaitoje „“ , kur pateikiama išsami informacija apie padarytą pažangą.
Kadangi po 2021 m. atsigavimo nuo COVID-19 pandemijos, išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis vėl ėmė mažėti, valstybės narės taip pat pranešė apie didesnius dujų kiekio mažinimo iki 2030 m. užmojus ir apie daugybę nacionalinių politikos strategijų ir priemonių, skirtų klimato ir energetikos tikslams įgyvendinti. Nors ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tam tikrus vilčių teikiančius pažangos ženklus, joje taip pat pabrėžiama, kad, norint pasiekti šio dešimtmečio pabaigoje nustatytus plataus užmojo tikslus, reikės dėti bent dvigubai daugiau pastangų.
ES 31 proc. sumažino grynąjį išmetamą, įskaitant tarptautinės aviacijos, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu, kartu skatindama ekonomikos augimą. Kylant gamtinių dujų kainoms, 2022 m. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo 2 proc. Tai lėmė gerokai sumažėjęs statybų ir pramonės sektoriuose išmetamas kiekis, o išmetamas kiekis energijos tiekimo ir transporto sektoriuose padidėjo.
EAA ataskaitoje teigiama, kad norint pasiekti 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą, per metus Europoje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turi būti mažinamas daugiau nei dvigubai, palyginti su metine pažanga, pasiekta nuo 2005 m. Sparčiau mažinti reikia kelių transporto, pastatų, žemės ūkio, atliekų ir mažų pramonės šakų išmetamą kiekį – visoms šioms sritims taikomas Pastangų pasidalijimo reglamentas. Energijos suvartojimo mažinimas ir atsinaujinančiosios energijos vartojimo augimas turi būti dar spartesnis, kad būtų pasiekti 2030 m. tikslai, numatyti neseniai priimtose Energijos vartojimo efektyvumo ir Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvose.
Ataskaitoje taip pat nurodoma konkrečiose srityse matoma pažanga. Nors vėjo ir saulės energijos pajėgumai 2005 m. elektros energijos sektoriuje buvo nedideli, apskaičiuota jų elektros energijos gamybos dalis 2022 m. viršijo 20 proc. Pastaruoju metu ypač pastebimas saulės energijos panaudojimo augimas, nes per 2022 m. jis išaugo 28 proc. Ataskaitoje taip pat pažymima, kad 2022 m. smarkiai išaugo šilumos siurblių pardavimas ir didėjo elektromobilių pardavimai, kurie pernai sudarė 22 proc. visų naujų automobilių pardavimų.
2023 m. kovo mėn. valstybės narės pranešė apie daugiau kaip 3 000 politikos strategijų ir priemonių, skirtų energetikos ir klimato tikslams pasiekti. Jie prognozuoja, kad dėl visoje Europoje jau taikomų priemonių 2030 m. bendras grynasis išmetamas, įskaitant tarptautinės aviacijos, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažės 43 proc., o dėl šiuo metu planuojamų papildomų priemonių – 48 proc. Praėjusiais metais valstybės narės prognozavo šį kiekį sumažinti tik 41 proc. Tai rodo, kad per praėjusius metus bendri užmojai visoje Europoje padidėjo. Tačiau vis tiek išliks septynių procentinių punktų atotrūkis nuo 55 proc. ES 2030 m. klimato srities tikslo.
EAA ataskaitoje teigiama, kad po 2030 m. atotrūkis tarp prognozuojamo politikos strategijų ir priemonių poveikio ir tikslų yra dar didesnis. Jame įspėjama, kad galimybės priimti tinkamus sprendimus ir įdiegti reikiamas technologijas yra ribotos, todėl būtina į poveikio klimatui neutralumo tikslą atsižvelgti vykdant daugelio sektorių politiką. Visų pirma ataskaitoje pabrėžiama, kad iki 2050 m. reikia nedelsiant paspartinti pastangas transporto ir žemės ūkio sektoriuose, kurie kol kas atsilieka nuo kitų sektorių mažinant išmetamą dujų kiekį, ir paminėtas esminis indėlis didinant CO2 šalinimo pajėgumus žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės sektoriuje.
Valstybių narių nacionalinių energetikos ir klimato planų (NEKP) atnaujinimas, kurių projektai teikiami nuo 2023 m. vasaros, o galutinių atnaujintų NEKP tikimasi sulaukti iki 2024 m. birželio 30 d., suteikia valstybėms narėms galimybę nustatyti griežtesnes politikos priemones ir strategijas ir padidinti užmojų lygį. Ataskaitoje teigiama, kad šių planų atnaujinimas ir spartus ES lygmeniu priimtų priemonių įgyvendinimas yra pagrindiniai veiksniai, padėsiantys pasiekti tikslus.
Tuo pačiu metu EAA skelbia informacinį pranešimą „“ (2023 m. praneštų nacionalinių prisitaikymo veiksmų būklė), kuriame pristatoma dabartinė nacionalinės prisitaikymo politikos padėtis. Abu šie dokumentai skelbiami tuo pačiu metu pagal ES klimato teisės aktų pažangos vertinimą, kuriame nagrinėjamos ir klimato kaitos švelninimo, ir prisitaikymo prie jos pastangos visose ES valstybėse narėse.
Do you want to know more about the EU's progress towards its 2030 climate and energy goals?
Explore our Climate and Energy platform
© Image by Manh Ngoc Nguyen, Well with Nature /EEA
For references, please go to https://eea.europa.eu./lt/highlights/praejusiais-metais-es-ismetamu-siltnamio or scan the QR code.
PDF generated on 2024-11-23 01:04
Engineered by: EAA interneto svetainės komanda
Software updated on 26 September 2023 08:13 from version 23.8.18
Software version: EEA Plone KGS 23.9.14
Dokumento veiksmai
Dalintis su kitais