Praėjusiais metais ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo, tačiau norint pasiekti ambicingus 2030 m. tikslus vis dar reikia dėti daugiau pastangų

Dabar, kai didžioji dalis ES klimato ir energetikos teisės aktų pagal Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį jau priimta, ES ir jos valstybės narės stengiasi įgyvendinti tikslus, teigiama ataskaitoje „Tendencijos ir prognozės Europoje 2023 m.“ , kur pateikiama išsami informacija apie padarytą pažangą.

Kadangi po 2021 m. atsigavimo nuo COVID-19 pandemijos, išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis vėl ėmė mažėti, valstybės narės taip pat pranešė apie didesnius dujų kiekio mažinimo iki 2030 m. užmojus ir apie daugybę nacionalinių politikos strategijų ir priemonių, skirtų klimato ir energetikos tikslams įgyvendinti. Nors ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tam tikrus vilčių teikiančius pažangos ženklus, joje taip pat pabrėžiama, kad, norint pasiekti šio dešimtmečio pabaigoje nustatytus plataus užmojo tikslus,  reikės dėti bent dvigubai daugiau pastangų.

Klimato ir energetikos pažanga iki 2030 m.

ES 31 proc. sumažino grynąjį išmetamą, įskaitant tarptautinės aviacijos, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu, kartu skatindama ekonomikos augimą. Kylant gamtinių dujų kainoms, 2022 m. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo 2 proc. Tai lėmė gerokai sumažėjęs statybų ir pramonės sektoriuose išmetamas kiekis, o išmetamas kiekis energijos tiekimo ir transporto sektoriuose padidėjo.

EAA ataskaitoje teigiama, kad norint pasiekti 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą, per metus Europoje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turi būti mažinamas daugiau nei dvigubai, palyginti su metine pažanga, pasiekta nuo 2005 m. Sparčiau mažinti reikia kelių transporto, pastatų, žemės ūkio, atliekų ir mažų pramonės šakų išmetamą kiekį – visoms šioms sritims taikomas Pastangų pasidalijimo reglamentas. Energijos suvartojimo mažinimas ir atsinaujinančiosios energijos vartojimo augimas turi būti dar spartesnis, kad būtų pasiekti 2030 m. tikslai, numatyti neseniai priimtose Energijos vartojimo efektyvumo ir Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvose.

Ataskaitoje taip pat nurodoma konkrečiose srityse matoma pažanga. Nors vėjo ir saulės energijos pajėgumai 2005 m. elektros energijos sektoriuje buvo nedideli, apskaičiuota jų elektros energijos gamybos dalis 2022 m. viršijo 20 proc. Pastaruoju metu ypač pastebimas saulės energijos panaudojimo augimas, nes per 2022 m. jis išaugo 28 proc. Ataskaitoje taip pat pažymima, kad 2022 m. smarkiai išaugo šilumos siurblių pardavimas ir didėjo elektromobilių pardavimai, kurie pernai sudarė 22 proc. visų naujų automobilių pardavimų.

2023 m. kovo mėn. valstybės narės pranešė apie daugiau kaip 3 000 politikos strategijų ir priemonių, skirtų energetikos ir klimato tikslams pasiekti. Jie prognozuoja, kad dėl visoje Europoje jau taikomų priemonių 2030 m. bendras grynasis išmetamas, įskaitant tarptautinės aviacijos, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažės 43 proc., o dėl šiuo metu planuojamų papildomų priemonių – 48 proc. Praėjusiais metais valstybės narės prognozavo šį kiekį sumažinti tik 41 proc. Tai rodo, kad per praėjusius metus bendri užmojai visoje Europoje padidėjo. Tačiau vis tiek išliks septynių procentinių punktų atotrūkis nuo 55 proc. ES 2030 m. klimato srities tikslo.

Po 2030 m.

EAA ataskaitoje teigiama, kad po 2030 m. atotrūkis tarp prognozuojamo politikos strategijų ir priemonių poveikio ir tikslų yra dar didesnis. Jame įspėjama, kad galimybės priimti tinkamus sprendimus ir įdiegti reikiamas technologijas yra ribotos, todėl būtina į poveikio klimatui neutralumo tikslą atsižvelgti vykdant daugelio sektorių politiką. Visų pirma ataskaitoje pabrėžiama, kad iki 2050 m. reikia nedelsiant paspartinti pastangas transporto ir žemės ūkio sektoriuose, kurie kol kas atsilieka nuo kitų sektorių mažinant išmetamą dujų kiekį, ir paminėtas esminis indėlis didinant CO₂ šalinimo pajėgumus žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės sektoriuje.

Valstybių narių nacionalinių energetikos ir klimato planų (NEKP) atnaujinimas, kurių projektai teikiami nuo 2023 m. vasaros, o galutinių atnaujintų NEKP tikimasi sulaukti iki 2024 m. birželio 30 d., suteikia valstybėms narėms galimybę nustatyti griežtesnes politikos priemones ir strategijas ir padidinti užmojų lygį. Ataskaitoje teigiama, kad šių planų atnaujinimas ir spartus ES lygmeniu priimtų priemonių įgyvendinimas yra pagrindiniai veiksniai, padėsiantys pasiekti tikslus.

EAA parama ES klimato teisės akto pažangos ataskaitų srityje

Tuo pačiu metu EAA skelbia informacinį pranešimą „Status of reported national adaptation actions in 2023“ (2023 m. praneštų nacionalinių prisitaikymo veiksmų būklė), kuriame pristatoma dabartinė nacionalinės prisitaikymo politikos padėtis. Abu šie dokumentai skelbiami tuo pačiu metu pagal ES klimato teisės aktų pažangos vertinimą, kuriame nagrinėjamos ir klimato kaitos švelninimo, ir prisitaikymo prie jos pastangos visose ES valstybėse narėse.

Do you want to know more about the EU's progress towards its 2030 climate and energy goals?

Explore our Climate and Energy platform

© Image by Manh Ngoc Nguyen, Well with Nature /EEA

EEA's climate and energy package 

• Trends and Projections in Europe 2023
• Technical annex about EU climate and energy data and targets
• ETC report on approximated EU greenhouse gas inventory 2022 

Updated climate and energy indicators: 

• Total net greenhouse gas emission trends and projections in Europe  
• Progress towards national greenhouse gas emissions targets in Europe 
• Greenhouse gas emissions under the EU Emissions Trading System 
• Greenhouse gas emissions from land use, land use change and forestry in Europe
• Greenhouse gas emissions from agriculture in Europe 
• Greenhouse gas emissions from energy use in buildings in Europe 
• Greenhouse gas emission intensity of electricity generation in Europe 
• Primary and final energy consumption in Europe  
• Share of energy consumption from renewable sources in Europe 
• Greenhouse gas emissions from transport in Europe 
• Use of renewable energy for transport in Europe 
• New registrations of electric vehicles in Europe 
• Greenhouse gas emission intensity of fuels and biofuels for road transport in Europe 

Datasets:

• Preliminary dataset on EU greenhouse gas emissions in 2022 
• Preliminary dataset on EU renewable energy shares in 2022
• Preliminary dataset on EU energy efficiency in 2022
• Dataset on national greenhouse gas emissions projections 
• Greenhouse gas emissions under the Effort Sharing Decision (ESD) 
• EEA database on greenhouse gas policies and measures in Europe