Reikia imtis daugiau veiksmų, siekiant apsaugoti labiausiai pažeidžiamus Europos piliečius nuo oro taršos, triukšmo ir didelių temperatūros svyravimų

EAA ataskaitoje „Nevienodas paplitimas ir nevienodas poveikis: socialinis pažeidžiamumas padidėjus oro taršai, triukšmui ir temperatūros svyravimams Europoje“ atkreipiamas dėmesys į glaudų visoje Europoje aktualių socialinių ir aplinkosaugos problemų ryšį. Šių pavojingų aplinkos veiksnių paplitimas ir poveikis žmonių sveikatai puikiai atspindi skirtumus tarp Europoje gaunamų pajamų, nedarbo ir išsilavinimo lygio.

Pastaraisiais dešimtmečiais dėl ES įgyvendinamos politikos ir teisės aktų gyvenimo sąlygos labai pagerėjo, tiek kalbant apie ekonomiką, tiek aplinkosaugos kokybę, tačiau ir toliau esama skirtumų tarp regionų. Ataskaitoje pabrėžiama, kad, norint sėkmingai išspręsti su aplinkosaugos teisingumu susijusias problemas, reikia geriau suderinti socialinės ir aplinkosaugos politikos strategijas bei paskatinti veikti vietos lygmeniu.

„Europos Komisija nuolat pabrėžė, kad, kalbant apie aplinkosaugos klausimus, mes esame sauganti Europa. Išnagrinėjus mūsų pastangas apsaugoti labiausiai pažeidžiamus, silpniausius ir negalinčius apsiginti galima įsitikinti, kad šio principo laikomasi. Teigiamai vertintinas EAA darbas rengiant šią ataskaitą, kurioje teigiama, kad skurdžiausieji, pagyvenę asmenys ir patys jauniausieji yra jautriausi blogos oro kokybės, per didelio triukšmo ir didelių temperatūros svyravimų poveikiui. Ataskaitoje aptariamos mūsų dedamos pastangos, kad užtikrintume Europos apsaugą visiems“, – teigė už aplinką, jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakingas ES Komisijos narys Karmenu Vella.

„Nepaisant jau daugelį metų labai sėkmingai taikomos Europos politikos mūsų gyvenimo kokybei gerinti ir aplinkai saugoti, žinome, kad visoje Europoje gali būti padaryta dar daugiau, kad visi europiečiai, nesvarbu, kokio amžiaus jie būtų, kokias pajamas gautų ar kokį išsilavinimą turėtų, būtų tinkamai apsaugoti nuo pavojingų aplinkos veiksnių su kuriais susiduriame“, – pastebi EAA vykdomasis direktorius Hans Bruyninckx.

Exposure to PM2.5 mapped against GDP per capita, 2013-2014

Note: Exposure is expressed as population-weighted concentrations; mapped for NUTS 3 regions. 
Source: Based on ETC/ACM (2018a).

Annual number of cooling degree days (CDDs; 1990-2016 average) mapped against long-term unemployment (left) and proportion of people 75 years old or older (right), 2013-2014

Note: Number of cooling degree days per year is the 1990-2015 average. The long-term unemployment rate and the percentage of people 75 years old or older are classified using quantiles, i.e. five equal intervals. Mapped for NUTS 2 regions. 
Source: EEA based on the E-OBS dataset (updated from Haylock et al., 2008) and Eurostat.

Pagrindinės išvados

Oro ir triukšmo tarša

• Rytiniai Europos regionai (įskaitant Lenkiją, Slovakiją, Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją) ir regionai pietų Europoje (įskaitant Ispaniją, Portugaliją, Italiją ir Graikiją), kuriuose gaunama mažiau pajamų ir žmonės turi žemesnį išsilavinimą, o nedarbo lygis aukštesnis už Europos vidurkį, buvo labiau veikiami oro teršalų, be kita ko, kietųjų dalelių (KD) ir pažemio ozono (O₃).
• Turtingesniems regionams, įskaitant didelius miestus, būdinga vidutiniškai didesnė azoto dioksido (NO₂) koncentracija dažniausiai dėl intensyvaus kelių eismo ir gausios ekonominės veiklos. Tačiau ir tarp šių regionų yra tokių, kuriuose gyvena skurdesnės bendruomenės, susiduriančios su didesne NO₂ koncentracija nei įprasta regione.
• Triukšmo poveikis yra daug labiau lokalizuotas negu oro taršos poveikis ir jo lygis aplinkoje labai skiriasi tarp šalia esančių vietovių. Atlikus analizę pastebėta, kad yra preliminarus ryšys tarp triukšmo lygio miestuose ir mažesnių namų ūkio pajamų, todėl galima teigti, kad miestuose, kuriuose gyvena skurdesni žmonės, jaučiamas didesnio lygio triukšmas.

Dideli temperatūrų svyravimai

• Pietų ir pietryčių Europos regionuose temperatūra dažniau būna aukšta. Be to, daugelyje Bulgarijos, Kroatijos, Graikijos, Italijos, Portugalijos ir Ispanijos regionų gyventojai paprastai gauna mažesnes pajamas, turi žemesnį išsilavinimą, šiems regionams būdingas didesnis nedarbo lygis ir didesnė pagyvenusių gyventojų dalis. Dėl šių socialinių ir demografinių veiksnių asmenys gali būti mažiau pajėgūs reaguoti į karštį ir jo išvengti, o tai gali pakenkti sveikatai.
• Kai kuriose Europos vietovėse daug žmonių neišgali tinkamai apšildyti savo namų dėl prastos būsto kokybės ir energijos kainos. Todėl ir toliau nustatoma atvejų, kai veikiami žemos temperatūros žmonės suserga arba miršta.

Kokių veiksmų imamasi siekiant spręsti šias problemas?

Per pastaruosius dešimtmečius visa Europos Sąjunga (ES) reikšmingai pasistūmėjo į priekį mažindama oro taršą, o valstybės narės įgyvendino įvairias ES politikos programas, padedančias geriau prisitaikyti prie klimato kaitos. ES regionų politika veiksmingai padėjo spręsti socialinės ir ekonominės nelygybės klausimus. Daugelis regionų ir miestų valdžios institucijų taip pat imasi aktyvių veiksmų pavojingų aplinkos veiksnių poveikiui labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams mažinti:

• geriau planuojama erdvė ir valdomas kelių eismas, pavyzdžiui, įrengiamos mažos taršos zonos miestų centruose ir taip prisidedama prie oro taršos ir triukšmo poveikio mažinimo socialiai pažeidžiamų grupių apgyvendintose zonose;
• buitiniam šildymui draudžiama naudoti tam tikrą kurą, pavyzdžiui, anglis; taip pagerėja oro kokybė zonose, kuriose gyvena mažai uždirbantys asmenys. Tačiau reikalingos ir subsidijos, norint, kad mažai uždirbantys namų ūkiai rinktųsi mažiau taršų kurą.
• Siekiant vaikus apsaugoti nuo keliuose kylančio ir orlaivių skleidžiamo triukšmo, įrengiamos triukšmo mažinimo užtvaros ir apsaugos struktūros lauko žaidimų aikštelėse.
• Daug nacionalinių ir vietos valdžios institucijų parengė veiksmų planus, kuriais siekiama geriau reaguoti į ekstremaliąsias situacijas ir taip padėti pagyvenusiems asmenims ir kitoms pažeidžiamoms grupėms per karščio bangas ar speigus. Prie to taip pat dažnai prisideda bendruomenė arba savanoriai.
• Prisitaikymas prie klimato pokyčių padeda pasiruošti vis dažnesnėms ir didesnėms karščio bangoms. Būtent didesnės žaliosios erdvės sukuria vėsesnę atmosferą miestų centruose ir gerina miesto gyventojų sveikatą ir gyvenimo kokybę.

Apžvalgos informacija

Tarša ir kiti pavojingi aplinkos veiksniai sukelia sveikatos problemų visiems, tačiau didesnį poveikį turi tam tikriems žmonėms dėl jų amžiaus ar sveikatos būklės. Tai, kaip asmuo gebės išvengti šių pavojingų veiksnių arba juos įveikti, įtakos turi ir jų pajamos, užimtumas ar turimas išsilavinimas. EAA ataskaitoje vertinama socialinės ir demografinės nelygybės ir oro taršos, triukšmo ir didelių temperatūros svyravimų poveikio sąsaja Europoje įvairiais lygmenimis.