All official European Union website addresses are in the europa.eu domain.
See all EU institutions and bodiesAr kažką už mūsų planetos, tik esant būtinybei atsispausdinti šį puslapį. Net nedidelis veiksmas gali padaryti didžiulį skirtumą, kai milijonai žmonių tai padaryti!
Naujienos
Taupyti energiją ir užtikrinti geresnį atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą labai svarbu ne tik siekiant kovoti su energetikos krize, bet ir pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslus
Remiantis EAA ataskaitai „
“ parengti pateiktais duomenimis, po ilgo laikotarpio, kai Europoje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis mažėjo, ekonomikai atsigaunant po COVID-19 suvaržymų, išmetamas kiekis, ypač transporto, pramonės ir energijos tiekimo sektoriuose, padidėjo. Gresiant energetikos krizei, o ypač išaugus dujų kainoms, energetikos sektoriuje iš dalies pereita prie dažnesnio daug anglies dioksido išskiriančio kuro naudojimo, o pastaraisiais metais sparčiai intensyvėjęs atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas 2021 m. sulėtėjo. Siekiant užkirsti kelią šiai tendencijai, šiandien nepaprastai svarbu, kad priimant sprendimus dėl energetikos infrastruktūros būtų atsižvelgiama į poveikio klimatui neutralumo tikslą ateityje, kad būtų išvengta anglies dioksido susaistymo poveikio.„Per ateinančius mėnesius ir metus reikės imtis itin svarbių veiksmų, kad ES valstybės narės galėtų įgyvendinti plataus užmojo išmetamo ŠESD kiekio mažinimo planus ES klimato tikslams pasiekti. Nors šią žiemą bus reikalingos trumpalaikės energijos tiekimą užtikrinančios priemonės, šios investicijos neturėtų paversti Europos priklausoma nuo iškastinio kuro dar daugeliui metų. Taupyti energiją ir užtikrinti geresnį atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą labai svarbu ne tik siekiant kovoti su energetikos krize, bet ir pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslus“, – sako EAA vykdomasis direktorius Hans Bruyninckx.
Remiantis preliminariais ES valstybių narių duomenimis, išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2021 m. padidėjo 5 proc., palyginti su 2020 m., taip pat tarptautinės aviacijos sektoriuje. Tačiau šis kiekis vis dar yra gerokai mažesnis už kiekį 2019 m., iki prasidedant COVID.
Apskaičiuota, kad 2021 m., palyginti su 2020 m., padidėjo tiek pirminės, tiek galutinės energijos suvartojimas – atitinkamai 6 proc. ir 5 proc.. Pagal pirminės energijos suvartojimą matuojamas energijos poreikis, o galutinės energijos suvartojimas reiškia tai, ką faktiškai sunaudoja galutiniai naudotojai. Padidėjusį energijos sunaudojimą daugiausia galima paaiškinti tuo, kad atsigavo ekonomika. 2021 m. kylančių energijos kainų poveikis metinio suvartojimo rodikliams dar nebuvo matomas. Tikėtina, kad jis bus akivaizdesnis 2022 m.
Preliminariais duomenimis, Europos bendra atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis ir toliau sudarė 22 proc. 2021 m. suvartotos energijos, tad buvęs spartus pastarųjų metų augimas sustojo. Tai galima paaiškinti tuo, kad 2021 m. išgauta mažiau vėjo energijos ir hidroenergijos, taip pat dėl to, kad vėl išaugo energijos vartojimas.
Ateinančiais metais, kad būtų pasiektas ilgalaikis poveikio klimatui neutralumas, kasmet reikės stipriai mažinti išmetamą ŠESD kiekį. Priimtame Europos klimato teisės akte 2030 m. ŠESD išmetamo kiekio mažinimo tikslas buvo padidintas: grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2030 m. siekiama sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Šiuo metu Europos Parlamentas ir valstybės narės derasi dėl Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio, tuo pačiu atsižvelgdami į pasiūlytą 2022 m. planą „REPowerEU“.
Kad būtų pasiektas 2030 m. tikslas sumažinti grynąjį išmetamą ŠESD kiekį 55 proc., šį kiekį per metus reikėtų sumažinti vidutiniškai 134 mln. tonų anglies dioksido (mln. tonų CO2 ekvivalentu), palyginti su 2021 m. apskaičiuotu lygiu. Vadinasi, 1990–2020 m. pasiektą vidutinį mažėjimo rodiklį reikės kasmet mažinti daugiau nei du kartus. Visi sektoriai turi įdėti gerokai daugiau pastangų išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti. Be to, CO2 turi būti dažniau absorbuojamas žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės srityse, taip pakeičiant dabartinę anglies dioksido absorbentų mažėjimo tendenciją ES.
Be to, per ateinančius metus energijos turėtų būti sunaudojama gerokai mažiau – pagal plane „REPowerEU“ pasiūlytą naują 2030 m. tikslą, 2022–2030 m. laikotarpiu per metus turi būti sutaupomas daugiau nei dvigubai didesnis energijos kiekis. Tas pat pasakytina apie atsinaujinančiųjų išteklių energiją: nuo 2005 m. bendrojo galutinio energijos suvartojimo dalis, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija , kasmet vidutiniškai augo 0,8 procentinio punkto. Šis skaičius iki 2030 m. turėtų padidėti iki 2,5 procentinio punkto per metus, kad būtų pasiektas plane „REPowerEU“ pasiūlytas padidintas 45 proc. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas.
Nors valstybių narių lygmeniu padaryta ženkli pažanga, dabartinė politika ir priemonės yra nepakankamos, kad būtų pasiekti nauji plataus užmojo klimato ir energetikos srities tikslai. Iki 2023 m. vidurio valstybės narės pateiks atnaujintus nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektus. Tai suteiks joms galimybę sustiprinti savo priemones ir parengti laikotarpio iki 2030 m. planus, kuriuose atsispindėtų nauji ES užmojai ir poveikio klimatui neutralumo tikslas.
For references, please go to https://eea.europa.eu./lt/highlights/tendencijos-ir-prognozes-es-ismetamas or scan the QR code.
PDF generated on 2024-11-05 22:38
Engineered by: EAA interneto svetainės komanda
Software updated on 26 September 2023 08:13 from version 23.8.18
Software version: EEA Plone KGS 23.9.14
Dokumento veiksmai
Dalintis su kitais