Per pastarąjį dešimtmetį Europoje pagerėjo oro kokybė, nustatytas mažesnis su tarša susijęs mirtingumas

Europos aplinkos agentūros „Oro kokybės Europoje 2020 m. ataskaitoje“ teigiama, kad 2018 m. smulkiųjų kietųjų dalelių (KD_2,5) koncentracija Europos Sąjungos nustatytą ribinę vertę viršijo šešiose šalyse: Bulgarijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Italijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. Tik keturiose Europos šalyse (Estijoje, Suomijoje, Islandijoje ir Airijoje) smulkių kietųjų dalelių koncentracija buvo mažesnė už Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nustatytas griežtesnes orientacines vertes. EAA ataskaitoje pažymima, kad išlieka atotrūkis tarp ES teisės aktais nustatytų oro kokybės ribų ir PSO gairių – šį klausimą Europos Komisija siekia spręsti peržiūrėdama ES standartus pagal Nulinės taršos veiksmų planą.

Naujoji EAA analizė grindžiama 2018 m. surinktais oficialiais oro kokybės duomenimis, gautais iš daugiau kaip 4 000 stebėjimo stočių visoje Europoje.

Remiantis EAA vertinimu, 2018 m. 41 Europos šalyje dėl smulkiųjų kietųjų dalelių poveikio pirma laiko mirė apie 417 000 žmonių. Apie 379 000 šių mirčių įvyko 28 ES valstybėse narėse; dėl azoto dioksido (NO₂) ir pažemio ozono (O₃) skaičiuojama atitinkamai 54 000 ir 19 000 pirmalaikių mirčių. (Šie trys skaičiai yra atskiri įverčiai ir jų nereikėtų sumuoti, kad būtų išvengta dvigubos apskaitos).

Iš EAA ataskaitos matyti, kad ES, nacionaliniu ir vietos lygmenimis taikoma politika ir išmetamųjų teršalų mažinimas pagrindiniuose sektoriuose pagerino oro kokybę visoje Europoje. Nuo 2000 m. pagrindinių transporto išmetamų oro teršalų, įskaitant azoto oksidus (NO_x), išmetimas labai sumažėjo, nepaisant augančio judumo poreikio ir su tuo susijusio sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio padidėjimo. Dėl energijos tiekimo išmetamų teršalų kiekis taip pat labai sumažėjo, o pažanga mažinant pastatų ir žemės ūkio išmetamų teršalų kiekį buvo lėta.

Pagerėjus oro kokybei 2018 m. dėl taršos smulkiomis kietosiomis dalelėmis pirma laiko mirė apie 60 000 mažiau žmonių nei 2009 m. Dar labiau sumažėjo azoto dioksido koncentracija, nes per pastarąjį dešimtmetį pirmalaikių mirčių dėl šio teršalo sumažėjo maždaug 54 proc. Siekiant tolesnio oro kokybės gerėjimo pagrindinis veiksnys yra tolesnis aplinkos ir klimato politikos įgyvendinimas.

„EAA duomenys rodo, kad investicijos į geresnę oro kokybę yra investicija į geresnę visų europiečių sveikatą ir našumą. Politika ir veiksmai, atitinkantys Europos nulinės taršos užmojus, lemia ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą ir atsparesnes visuomenes", – sako EAA vykdomasis direktorius Hans Bruyninckx.

„Gera žinia, kad oro kokybė gerėja dėl mūsų įgyvendinamos aplinkos ir klimato politikos. Tačiau negalime ignoruoti to, kad dėl oro taršos pirmalaikių mirčių skaičius Europoje vis dar yra per didelis. Europos žaliuoju kursu užsibrėžėme užmojį sumažinti visų rūšių taršą iki nulio. Jei norime sėkmingai eiti tuo keliu ir visapusiškai apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, turime dar labiau sumažinti oro taršą ir labiau suderinti savo oro kokybės standartus su Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis. Į tai atsižvelgsime būsimame veiksmų plane“, – sakė Europos Komisijos narys V. Sinkevičius.

Europos Komisija neseniai paskelbė veiksmų gaires, skirtas ES veiksmų planui dėl nulinės taršos tikslo, kuris yra Europos žaliojo kurso dalis.