Akustinė tarša yra didelė problema ir žmonių sveikatai, ir aplinkai

Kokios yra pagrindinės EAA paskelbtos antrosios aplinkos triukšmo ataskaitos išvados?

Iš ataskaitos matyti, kad aplinkos, ypač kelių eismo, triukšmas tebėra didelė aplinkosaugos problema, daranti poveikį milijonų Europos žmonių sveikatai ir gerovei. Nuo sveikatai žalingo ilgalaikio triukšmo lygio kenčia 20 proc. Europos gyventojų, t. y. daugiau kaip 100 mln. žmonių Europoje. Duomenys taip pat rodo, kad politikos tikslai, susiję su aplinkos triukšmu, nepasiekti. Iš tiesų mūsų prognozės rodo, jog dėl miestų augimo ir padidėjusios judumo paklausos mažai tikėtina, kad triukšmą patiriančių žmonių skaičius ateityje labai sumažės.

Koks konkrečiai yra poveikis sveikatai? Pavyzdžiui, ar akustinės taršos problema yra didelė, palyginti su oro tarša?

Ilgalaikis triukšmo poveikis gali įvairiai paveikti sveikatą, pavyzdžiui, sukelti dirglumą, miego sutrikimus, pakenkti širdies ir kraujagyslių ir medžiagų apykaitos sistemoms, taip pat sutrikdyti vaikų pažinimo funkciją. Remdamiesi dabartiniais duomenimis, manome, kad aplinkos triukšmas prisideda prie 48 tūkst. naujų išeminės širdies ligos atvejų per metus ir 12 tūkst. pirmalaikių mirčių. Taip pat apskaičiuota, kad 22 mln. žmonių kankina didelis lėtinis dirglumas, o 6,5 mln. – sunki lėtinė nemiga. Apskaičiuota, kad dėl orlaivių keliamo triukšmo 12 500 moksleivių prastai skaito mokyklose.

Daug žmonių nesupranta, kad akustinė tarša yra svarbi problema, daranti poveikį žmogaus, taip pat ir jų, sveikatai. Žinoma, daug daugiau priešlaikinės mirties atvejų siejama su oro tarša, nei su triukšmu. Tačiau atrodo, kad triukšmas turi didesnį poveikį su gyvenimo kokybe ir psichikos sveikata susijusiems rodikliams. Iš tiesų, remiantis kai kuriais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, triukšmas yra antra su aplinka susijusių sveikatos problemų priežastis po oro taršos (kietųjų dalelių) poveikio.

Ataskaitoje taip pat nurodomos ES aplinkos triukšmo direktyvos įgyvendinimo problemos. Kokios jos?

Kai kuriose šalyse vis dar labai trūksta duomenų – triukšmo žemėlapių ir veiksmų planų. Triukšmo problemos negali būti tinkamai įvertintos ir sprendžiamos, jei šalys, regionai ir miestai nesudaro triukšmo žemėlapių arba veiksmų planų, kurių reikalaujama pagal direktyvą.

Kaip EAA padeda užtikrinti, kad politikos formuotojai ir visuomenė būtų informuoti apie aplinkos akustinę taršą?

EAA yra atsakinga už visos informacijos, kurią šalys pateikia pagal Aplinkos triukšmo direktyvą, surinkimą. Dabartinės žinios apie triukšmo šaltinius ir poveikį gyventojams Europoje daugiausia grindžiamos šia duomenų baze. Remdamiesi šiais duomenimis, rengiame įvairias ataskaitas ir vertinimus. Jie padeda stebėti pažangą, padarytą siekiant akustinės taršos prevencijos tikslų, ir taip pat gali būti naudingos rengiant būsimas aplinkosaugos veiksmų programas. Be neseniai paskelbtos Aplinkos triukšmo Europoje ataskaitos, yra nemažai ankstesnių EAA ataskaitų apie triukšmą, pvz., Tyliosios zonos Europoje. Akustinės taršos nepaveikta aplinka (2016), Netolygus poveikis. Socialinis pažeidžiamumas dėl oro taršos, triukšmo ir ekstremalių temperatūrų Europoje (2018). Žmonės taip pat gali susipažinti su informacija apie akustinę taršą per EAA triukšmo duomenų žiūryklę arba šalies žiniaraščius apie triukšmą.

Kokių tolesnių veiksmų šioje srityje imasi ES?

Šalys, regionai ir miestai imasi įvairių priemonių triukšmo problemoms spręsti. Pavyzdžiui, kelius dengia netriukšminga asfalto danga, viešojo transporto priemonėse naudoja tyliai riedančias padangas, miestuose plečia elektra varomų automobilių infrastruktūrą, skatina aktyviai judėti, pvz., vaikščioti pėsčiomis arba važiuoti dviračiu, vis daugiau gatvės ploto skiria pėstiesiems ir t. t. Daugelis miestų ir regionų taip pat sukūrė vadinamąsias tyliąsias zonas, kur žmonės gali pabėgti nuo miesto triukšmo. Paprastai tai žaliosios erdvės, kaip antai parkai arba draustiniai.

Pasirodė, kad daugelis šių priemonių padeda mažinti ir oro taršą. Matome, kad vienas iš būdų padidinti triukšmo mažinimo priemonių poveikį, kartu optimizuojant išlaidų panaudojimą ir pastangas, galėtų būti bendrų strategijų, skirtų eismo keliamam triukšmui ir oro taršai mažinti, parengimas. Jei triukšmo problemos nebus sprendžiamos triukšmo mažinimo priemonėmis, mažai tikėtina, kad, augant miestams ir didėjant judumo paklausai, triukšmą patiriančių žmonių skaičius ateityje labai sumažės. Gerokai sumažinti žmonių, patiriančių žalingo lygio triukšmą, skaičių labiau tikėtina taikant ne tik pavienes priemones, bet ir derinant įvairias priemones, įskaitant technologinius patobulinimus, plataus užmojo triukšmo kontrolės politiką, geresnį miestų ir infrastruktūros planavimą ir žmonių elgsenos pokyčius.