Tam, kad būtų pasiekta sveika aplinka visam Europos regionui, ministrai privalo suvienyti jėgas

Ataskaita „Europos aplinka: ketvirtasis įvertinimas“ buvo pristatyta Belgrade (Serbija), šeštosios „ Aplinka Europai“ ministrų konferencijos sesijos, kurią remia Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija (JTEEK) įžanginėje dalyje.

Naujausioje iš visų Europos aplinkos įvertinimo ataskaitų, kurias per pastaruosius 15 metų paskelbė EAA, įvertinta pažanga aplinkosaugos srityje 53 pasaulio šalyse – teritorijoje, kur gyvena daugiau kaip 870 mln. žmonių. Šis regionas apima Rytų Europą, Kaukazą ir Vidurio Aziją (REKVA), Pietryčių Europą (PRE) bei Vakarų ir Vidurio Europą (VVE).

Dabartinės politikos įgyvendinimo gerinimas bei aiškių ir realių tikslų nustatymas - pagrindinė rekomendacija ataskaitoje. Ne mažiau svarbi - raginimas kurti bendrą aplinkosaugos informacijos sistemą, kuri padėtų išspręsti dabartiniu metu esančios patikimos, prieinamos ir palyginamos aplinkosaugos informacijos stygiaus problemą.

„Turime toliau stiprinti pasiryžimą spręsti aplinkosaugos klausimus visame Europos regione. Tam būtina geriau suvokti problemų, su kuriomis susiduriame, esmę, jų pobūdį ir pasiskirstymą visuomenėje bei kartose. Analizė, vertinimas, bendravimas ir švietimas padės sumažinti šią „informacijos spragą“ ir suteiks daugiau galios tiems, kurie turi imtis veiksmų“, –teigė EAA vykdančioji direktorė, profesorė Jacqueline McGlade.

Ataskaitoje teigiama, kad didžiausią neigiamą poveikį aplinkai Regione daro ekonominė veikla, kaip antai žemės ūkis, turizmas, transportas ir energetika. Dabartiniai vartojimo ir gamybos būdai taip pat prisideda prie didėjančio gamtinių išteklių poreikio, keldami dar didesnį pavojų aplinkai ateityje.

Bendras poveikis labai įvairus – labai nevienoda vandens, oro ir dirvožemio kokybė per visą Europos regioną. Daugiau kaip 100 mln. žmonių neturi švaraus geriamojo vandens ir sanitarinių sąlygų. Daugelyje Rytų Europos, Kaukazo, Vidurio Azijos ir Pietryčių Europos šalių vandens tiekimo kokybė ir sanitarinės sąlygos per paskutinius 15 metų pablogėjo, ir nuo to labiausiai nukentėjo kaimo gyventojai, teigiama ataskaitoje.

Nepaisant gana sėkmingos kovos su oro tarša, manoma, kad dabartinis taršos lygis – daugiausia azoto oksidu, kietosiomis dalelėmis ir pažemio ozonu – Vakarų ir Vidurio Europoje vidutinę gyvenimo trukmę sutrumpins beveik vieneriais metais bei kels pavojų sveikam vaikų vystymuisi. Manoma, kad Rytų Europoje, Kaukaze ir Vidurio Azijoje situacija yra beveik tokia pat prasta: dėl ekonominio pagyvėjimo, transporto srautų augimo ir vis dar neveiksmingos oro taršos politikos, šiame regione orą išmetamų į atmosferą teršalų kiekis nuo 2000 m. padidėjo 10 %.

Ataskaitoje, kurioje pateikiamas išsamus viso Europos regiono jūrų aplinkos vertinimas, išsakomas ypatingas susirūpinimas dėl žuvų išteklių išeikvojimo, eutrofikacijos ir didėjančios neigiamos įtakos pakrančių aplinkai. Didelių naftos išsiliejimo atvejų Europos jūrose sumažėjo. Tačiau dėl kasdienės veiklos į aplinką patenkančios naftos kiekis tebėra labai didelis.

Jei nebus dedama papildomų pastangų, tikslas sustabdyti biologinės įvairovės nykimą iki 2010 m. nebus įgyvendintas. Daugiau kaip 700 Europoje aptinkamų rūšių, įskaitant retas ypač saugomas gyvūnų rūšis, tokias kaip Ispanijos lūšis, gresia išnykimas dėl naikinamų, blogėjančių ir nuolat trikdomų jų buveinių.

Klimato kaitos poveikis visuomenei ir gamtiniams ištekliams jau dabar matomas visame pasaulyje. Manoma, kad ateityje jis bus juntamas dar labiau, net jei bus smarkiai sumažintas į aplinką išmetamų šiltnamio dujų kiekis pasauliniu mastu. Ataskaitoje akcentuojamas būtinumas prisitaikyti prie galimų būsimo klimato kaitos poveikio pavojų.

„Ministrai nutarė, kad Belgrado konferencija turi būti „rezultatų konferencija“. Mūsų ataskaita rodo, kad buvo padaryta pažanga. Šiek tiek sumažinome oro taršą ir pagerinome nuotekų valymą. Tačiau šioje pokyčių epochoje pagrindiniai susirūpinimą keliantys klausimai, tokie kaip klimatas, biologinė įvairovė ir su aplinka susijusios grėsmės sveikatai, išlieka. Siekdami tinkamai reaguoti į šias sudėtingas aplinkosaugos problemas, turime tęsti viso Europos regiono bendradarbiavimą ir toliau teikti tikslingą finansinę ir techninę paramą“, – teigė profesorė J. McGlade.

Pastabos leidėjui:

Visą ataskaitą rasite adresu:
http://www.eea.europa.eu/pan-european/fourth-assessment

Europos aplinka: ketvirtasis įvertinimas

Ataskaita „Europos aplinka: ketvirtasis įvertinimas“ – tai precedento neturinčio bendradarbiavimo dalijantis informacija rezultatas. Ja siekiama pateikti naujausią ir patikimą informaciją apie aplinkos ir visuomenės tarpusavio sąveiką bei akcentuoti pažangą įgyvendinant aplinkosaugos tikslus visos Europos lygmeniu.

Nuo Kijevo iki Belgrado

Šiuo metu „Aplinka Europai“ procesas bendram aplinkosaugos problemų sprendimui sutelkia 56 šalis iš trijų žemynų. Šis procesas – tai ypatinga Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JTEEK) valstybių narių partnerystė. „Aplinka Europai“ procesas apima ir regione veikiančias Jungtinių Tautų sistemos organizacijas, kitas tarpvyriausybines organizacijas, regioninius aplinkosaugos centrus, nevyriausybines organizacijas ir kitas svarbias grupes.

Remdama šį procesą, EAA parengė keletą viso Europos regiono aplinkos įvertinimų, siekdama pateikti politiškai svarbios, naujausios ir patikimos informacijos apie aplinkos ir visuomenės tarpusavio sąveiką.

Pirma išsami ataskaita apie Europos aplinkos būklę buvo paskelbta 1995 m. Sofijoje. Atnaujinti aplinkos įvertinimai pristatyti 1998 m. Orhuso ir 2003 m. Kijevo Ministrų konferencijose.

Tai yra ketvirta šios serijos ataskaita. Tose srityse, kur įmanoma, ataskaitoje vertinama pažanga, kurios pasiekta visų pirma įgyvendinant Europos bendrijos šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos ir Rytų Europos, Kaukazo ir Vidurio Azijos šalių aplinkos strategijos tikslus.

Ataskaita „Europos aplinka: ketvirtasis įvertinimas“ apima 53 šalis: Albaniją, Andorą, Armėniją, Austriją, Azerbaidžaną, Baltarusiją, Belgiją, Bosniją ir Hercegoviną, Bulgariją, Kroatiją, Kiprą, Čekiją, Daniją, Estiją, Suomiją, Prancūziją, Gruziją, Vokietiją, Graikiją, Vengriją, Islandiją, Airiją, Italiją, Kazachstaną, Kirgiziją, Latviją, Lichtenšteiną, Lietuvą, Liuksemburgą, Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, Maltą, Moldovą, Monaką, Juodkalniją, Olandiją, Norvegiją, Lenkiją, Portugaliją, Rumuniją, Rusijos Federaciją, San Mariną, Serbiją, Slovakiją, Slovėniją, Ispaniją, Švediją, Šveicariją, Tadžikistaną, Turkiją, Turkmėnistaną, Ukrainą, Jungtinę Karalystę ir Uzbekistaną.

Apie Europos aplinkos agentūrą (EAA)

EAA yra įsikūrusi Kopenhagoje. Agentūra siekia reikšmingai ir pastebimai gerinti Europos aplinką teikiant savalaikę, tikslingą, aktualią ir patikimą informaciją politikams ir visuomenei.

Daugiau informacijos apie EAA skelbiama internetinėje svetainėje adresu: http://www.eea.europa.eu

Kontaktinė informacija:

Pasiteiravimui:

Brendan Killeen
Atstovas spaudai

Tel. + 45 33 36 72 69
Mob. tel. +45 23 68 36 71

Marion Hannerup
Ryšių ir organizacijos reikalų skyriaus vadovė

Tel. +45 33 36 71 60
Mob. tel. +45 51 33 22 43