Europa nepasirengusi sparčiai didėjantiems su klimatu susijusiems pavojams

Ekstremalus karštis, sausros, gamtos gaisrai ir potvyniai, kuriuos patyrėme pastaraisiais metais, Europoje stiprės susiklosčius net ir optimistiniams visuotinio atšilimo scenarijams ir turės poveikį gyvenimo sąlygoms visame žemyne. EAA paskelbė pirmąjį European Climate Risk Assessment (EUCRA) (Su klimatu susijusių pavojų Europai vertinimą), kad padėtų nustatyti prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato kaitai jautrių sektorių politikos prioritetus.

Šis vertinimas rodo, jog Europos politika ir prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai neatitinka sparčiai didėjančių pavojų. Daugeliu atvejų laipsniško prisitaikymo prie klimato kaitos nepakaks ir, kadangi daugeliui atsparumo klimato kaitai didinimo priemonių įgyvendinti reikia nemažai laiko, gali būti, kad teks skubiai imtis veiksmų net ir dėl tų pavojų, kurie dar nepasiekę kritinio lygio.

Kai kuriems Europos regionams tenka kovoti su keliais klimato keliamais pavojais. Ypač didelis gamtos gaisrų, taip pat karščio ir vandens trūkumo poveikio žemės ūkio gamybai, darbui lauke ir žmonių sveikatai pavojus kyla Pietų Europoje. Potvyniai, erozija ir sūraus vandens intruzija kelia grėsmę žemai esantiems Europos pakrančių regionams, įskaitant daugelį tankiai apgyvendintų miestų.

Iš mūsų atliktos naujos analizės matyti, kad Europai kylantys skubių veiksmų reikalaujantys su klimatu susiję pavojai didėja sparčiau nei mūsų visuomenės pasirengimas. Siekdami užtikrinti mūsų visuomenės atsparumą, Europos ir nacionalinės politikos formuotojai turi nedelsdami imtis veiksmų, kad sumažintų su klimatu susijusius pavojus, sparčiai sumažindami išmetamųjų teršalų kiekį ir įgyvendindami griežtą prisitaikymo prie klimato kaitos politiką ir veiksmus.

Leena Ylä-Mononen
EAA vykdomoji direktorė

Dėl daugelio Europoje kylančių su klimatu susijusių pavojų būtina nedelsiant imtis veiksmų

Atliekant vertinimą nustatyti 36 pagrindiniai su klimatu susiję pavojai Europai. Jie suskirstyti į penkias plačios apimties grupes: ekosistemos, maistas, sveikata, infrastruktūra ir ekonomika ir finansai. Dėl daugiau kaip pusės ataskaitoje nurodytų pagrindinių su klimatu susijusių pavojų veiksmų reikia imtis jau dabar, o aštuoni iš jų reikalauja itin skubių priemonių, visų pirma siekiant išsaugoti ekosistemas, apsaugoti žmones nuo karščio, apsaugoti žmones ir infrastruktūrą nuo potvynių ir gamtos gaisrų, taip pat užtikrinti veiksmingą Europos solidarumo mechanizmų, kaip antai ES solidarumo fondo, veikimą.

Ekosistemos. Dėl beveik visų ekosistemų grupei priskirtų su klimatu susijusių pavojų būtina imtis skubių arba ryžtingesnių veiksmų. Jūrų ir pakrančių ekosistemoms kylantis pavojus laikomas ypač dideliu. EAA ataskaitoje primenama, kad ekosistemos tenkina įvairius žmonių poreikius, todėl šie pavojai gali laipsniškai paveikti ir kitas sritis, įskaitant apsirūpinimo maistu saugumą, sveikatą, infrastruktūrą ir ekonomiką.

Maistas. Pietų Europoje karščio ir sausros keliamas pavojus augalininkystės sektoriui jau pasiekė kritinį lygį, bet pavojus kyla ir Vidurio Europos šalims.  Visų pirma, dideles teritorijas apimančios ilgos sausros, kelia didelę grėsmę augalininkystei, apsirūpinimo maistu saugumui ir geriamojo vandens tiekimui. Vienas šios problemos sprendimo būdų būtų bent dalinis perėjimas nuo gyvūninių baltymų prie tvariai užauginamų augalinių baltymų vartojimo, taip sumažinant vandens suvartojimą žemės ūkyje ir priklausomybę nuo importuojamų pašarų.

Sveikata. Karštis yra rimčiausias ir skubiausių priemonių reikalaujantis su klimatu susijęs pavojus, keliantis grėsmę žmonių sveikatai. Didžiausia grėsmė kyla tam tikroms žmonių grupėms, pvz., darbininkams, kuriems tenka dirbti lauke tvyrant dideliam karščiui, pagyvenusiems žmonėms ir žmonėms, gyvenantiems nekokybiškuose būstuose, vietovėse, kuriose juntamas stiprus miesto šilumos salos efektas arba nepakanka galimybių tinkamai atsivėsinti. Daug priemonių klimato keliamiems pavojams sveikatai mažinti nesusijusios su tradicine sveikatos politika, pavyzdžiui, miestų planavimas, statybos standartai ir darbo teisė.

Infrastruktūra. Dažnesni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai kelia vis didesnę grėsmę Europos infrastruktūrai ir ypatingos svarbos paslaugoms, įskaitant energijos ir vandens tiekimą bei transporto paslaugas. Nors pakrančių potvynių keliami pavojai Europoje valdomi palyginti gerai, kylantis jūros lygis ir audrų ypatumų pokyčiai gali turėti pražūtingą poveikį žmonėms, infrastruktūrai ir ekonominei veiklai. Pietų Europoje karščiai ir sausros kelia didelę riziką energijos gamybai, perdavimui ir paklausai. Gyvenamuosius pastatus taip pat būtina pritaikyti prie didėjančio karščio.

Biudžetas ir finansai. Europos ekonomikai ir finansų sistemai kyla daug su klimatu susijusių pavojų. Pavyzdžiui, dėl ekstremalių klimato sąlygų gali didėti draudimo įmokos, kilti grėsmė turtui ir būsto paskoloms, didėti valdžios sektoriaus išlaidos ir skolinimosi išlaidos. Dėl pastaraisiais metais kilusių potvynių ir gamtos gaisrų, kurie pareikalavo didelių išlaidų, Europos Sąjungos solidarumo fondo gyvybingumui jau yra iškilusi didelė grėsmė. Be to, stiprėjant klimato poveikiui, gali didėti privataus draudimo spragos ir mažas pajamas gaunantys namų ūkiai gali tapti pažeidžiamesni.

Itin svarbus glaudesnis bendradarbiavimas

ES ir jos valstybės narės padarė didelę pažangą vertindamos joms kylančius su klimatu susijusius pavojus ir ruošdamosi su jais kovoti. Vis dažniau formuojant prisitaikymo prie klimato kaitos politiką, remiamasi nacionaliniais su klimatu susijusių pavojų vertinimais. Tačiau visuomenė nėra pakankamai pasirengusi, nes politikos priemonių įgyvendinimas atsilieka nuo sparčiai kylančios rizikos. 

Dauguma ataskaitoje nurodytų pagrindinių su klimatu susijusių pavojų laikoma bendra ES, jos valstybių narių ar kitų lygmenų valdžios atsakomybe. EAA vertinime pabrėžiama, kad, siekiant įveikti ir sumažinti Europai kylančius su klimatu susijusius pavojus, prireikus skubiai ir koordinuotai įgyvendinti atitinkamus veiksmus, ES ir jos valstybės narės turi bendradarbiauti ir įtraukti regionų ir vietos lygmens valdžios institucijas.

Vis dar labai trūksta žinių apie EAA ataskaitoje nurodytus pagrindinius su klimatu susijusius pavojus. Ataskaitoje teigiama, kad ES gali atlikti itin svarbų vaidmenį siekdama geriau perprasti su klimatu susijusius pavojus ir ES valstybėms narėms tenkančią atsakomybę už atitinkamus veiksmus kovojant su šiais pavojais ir kaip spręsti šias problemas pasitelkiant teisės aktus, tinkamas valdymo struktūras, stebėseną, finansavimą ir techninę pagalbą. Tokios naujos žinios taip pat būtų naudingos atliekant tolesnį su klimatu susijusių pavojų Europai vertinimą.