Žemę ir dirvožemį vis labiau veikia žmonių veikla

Kokių kyla su žeme ir dirvožemiu susijusių problemų?

Žemė ir dirvožemis yra riboti neatsinaujinantys ištekliai, kurie ir toliau nyksta, o tai turi įtakos jų funkcionalumui ir funkcijų teikimui. Vis daugiau neigiamų veiksnių daro įtaką tokiems procesams kaip maisto gamyba, biomasės ir biokuro gamyba, anglies dioksido saugojimas ir sąlygų dirvožemio biologinei įvairovei sudarymas, vandens filtravimas ir maisto medžiagų apykaita, taip pat žaliavų tiekimas. Be to, kyla pavojus gamtiniam ir archeologiniam žemės paveldui.

Prie tokio nykimo prisideda keletas procesų, įskaitant dirvožemio eroziją, dirvožemio organinių medžiagų kiekio mažėjimą, dirvožemio užterštumą ir dirvožemio sandarinimą (dirvožemio padengimą nepralaidžiu sluoksniu; šis procesas dar vadinamas nepralaidumu). Tokius procesus lemia įvairi žmonių veikla, kaip antai: žemės paėmimas, intensyvus žemės naudojimas (be kita ko, žemės naudojimo intensyvumą atspindi tai, kiek trąšų yra naudojama žemės ūkio paskirties žemėje) ir žemės apleidimas. Kiekvienas procesas veikia pagrindinius žemės elementus: žemės dangą ir žemės naudojimą, augmeniją ir dirvožemį. Šie elementai lemia žemės išteklių kiekį ir jų funkcionavimą, taip pat atitinkamus prekių ir paslaugų srautus. Be to, tai turi įtakos žemės vidinei vertei ir tam, kaip ji padeda užtikrinti žmonių gerovę ir aprūpinimą.

Kas daroma siekiant spręsti šias problemas?

Siekiant pasaulio mastu spręsti su žeme ir dirvožemiu susijusias problemas, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tiksluose bus nustatyti atitinkami uždaviniai. Atsižvelgiant į tai, 2012 m. buvo pristatyta Pasaulinė žemės rodiklių iniciatyva, kuria siekiama parengti pasauliniu mastu kaupiamų žemės rodiklių, kuriuos per ilgą laiką būtų galima lyginti, rinkinį. Šia iniciatyva, kurioje iš pradžių daugiausia dėmesio buvo skirta teisėms į žemę, siekiama daryti įtaką pasaulinei darbotvarkei po 2015 m. Tačiau aplinkos komponento tarp pasiūlytų rodiklių nebuvo. Siekdami pašalinti šį trūkumą, EAA ir Pažangiųjų tvarumo tyrimų institutas pasiūlė žemės ir dirvožemio rodiklius darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui stebėti atsižvelgiant į žemės dangos ir žemės naudojimo, žemės derlingumo ir dirvožemio organinės anglies pokyčius.

Kaip prie šio darbo prisideda EAA?

Savo veikla prisidedame prie ES žemės ir dirvožemio politikos kūrimo. Vienas iš pavyzdžių – neseniai paskelbtas Europos vertinimas, kokiu mastu dirvožemis gali teikti ekosistemos funkcijas. Mūsų Daugiametė darbo programa taip pat skirta tokiems klausimams kaip žemės išteklių naudojimo efektyvumas, ekosistemos vertinimas ir kapitalo apskaita.

Žemės išteklių naudojimo efektyvumo srityje nagrinėjamas žemės pasiūlos ir jos funkcinės paklausos derinimas. Pripažįstama, kad žemė yra baigtinis neatsinaujinantis išteklius, ir svarstoma, kaip žemės dangos pokyčiai (pavyzdžiui, jos naudojimas infrastruktūros ir pramonės reikmėms) veikia funkcijas, kurias žemė gali teikti. Be to, kaip atsakas į žemės paėmimą nurodoma antrinio žemės panaudojimo galimybė, kai skatinama pakartotinai panaudoti žemę, kuri buvo kultivuojama, tačiau vėliau buvo apleista.

Veikla, susijusia su dirvožemio maisto medžiagų, tokių kaip azotas ir fosforas, taip pat metalų, tokių kaip varis, cinkas, kadmis ir švinas, balanso nustatymu, prisidedama prie EAA ekosistemos vertinimo ir kapitalo apskaitos projektų įgyvendinimo. ES ir nacionaliniai biudžetai nustatyti 2014 m.; šiuo metu nagrinėjamas kritinio amoniako išlakų perviršio poveikis biologinei įvairovei, azoto bei fosforo išplovimo ir nuotekų poveikis požeminiam ir paviršiniam vandeniui, taip pat kadmio sugerties poveikis maisto kokybei.

EAA nori gauti suderintų šių sričių duomenų, kad būtų galima sukaupti palyginamų duomenų iš visos Europos šalių. Tuo tikslu ji bendradarbiauja su Jungtiniu tyrimų centru (JTC), kuris dirvožemio duomenis renka įgaliotas Europos dirvožemio duomenų centro. Žemės duomenys gaunami iš stebėjimo, vykdomo palydovais įgyvendinant CORINE žemės dangos (CLC) ir Didelės skiriamosios gebos sluoksnių (HRL) projektus; taip gaunami ir nepralaidumo duomenys.

Siekdama padidinti žemės ir dirvožemio tematikos matomumą, EAA taip pat sukūrė teminę rodiklių grupę. Šiuo metu jiems priskiriami žemės paėmimo, nepralaidumo, užterštų teritorijų valdymo ir žemės fragmentacijos rodikliai, taip pat rodikliai, gauti iš veiklos klimato kaitos srityje, įskaitant dirvožemio organinių medžiagų, dirvožemio erozijos ir dirvožemio drėgnio rodiklius.

Kas pasakytina apie žemės ir dirvožemio politiką?

Žemės ir dirvožemio klausimams aktuali ES politika yra suskaidyta, o taikomos nuostatos aplinkos, žemės ūkio ar regioninėje politikoje nėra nei koordinuojamos, nei išsamios. 2006 m. dirvožemio apsaugos teminė strategija yra orientacinis dokumentas, kuriame paaiškinama, kodėl būtini papildomi veiksmai siekiant užtikrinti dirvožemio funkcijų aukšto lygio apsaugą ir darnų dirvožemio naudojimą. Tačiau 2006 m. pasiūlyta Dirvožemio pagrindų direktyva praėjusiais metais buvo atšaukta.

Europos Komisija ketina išnagrinėti dirvožemio klausimams aktualią ES ir nacionalinę politiką, jos veiksmingumą ir darnumą, taip pat bet kokias galimas tokios politikos spragas. Tai atsakas į 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą, kurioje ES įsipareigoja naudoti bei tvarkyti darniai žemę ir saugoti dirvožemį, taip pat rasti būdų tai užtikrinti remiantis proporcingumo ir subsidiarumo principais.

Tikimasi, kad pasauliniu mastu dėl darnaus vystymosi tikslų JT valstybės narės susitars rugsėjo mėn. Dabartinėje formuluotėje žemė ir dirvožemis yra įtraukti į keletą tikslų. Tačiau, norint užtikrinti, kad būtų sustabdytas žemės ir dirvožemio išteklių mažėjimas pasauliniu mastu, būtina darnaus vystymosi tikslus įgyvendinti nacionaliniu ir žemesniu lygmenimis.

Geertrui Louwagie

Interviu paskelbtas 2015 m. birželio mėn. EAA informaciniame biuletenyje nr. 2015/2.