Solidarumas – raktas į atsigavimą po Covid-19 pandemijos ir geresnę, tvarią ateitį

Reikia pažymėti, kad 2021 m. kai kurias Europos šalis nusiaubė potvyniai, kurie sukėlė daug mirčių, o pietinės šalys nukentėjo nuo miškų gaisrų. Su apgailestavimu reikia pasakyti, kad tai mūsų nestebina. Atlikti tyrimai, įskaitant mūsų naujausią ataskaitą apie klimato kaitos sukeliamus pavojus rodo, kad dėl klimato kaitos tokių ekstremalių įvykių patiriama vis dažniau, o jų pasekmės vis sunkesnės. Šie įvykiai turi poveikį mūsų sveikatai ir gerovei bei mažina gamtos atsparumą. Akivaizdu, kad mes turime prisitaikyti ir padaryti tai, kas įmanoma, kad sumažintumėme kylantį pasaulinį temperatūros vidurkį. Netgi Celsijaus padidėjimas dešimtąja dalimi turi didelį poveikį. Šie klausimai buvo sprendžiami šiais metais Glazge įvykusioje klimato kaitos konferencijoje, kurioje buvo priimtas Paryžiaus taisyklių rinkinys ir patvirtinti Paryžiaus tikslai bei galimybė apriboti pasaulinės temperatūros kilimą iki 1,5 laipsnių Celsijaus.

Europa iškelia politinius siekius

2021 m. patyrėme ne tik pandemijos ir ekstremalių oro sąlygų iššūkius. Buvo pateikta gausybė politikos iniciatyvų, kad būtų įgyvendinta vizija, įtraukta į Europos žaliąjį kursą, įskaitant Nulinės taršos veiksmų planą, Prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, Miškų strategiją ir visai neseniai priimtą Dirvožemio strategiją.

Viena iš pačių reikšmingiausių politinių pastangų 2021 m. buvo Europos klimato teisės aktas, Europos Sąjungos teisinis įsipareigojimas užtikrinti klimato neutralumą ir iki 2050 m. pasiekti atsparumą klimato kaitai bei, siekiant klimato neutralumo tikslo, iki 2030 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kad jis būtų bent 55 % mažesnis nei 1990 m. Kad būtų pasiektas 55 % tikslas, Europos Komisija pasiūlė nemažai iniciatyvų, kurios vadinamos 55 % tikslo priemonių rinkiniu.

55 % tikslo priemonių rinkinys apims tarpusavyje susijusius pasiūlymus dėl kainodaros, tikslų, standartų ir pagalbos priemonių, kad būtų įgyvendintas būtinas transformacijos pokytis. Europos ekonomikos ir visuomenės transformavimas, kad būtų pasiektas klimato neutralumas, niekada nebuvo laikomas lengva užduotimi. Jis gali būti dar sunkesnis dėl pandemijos ir atsigavimo po jos.

Tačiau, kaip rodo mūsų naujausia Tendencijų ir prognozių ataskaita 55 % sumažinimo iki 2030 m. tikslas nėra nerealus. Europa gali pasiekti šį tikslą, jei dės papildomas pastangas ir įgyvendins papildomas politikos kryptis. Mūsų naujoje svetainėje Klimatas ir energetika ES pateikiama išsami informacija apie ES šalių narių pažangą, siekiant įgyvendinti savo 2030 m. tikslus.

Sunkūs pasirinkimai: atsakymas – socialinis solidarumas

Mūsų gyvenimas vis dar paženklintas Covid-19 krizės pasekmių. Dėl Covid karantino sustojo daugelis ekonomikos veiklų, todėl padidėjo nedarbas arba sumažėjo darbo apimtis, sumenko darbo rezultatai ir išlaidas teko padengti iš visuomenės fondų. Mes šiuo metu patiriame nelauktą ekonomikos augimą po jo sulėtėjimo, ir išgyvename pasaulinės prekybos nesklandumus.

Reikia pažymėti, kad energijos kainos didėja artėjant žiemai. Kalbant apie dujų kainas, jos pasiekė visų laikų rekordą – padidėjo 10 kartų, palyginti su praėjusiais metais. Gamtines dujas naudoja daugelis Europos šalių ir dauguma namų ūkių pajuto kainų padidėjimą. Dėl to gali būti daugiau naudojama labiau teršiančio kuro, pavyzdžiui, anglies, ir kilti energijos nepriteklius. Sumenkus ekonominei veiklai, surenkama mažiau mokesčių ir patiriama daugiau viešųjų išlaidų, o dėl didesnių sveikatos apsaugos ir nedarbo išlaidų didesnė našta tenka visuomeniniams finansams, todėl nėra lengva priimti politinius sprendimus.

Ar susidūrę su šiais sunkumais mes sumažiname savo siekius ar sulėtiname savo žingsnius? Visai ne.

Dėl delsimo veikti arba neveikimo iššūkiai, su kuriais susiduriame, niekur nedings. Priešingai, tikėtina, kad dėl delsimo mes ilgalaikėje perspektyvoje patirsime didesnes socialines ir sveikatos išlaidas. Bet koks pasiekimas dedant pastangas kovoti su klimato kaita ir išsaugoti aplinką gali atnešti konkrečios naudos. Pavyzdžiui, dėl švaresnio oro Europoje buvo išsaugota šimtai tūkstančių gyvybių. Griežtesnių Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų sekimas 2019 m. galėjo padėti . išvengti 170 000 pirmalaikių mirčių. Lygiai taip pat mes galime imtis klimato kaitos veiksmų, mažindami socialines išlaidas ir padėdami labiausiai nukentėjusiems.

Nors priimti mūsų kasdienius sprendimus gali būti sunku 2022 m., mes turime būti pakankamai drąsūs, kad ir toliau siektume tvarumo tikslo, kuris yra numatytas Europos žaliajame kurse ir įgyvendinamas taikant teisės aktų paketus, pavyzdžiui 55 % tikslo priemonių rinkinį.

Svarbiausia – socialinis solidarumas. Europa jau įgyvendina tam tikrus finansavimo mechanizmus, kad padėtų tiems, kas nukentėjo. Mes turime stiprinti šį socialinį mūsų pastangų aspektą ir spręsti socialinės nelygybės klausimus, kurie gali iškilti dėl ekonominės transformacijos. Aš tikiu, kad visi kartu mes galime sukurti geresnę ateitį mums visiems.

Išnaudokime ateinančius 12 mėnesių siekdami sustiprinti savo siekį, kad 2022-ieji. būtų solidarumo, drąsos ir vilties metai. 

Įžanginis straipsnis, paskelbtas 2021 m. gruodžio mėn. EAA informaciniame biuletenyje