Oro tarša visoje Europoje vis dar stipriai veikia sveikatą ir aplinką

Nepaisant iššūkių, su kuriais susiduriame mažindami oro teršalų poveikį, duomenys patvirtina tendenciją, kad numatytas trijų pagrindinių oro teršalų (smulkiųjų kietųjų dalelių, azoto dioksido ir ozono) ilgalaikis poveikis sveikatai silpnėja, kaip nurodyta EAA informaciniame pranešime „Oro taršos žala žmonių sveikatai Europoje. Ligų našta 2024 m.“

2005–2022 m. su kietosiomis dalelėmis arba KD_2,5 susijusių mirčių ES sumažėjo 45 proc. ir toliau sėkmingai artėjama prie 2030 m. ES nulinės taršos veiksmų plane nustatyto tikslo sumažinti šį skaičių 55 proc.

Gera žinia visiems piliečiams – nuo šiandien įsigaliojo griežtesnės ES oro kokybės taisyklės, tačiau vis dar pernelyg daug žmonių visoje Europoje, ypač miestuose, patiria neigiamą prastos oro kokybės poveikį, dėl kurio susergama ar pirma laiko mirštama, o viso to iš esmės galima išvengti sumažinus šių teršalų kiekį aplinkoje. Oro tarša daro ir platesnį neigiamą poveikį – ji kenkia mūsų ekosistemų būklei, todėl dar svarbiau stiprinti mūsų pastangas užtikrinti švarų orą.

Leena Ylä-Mononen
EAA vykdomoji direktorė

Įsigaliojo naujos ES oro kokybės taisyklės

Šiandien įsigaliojusioje peržiūrėtoje Aplinkos oro kokybės direktyvoje ES oro kokybės ribinės vertės labiau suderintos su PSO standartais, todėl artimiausiais metais oro taršos poveikis sveikatai bus dar labiau mažinamas. Vis dėlto oro tarša tebėra didžiausia su aplinka susijusi grėsmė europiečių sveikatai (po jos eina kiti veiksniai, pavyzdžiui, triukšmo, cheminių medžiagų poveikis ir didėjantis su klimato kaita susijusių karščio bangų poveikis sveikatai). Ši tarša sukelia lėtines ligas ir mirtį, ypač miestuose ir miestų vietovėse.

Remiantis naujausiais EAA skaičiavimais, 2022 m. ES ne mažiau kaip 239 000 žmonių mirė dėl smulkiųjų kietųjų dalelių (KD_2,5) taršos, kuri viršijo PSO rekomenduojamą 5 µg/m³ koncentraciją, poveikio. 70 000 mirčių susijusios su ozono (O₃) taršos poveikiu, o 48 000 mirčių – su azoto dioksido (NO₂) tarša.

Šių mirčių būtų buvę galima išvengti, jei 2022 m. būtų neviršytos PSO nustatytos orientacinės vertės. Pagrindinė informacija apie kiekvieną šalį, taip pat informacija apie nacionalinio lygmens poveikį sveikatai ir ekosistemoms, pateikiama atskirame šio pranešimo spaudai priede.

Be pirmalaikių mirčių, taip pat didelis ir su oro tarša susijusių ligų poveikis. EAA informaciniame pranešime teigiama, kad į šį poveikį būtina atsižvelgti vertinant bendrą oro taršos poveikį sveikatai ir švaresnio oro naudą Europoje.

Oro taršos poveikis gamtai

Oro tarša daro neigiamą poveikį ir mūsų gamtai. Atskirame EAA informaciniame pranešime „Oro taršos poveikis Europos ekosistemoms“ nagrinėjama, koks pagrindinių oro teršalų poveikis augmenijai ir kaip jis veikia pasėlių derlių bei kokių ekonominių nuostolių sukelia.

EAA informaciniame pranešime nustatyta, kad ore esantis azotas, kuris nusėda ekosistemose, didina maisto medžiagų apkrovą (eutrofikaciją), dėl kurio keičiasi ekosistemos struktūra ir funkcijos (augalų rūšių, kurios gali augti toje vietovėje, pokyčiai). Visų pirma, 2022 m. 73 proc. ES ekosistemų viršijo kritines eutrofikacijos apkrovas.

Nulinės taršos veiksmų plane numatytas tikslas iki 2030 m. 25 proc. sumažinti ekosistemų, kuriose azoto iškritos viršija kritines apkrovas, plotą, palyginti su 2005 m. Šiuo metu mažai tikėtina, kad šis tikslas bus pasiektas, nes 2005–2022 m. tas plotas sumažėjo tik 13 proc. 

Be to, maždaug trečdalyje Europos žemės ūkio paskirties žemių pažemio ozono koncentracija viršijo slenkstinę vertę, nustatytą ES taisyklėse siekiant apsaugoti augmeniją. Dėl to buvo padaryta žala pasėliams, sumažėjo derlius ir patirta mažiausiai 2 mlrd. EUR ekonominių nuostolių. Ozonas kenkia miškams ir augalams, nes lėtina jų augimą, o dėl to sumažėja derlius ir daromas poveikis biologinei įvairovei. 2022 m. 62 proc. viso miškų ploto 32 EAA šalyse narėse viršijo kritines vertes, nustatytas siekiant apsaugoti miškus nuo ozono. Per pastaruosius dešimtmečius į atmosferą išmetama gerokai mažiau sieros dioksido (SO₂), o tai iš esmės padėjo spręsti rūgštėjimo problemą.

Bendra informacija

EAA informaciniai pranešimai: „Oro taršos žala žmonių sveikatai Europoje. Ligų našta 2024 m.“ ir „Oro taršos poveikis Europos ekosistemoms“ yra 2024 m. EAA oro kokybės Europoje paketo dalis.

EAA mirčių, siejamų su oro tarša, skaičių stebi nuo 2014 m. EAA naudojasi rekomendacijomis dėl poveikio sveikatai, išdėstytomis 2021 m. PSO oro kokybės gairėse. Kaip ir ankstesniais metais, įvairių oro teršalų poveikio nereikėtų sumuoti siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo dėl tam tikrų duomenų sutapimo. Tai pasakytina apie mirštamumą ir ligas.

Be šių dviejų informacinių pranešimų, taip pat paskelbtos atnaujintos  kiekvienos šalies informacijos apie oro taršą suvestinės. Šiose suvestinėse pateikiama svarbių duomenų, susijusių su oro tarša ir kokybe, santrauka, kurioje aprašytos taršos tendencijos laikui bėgant ir poveikis sveikatai, susijęs su taršos poveikiu kiekvienoje šalyje.

Šiandien, 2024 m. gruodžio 10 d., įsigalioja 2024 m. spalio 23 d. priimta peržiūrėta Oro kokybės direktyva – Direktyva (ES) 2024/2881. Joje nustatyti nauji labiau su PSO rekomendacijomis suderinti oro kokybės standartai, kurie turi būti pasiekti iki 2030 m., ir įpareigojimas stebėti papildomus teršalus, pavyzdžiui, ultrasmulkiąsias daleles, juodąją anglį ir amoniaką.

Daugiau informacijos apie peržiūrėtą direktyvą galima rasti Europos Komisijos naujienų skiltyje ir vaizdo įraše.