Žinios apie aplinką

Pirmieji Europos Sąjungos (toliau - ES) aplinkos teisės aktai įsigaliojo daugiau kaip prieš keturis dešimtmečius. Nuo to laiko ES valstybės narės reguliariai renka ir pateikia palyginamus duomenis, susijusius su įvairiais aplinkos klausimais – nuo valandinių teršalų koncentracijų miestuose iki sezoninio maudyklų vandens kokybės vertinimo. Be to, jos fiksuoja duomenys apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, energijos suvartojimą, pramonės objektų išleidžiamus teršalus, saugomų teritorijų dydį ir vietą ir kt. Šie duomenų srautai yra būtini, norint stebėti pažangą ir užtikrinti veiksmingą aplinkos teisės aktų įgyvendinimą.

Per minėtą laikotarpį nepaprastai patobulėjo technologija, naudojama aplinkos duomenų rinkimui, teikimui ir analizei. Dabar galime rinkti, saugoti ir apdoroti didesnius duomenų kiekius. Be to, tam kad galėtume tiksliau analizuoti, kas vyksta ir kodėl vyksta siejami  skirtingi duomenų srautai. Modeliai gali padėti įvertinti oro taršos poveikį nustatant oro taršos koncentraciją ir gyventojų tankumą konkrečiose vietovėse. Palydovų stebėjimo duomenys, įskaitant tuos, kurie gaunami iš ES Žemės stebėjimo programos „Copernicus“, gali būti suderinti su duomenimis, gautais panaudojant stebėjimo įrangą sausumoje ir jūroje. Tokiu būdu mes galime įvertinti dabartinį ir būsimą aplinkos būklės blogėjimo ir klimato kaitos poveikį.

Bendros ES taisyklės užtikrina duomenų suderinamumą ir palengvina duomenų ir informacijos mainų procesą visoje Europoje. Tačiau, norint suprasti aplinkos tendencijas, labai svarbu bendradarbiauti ne tik Europos Sąjungoje, bet ir plačiau - Europos ir tarptautiniu - lygmenimis. Dėka savo Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo (EIONET) ir Europos bei tarptautinių partnerių indėliu, Europos aplinkos agentūra turi išskirtines galimybes apdoroti aplinkos informaciją ir numatyti būsimus žinių poreikius.

Poreikis užtikrinti sisteminę analizę

Nepaisant spragų tam tikrose srityse, dabartinės žinios apie aplinką yra įspūdingos. Ilgainiui ėmėme geriau suprasti tam tikras konkrečias problemas. Tačiau šis geresnis supratimas taip pat padėjo atkreipti dėmesį į tai, kad būtina įvertinti platesnį vaizdą, imtis labiau sisteminės analizės, kaip visumą apžvelgiant tam tikras sistemas, tokias kaip judumo sistema ir maisto pramonės sistema. Oro teršalų koncentracijos stebėsena yra ribota. Oro taršos negalime analizuoti ir šalinti, jei neatsižvelgsime į tokius aspektus, kaip transportas, dyzelinių transporto priemonių paplitimas, žemės ūkis, miestų plėtra ir vartosenos modeliai. Aplinka yra sudėtinga, ir mūsų žinių bazėje į tai turi būti atsižvelgiama. Akivaizdu, kad ateityje mums reikės vis daugiau sisteminių žinių iš skirtingų sričių.

Sistemine analize yra grindžiamas naujausias EAA dokumentas „Europos aplinka: būklė ir perspektyvos 2015 m.“. Nagrinėdami didžiąsias pasaulines tendencijas, mėginome įvertinti pasaulinių tendencijų poveikį Europos aplinkai, ir atvirkščiai. Teminėse EAA ataskaitose taip pat bus siekiama spręsti šį klausimą taikant platesnę sisteminę analizę.

Tokiai analizei dažnai reikia kitokių duomenų srautų ir kitokio duomenų valdymo, socialinius ir ekonominius duomenis susiejant su aplinkos duomenimis. Be to, vis daugiau duomenų renka piliečiai ir privačios įmonės. Dėl to kyla poreikis įgyvendinti naujus viešojo ir privačiojo sektorių, vietinių ir pasaulinių duomenų savininkų ir rinkėjų duomenų partnerystės projektus.

Kaip užtikrinti, kad duomenys apie aplinką taptų žiniomis

Papildant duomenų nuosavybės ir valdymo klausimus, su didelio duomenų kiekio administravimu yra susijęs ir kitas iššūkis – kaip iš didelių duomenų srautų visų pirma išskirti politikai aktualias žinias. Ką reikia žinoti, siekiant toliau gerinti aplinkos būklę? Tai gali padėti nustatyti naujas stebėsenos sritis, bei tas, kurių stebėseną reikia nutraukti arba sumažinti. Be to, tam gali prireikti kurti naujas sąsajas tarp duomenų rinkinių. Pažymėtina, kad miesto plėtros planuotojams ir Europos politikos rengėjams reikalingos žinios gali labai skirtis. Kaip turimos žinios apie aplinką gali padėti valdyti tokias sudėtingas sistemas kaip miestai?

Europos Aplinkos agentūra (toliau – EAA), glaudžiai bendradarbiaudama su partneriais, pateikia sistemiškai integruotus teminius vertinimus ir taip prisideda prie Europos aplinkos žinių bazės. Mes ne tik sutelkiame dėmesį į ankstesnes tendencijas ir dabartinę padėtį, bet ir į naujais iškylančius klausimus ir būsimus žinių poreikius.

Galiausiai, turimų žinių poveikis priklauso nuo to, ar jomis naudojamasi, ir, jei naudojamasi, tai kaip. Žinios turi būti prieinamos ir aktualios, siekiant užtikrinti, kad aplinkos būklė pagerėtų. Be to, jas reikia perduoti tiems, kas gali daryti įtaką sprendimų priėmimo procesui, kad jie tokiomis žiniomis naudotųsi. EAA yra įsipareigojusi pritaikyti, rengti ir perduoti žinias apie aplinką, kurios reikalingos šiandien ir bus reikalingos ateityje.

Hans Bruyninckx

Europos aplinkos agentūros (EAA) vykdomasis direktorius