Ar kažką už mūsų planetos, tik esant būtinybei atsispausdinti šį puslapį. Net nedidelis veiksmas gali padaryti didžiulį skirtumą, kai milijonai žmonių tai padaryti!
Rusijos karinė agresija Ukrainoje sulig kiekviena diena vis labiau keičia ukrainiečių gyvenimą. Šio nepateisinamo karo poveikis jaučiamas ne tik Ukrainoje, bet ir gerokai už šios šalies ribų. Jo padarinius ilgus metus jausime ir mes visi, ir netgi būsimos kartos.
2021 m. mes patyrėme Covid-19 ir klimato kaitos poveikį. Kadangi elektros energijos kainos augo ir iškilo sveikatos problemų, kad Europa atsigautų 2022 m. reikės priimti sudėtingus sprendimus. Jei delsime veikti ir neturėsime didelių siekių, ilgalaikėje perspektyvoje patirsime didesnes socialines ir ekonomines sąnaudas. Reikia spręsti socialinės nelygybės klausimą šiame tvariame pereinamajame laikotarpyje. Tai labai svarbu, kad mūsų visų ateitis būtų geresnė.
Europos aplinkos agentūra bendradarbiauja su daugeliu šalių, įskaitant Vakarų Balkanų šalis. Kaip šiuo bendradarbiavimu prisidedama prie ES darbo gerinant aplinkos būklę ir kuo tai naudinga Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Juodkalnijai, Šiaurės Makedonijai, Serbijai ir Kosovui? Pokalbyje su koordinavimo, tinklų ir strategijos programos vadovu Luc Bas aptarėme, kaip EAA dirba su šiomis šalimis, kad pagerintų aplinkos būklę.
Europos aplinkos agentūra (EAA) ne vien teikia patikimą informaciją apie mūsų aplinką ir klimatą, bet ir siekia pagerinti savo, kaip organizacijos, aplinkosauginį veiksmingumą. Mes kalbėjomės su Melanie Sporer, kuri koordinuoja šias EAA pastangas pasitelkus ES aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS).
Mūsų bendra strategija nurodo mūsų veiklos kryptį. Ja pristatomas naujas darbo kartu ir žinių kūrimo būdas – guvesnis, jautresnis, aktyvesnis, veiksmingesnis, padėsiantis įveikti išbandymus, su kuriais susidursime, ir įgyti žinių, kurių mums reikės ateinančiame dešimtmetyje.
Europiečių sveikatai ir gerovei didžiausią pavojų kasdien kelia oro ir triukšmo tarša bei klimato kaitos padariniai. Kalbėjomės su Oro taršos, aplinkos ir sveikatos grupės vadove Catherine Ganzleben, EAA oro kokybės ekspertu Alberto Gonzálezu ir EAA triukšmo taršos eksperte Eulalia Peris; jie mums išsamiau papasakojo apie EAA veiklą šiose svarbiose srityse.
Žinome, kad tarša plastiku ir plastiko atliekos yra didelė aplinkosaugos problema. Pastaraisiais metais rinkoje atsirado naujų plastikinių gaminių, kurie, kaip teigiama, mažiau kenksmingi aplinkai. Neseniai paskelbtame Europos aplinkos agentūros (EAA) pranešime vertinamas jų ekologiškumas. Norėdami sužinoti daugiau, susėdome pasikalbėti su Almut Reichel, EAA tausaus išteklių naudojimo ir atliekų eksperte.
Šį mėnesį Europos aplinkos agentūra paskelbė ataskaitą „Europos aplinkos būklė ir perspektyvos 2020 m.“ (SOER 2020). Ataskaitoje daroma išvada, kad Europa nepasieks savo 2030 m. tikslų, jei per ateinančius 10 metų skubiai nesiims veiksmų dėl nerimą keliančiu greičiu nykstančios biologinės įvairovės, didėjančio klimato kaitos poveikio ir gamtos išteklių pereikvojimo. Joje taip pat pasiūlyta keletas esminių sprendimų, padėsiančių Europai vėl imtis veiksmų, kad šie tikslai būtų įgyvendinti. Kartu su EAA SOER koordinavimo ir vertinimo ekspertu Tobiasu Lungu aptarėme SOER 2020 ataskaitos svarbą.
2019 m. prisiminsime kaip metus, kuriais Europoje buvo imtasi esminių veiksmų klimato kaitos ir aplinkosaugos srityse. Milijonai europiečių ir kitų pasaulio šalių piliečių rengė demonstracijas ir ragino politikus skubiai imtis veiksmų. Įrodymais pagrįstuose moksliniuose vertinimuose, įskaitant Europos aplinkos agentūros aplinkos būklės ataskaitą (SOER 2020), pažymima, kad būsimi uždaviniai yra labai dideli, ir raginama skubiai veikti. Dabar šie raginimai virsta politikos gairėmis. Europos Komisijos pristatytas Europos žaliasis kursas yra daug žadanti iniciatyva, kuri per artimiausią dešimtmetį turės ypatingą reikšmę.
Praėjusią vasarą per Europą nuvilnijusios karščio bangos ir ekstremalūs oro reiškiniai pasiekė naujus rekordus, taip dar kartą išryškindami, kaip svarbu prisitaikyti prie klimato kaitos. Su Europos aplinkos agentūros (EAA) klimato kaitos poveikio ir prisitaikymo prie jos ekspertu Blazu Kurniku kalbėjomės apie šio mėnesio pradžioje pasirodžiusią naują EAA ataskaitą apie tai, kaip klimato kaita veikia Europos žemės ūkį.
Išrinktoji Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen nubrėžė savo komandos artimiausių penkerių metų politikos prioritetus. Svarbiausią vietą darbotvarkėje užima Europos žaliasis kursas, kurį sudaro platesnių užmojų kovos su klimato ir biologinės įvairovės krizėmis veiksmai. Europos politikos priemonėmis aplinkos būklės blogėjimo ir klimato kaitos problemas bandoma spręsti jau seniai. Kartais randami sėkmingi sprendimai, o kartais – jie neveiksmingi. Atsižvelgiant į visuomenės palaikymą ir vis garsesnius raginimus imtis veiksmų, ši nauja politinė kadencija – ir naujajai Europos Komisijai, ir Parlamentui – yra unikali galimybė užsimoti plačiau ir paspartinti žaliąsias ir teisingas Europos permainas.
Kaip Europos aplinka atrodys po 25 metų? Ar įgyvendinsime savo bendrą viziją „gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“? Ar sugebėsime pristabdyti visuotinį atšilimą ir pastatyti klimato kaitai atsparius miestus, kuriuos suptų sveikatai palanki gamta? Kaip parodė neseniai įvykę Europos Parlamento rinkimai, europiečiai dėl to nerimauja vis labiau. Naujoji Europos karta taip pat ragina skubiai imtis veiksmų, tačiau kaip jų reikalavimai užtikrinti tvarią ateitį paveiks Europos aplinkos apsaugos bei socialinę ir ekonominę politiką? Minėdami 25-ąją veiklos sukaktį, pasvarstykime, kaip išsiplėtojo Europos aplinkosaugos žinios ir politika per pastaruosius 25 metus ir kaip mes, EAA kartu su savo tinklais, galime padėti siekti tvarumo per ateinančius 25 metus.
Plastiko atliekos tebėra didžiulė ir vis didėjanti problema. Ko imasi Europos Sąjunga siekdama išspręsti šią problemą? Europos aplinkos agentūros (EAA) atliekų prevencijos ekspertas Ioannis Bakas trumpai apžvelgia kiek anksčiau šį mėnesį paskelbtą EAA plastiko atliekų prevencijos Europoje ataskaitą.
Europos Sąjunga (ES) siekia plačiausio užmojo aplinkosaugos ir klimato tikslų visame pasaulyje – jie apima įvairias politikos sritis nuo oro kokybės, atliekų ir vandens kokybės iki energetikos ir transporto. Remdamasi valstybių narių pateiktais duomenimis, Europos aplinkos agentūra (EAA) padeda stebėti pažangą ir nustatyti sritis, kuriose reikia imtis papildomų veiksmų. Nuo EAA įsteigimo prieš 25 metus, agentūra plėtoja savo duomenis ir žinias, siekdama padėti formuoti politiką Europoje.
Europos Komisija neseniai priėmė teisės aktų pasiūlymų rinkinį, kuriuo siekiama Europos Sąjungoje (ES) skatinti tvarų finansavimą. Komisijos pasiūlymai pagrįsti Aukšto lygio ekspertų grupės tvarių finansų klausimais, sudarytos iš pilietinės visuomenės, finansų sektoriaus, akademinės bendruomenės ir Europos bei tarptautinių institucijų ekspertų, rekomendacijomis. Kalbėjomės su Europos aplinkos agentūros (EAA) atstovu ekspertų grupėje Andreasu Barkmanu, kuris teikia strategines konsultacijas klimato kaitos ir energetikos klausimais.
Europos Sąjunga (ES) įsipareigojo įgyvendinti kelis klimato ir energijos tikslus, kuriais siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir skatinti naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Kaip EAA stebi ES valstybių narių daromą pažangą siekiant šių tikslų? Paprašėme, kad EAA klimato kaitos švelninimo ir energijos ekspertė Melanie Sporer paaiškintų agentūros vaidmenį atliekant šią užduotį. Ji taip pat papasakojo apie metinį progresą naujausioje ataskaitoje „Tendencijos ir prognozės“.
Daugeliui žmonių žiedinės ekonomikos sąvoka tebėra ne tik abstrakti, bet ir tolima. Nors pasaulyje vis labiau populiarėja ekologiškumas, daugelis žmonių vis dar nenutuokia apie didesnius mūsų gyvenimo pokyčius, kurie turės įvykti norint užtikrinti tvarią ateitį ir ilgalaikę gerovę.
Per pastaruosius keturis dešimtmečius Europos aplinkos duomenų pobūdis pasikeitė iš esmės. Atsižvelgiant į sudėtingą aplinkos būklės blogėjimo procesą, būtina nuoseklesnė ją pagrindžiančių atitinkamų duomenų analizė. Pastaraisiais metais Europos aplinkos agentūra (EAA) vis dažniau savo veikloje vadovaujasi sistemine analize. EAA toliau sieks nustatyti naujai kylančias problemas ir padėti plėsti Europos aplinkosaugos žinias.
Šių metų rugpjūčio mėnesį per 190 šalių pasiekė bendrą sutarimą dėl 2030 m. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės. Vėliau šį mėnesį valstybių vadovai Niujorke patvirtins šią darbotvarkę, taip pat darnaus vystymosi tikslus ir uždavinius. Kitaip nei ankstesnieji tikslai, darnaus vystymosi tikslai yra skirti tiek besivystančioms, tiek išsivysčiusioms šalims ir yra sutelkti į platesnį darnaus vystymosi temų spektrą. Į daugumą iš 17 darnaus vystymosi tikslų įtraukti elementai, susiję su aplinka, išteklių naudojimu ar klimato kaita.
Europos ekonomika vis dar jaučia 2008 m. prasidėjusios ekonominės krizės pasekmes. Milijonai žmonių neteko darbo, sumažėjo darbo užmokestis. Ar dabar laikas kalbėti apie aplinkosaugą, kai aukštųjų mokyklų absolventai viename iš turtingiausių pasaulio žemynų neranda darbo? Taip, Europos Sąjungos naujoji aplinkosaugos veiksmų programa skirta net tik aplinkos politikai, bet ir kitiems klausimams. Šioje programoje aplinka suvokiama kaip neatsiejama mūsų sveikatos ir ekonomikos dalis.
For references, please go to https://eea.europa.eu./lt/themes/policy/articles/articles_topic or scan the QR code.
PDF generated on 2024-11-23 04:58
Engineered by: EAA interneto svetainės komanda
Software updated on 26 September 2023 08:13 from version 23.8.18
Software version: EEA Plone KGS 23.9.14
Dokumento veiksmai
Dalintis su kitais