Politikos priemonės

Pradėjus kurti Europos aplinkos politiką, daugelis politikos priemonių buvo sutelktos į konkrečias aplinkos problemas. Kadangi taikant vieną atskirą politikos priemonę visų problemų išspręsti neįmanoma, politikos priemonių spektras yra palaipsniui plečiamas, siekiant spręsti vis sudėtingesnes aplinkos ir su sveikata susijusias problemas. Šiandien daugelyje aplinkos politikos priemonių derinama:

• tradiciniai reguliavimo metodai, kurie kartais yra įvardijami kaip „vadovavimo ir kontrolės priemonės“ (pavyzdžiui, teršalų išmetimo standartai, toksinių medžiagų draudimai ir žemės planavimo priemonės);
• rinkos priemonės (tokios kaip aplinkosaugos mokesčiai ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekyba);
• informuotumo didinimas (įskaitant, pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo dokumentus ir informavimo kampanijas).

Naujausioje ES aplinkosaugos veiksmų programoje – Septintojoje AVP – numatyta integruota šių politikos priemonių sistema. Joje nustatytas ilgalaikis siekis „gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“.

Esame maždaug pusiaukelėje tarp XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžios, kai Europos lygmens aplinkos politika pradėta įgyvendinti, ir 2050 m., kai ketinama pasiekti tvarumą, kaip numatyta Septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje. Pripažįstama, kad Europos aplinkos politika yra viena geriausių pasaulyje. Kaip galima spręsti iš Europos aplinkos agentūros (EAA) naujausio vertinimo „Europos aplinka: būklė ir raidos perspektyvos 2020 m.“, be tokios politikos mūsų aplinka atrodytų gerokai kitaip. Kad būtų tobulinama aplinkos politika ir gerinamas jos įgyvendinimas bei planavimas, atliekant tokius vertinimus kartu gali būti užduodami įvairūs klausimai, kaip antai: „kas yra veiksminga?“, „kaip tai veikia?“, „kiek tai kainuoja?“ ir „kokios yra išankstinės sąlygos, kad tai būtų veiksminga?“. Į tokius klausimus padeda atsakyti politikos vertinimas.

Paprastai vertinimai yra atliekami pagal skirtingus vertinimo kriterijus. Šie kriterijai dažnai yra sutelkti į politikos aktualumą, veiksmingumą bei efektyvumą ir į jų darnumą, o taip pat į tai, kokia yra Europos, nacionalinės ar vietos lygmens politikos pridėtinė vertė. Pastaruoju metu šių kriterijų aktualumas pripažintas įgyvendinant ES reguliavimo gerinimo iniciatyvas, kurios kartu dar vadinamos Geresnio reguliavimo iniciatyva. Esama įvairių vertinimo priemonių ir metodų aplinkos politikai pagal šiuos kriterijus įvertinti, pavyzdžiui, Europos Komisijos priemonė EVALSED.

EAA teikia aplinkos informaciją politikos formuotojams bei visuomenei ir prisideda prie aplinkos politikos vertinimo. Iš pradžių EAA veikla buvo sutelkta į politikos veiksmingumą (pavyzdžiui, ataskaitų apie aplinkos priemones teikimo projektas), tačiau vėliau EAA darbo pobūdis kito, ir dėmesys atkreiptas ir į kitus dalykus, kaip antai:

• vertinimo, kuriuo siekiama toliau gerinti mūsų supratimą apie ryšį tarp politikos ir Europos aplinkos būklės pokyčių, metodikos;
• politikos poveikis konkrečioms sistemoms (pvz., judumo), siekiant geriau suprasti ir įvertinti, kaip politika gali padėti kurti tvaresnę Europos visuomenę;
• aplinkos politikos integravimas į kitas politikos sritis (pavyzdžiui, į bendrąją žuvininkystės politiką).

EAA publikacijas, kuriomis prisidedama prie aplinkos politikos vertinimo, galima rasti čia.

• Europos Komisijos arba jos vardu atliekamų vertinimų duomenų bazė
• EBPO vertinimo ir rezultatais pagrįsto valdymo pagrindinių terminų žodynėlis
• Pasaulio aplinkos fondo interneto iniciatyvinė grupė klimato kaitos ir plėtros vertinimų srityje „Climate-Eval“
• Europos aplinkosaugos vertintojų tinklas
• Pirmoji aplinkosaugos veiksmų programa
• Septintoji aplinkosaugos veiksmų programa (7 AVP) „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“.