kitas
ankstesnis
punktai

Naujienos

Dėl klimato kaitos potvynių, sausrų ir vandens kokybės keliamos rizikos sveikatai būtina skubiai imtis veiksmų

Pakeisti kalbą
Naujienos Paskelbta 2024-07-01 Paskutinį kartą keista 2024-07-01
4 min read
Photo: © Cesare Barillà, Climate Change PIX /EEA
Šiandien paskelbtoje Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitoje teigiama, kad dėl klimato kaitos stiprėja potvyniai, sausros ir prastėja vandens kokybė, o tai kelia vis didesnę grėsmę mūsų sveikatai. Norint išvengti poveikio sveikatai ir jį sumažinti, būtina nedelsiant paspartinti veiksmų įgyvendinimą ir geriau koordinuoti vyriausybių, vandentvarkos institucijų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų pastangas.

This product has been translated for convenience purposes only using the services of the Centre of Translation for the bodies of the EU. While every effort has been made to ensure accuracy and completeness, we cannot guarantee it. Therefore, it should not be relied upon for legal or official purposes. The original English text should be considered the official version.

 

EAA ataskaitoje „Responding to climate change impacts on human health in Europe: focus on floods, droughts and water quality (Veiksmai reaguojant į klimato kaitos žmonių sveikatai daromą poveikį Europoje. Potvyniai, sausros ir vandens kokybė“) atkreipiamas dėmesys į tai, kad su vandeniu susiję klimato kaitos padariniai sveikatai ir gerovei jau juntami visoje Europoje – dėl jų mirštama, susižalojama, kyla infekcinių ligų protrūkiai ir kenkiama psichikos sveikatai. 

1980–2022 m. 32 Europos šalyse užregistruota, kad dėl potvynių žuvo 5 582 asmenys, dėl miškų gaisrų – 702 žmonės. Jau dabar kas aštuntas Europos gyventojas gyvena upių užtvindomose teritorijose, o apie 30 proc. Pietų Europos gyventojų jaučia nuolatinį vandens stygių. Dėl klimato kaitos žmonės dar stipriau jaus ekstremalių oro sąlygų poveikį, o tai turės rimtų pasekmių sveikatai. Potvynių, sausrų, miško gaisrų ar per vandenį plintančių ir ligų pernešėjų platinamų ligų padariniai labiausiai atsiliepia vyresnio amžiaus žmonių, vaikų, silpnos sveikatos, mažesnes pajamas gaunančių asmenų, ūkininkų ir skubiosios pagalbos tarnybų darbuotojų sveikatai. 

Atsižvelgiant į šiuos faktus, ataskaitoje pabrėžiama, kad būtina skubiai įgyvendinti esamus ES teisės aktus, visų pirma įvairius Europos klimato, vandens ir sveikatos politikos aspektus, toliau juos integruoti ir visuose sektoriuose ir visais valdžios lygmenimis diegti jau egzistuojančius sprendimus, kad būtų apsaugotos gyvybės, išvengta neigiamų padarinių sveikatai ir didinama gerovė.

 

Saugoti žmonių gyvybes ir sveikatą nuo klimato kaitos, taip pat sausrų, potvynių ir pablogėjusios vandens kokybės, padarinių  – nepaprastai svarbu ir veiksmų reikia imtis nedelsiant. Esama Europos klimato, vandens ir sveikatos srities politika suteikia tvirtą pagrindą veiksmams, tačiau ji turi būti įgyvendinama plačiau ir sistemingiau. Kad ateityje užtikrintume savo gerovę, įvairiuose sektoriuose visais valdžios lygmenimis turi būti įgyvendinami veiksmingi sprendimai, leidžiantys išvengti poveikio fizinei ir psichikos sveikatai ir jį sumažinti. Mes padedame suteikdami žinių, EAA ir Europos klimato ir sveikatos stebėjimo centrui vykdant savo veiklą.

Leena Ylä-Mononen

EAA vykdomoji direktorė

 

Greitesnis veiksmingų sprendimų diegimas

Kad būtume geriau pasirengę būsimiems su klimato kaita susijusiems iššūkiams, kurių sveikatai kyla dėl potvynių, vandens stygiaus ir pablogėjusios vandens kokybės, priemonių reikia imtis tiek sveikatos, tiek kituose sektoriuose, kurie daro poveikį sveikatai, įskaitant vandentvarkos, teritorijų planavimo, pastatų projektavimo ar draudimo sektorius.

EAA ataskaitoje siekiama paskatinti imtis veiksmų, pateikiant įvairių praktinių sprendimų pavyzdžių, kuriuos įgyvendino EAA valstybės narės ir bendradarbiaujančios šalys.

Kad būtų galima imtis platesnio masto veiksmų, valstybėse narėse būtina klimato kaitą integruoti į sveikatos politiką, skirti daugiau išteklių ir plėsti kompetenciją prisitaikymo prie klimato kaitos srityje, daugiausia dėmesio skiriant sveikatos apsaugai subnacionaliniu lygmeniu. Greitų rezultatų duoda visuomenės informuotumo apie riziką ir sprendimus didinimas. Ilgalaikius veiksmus, įskaitant infrastruktūros gerinimą ir gamtos procesais pagrįstus sprendimus, būtina sistemingai planuoti ir į juos investuoti. Kadangi įvairios gyventojų grupės yra nevienodai pažeidžiamos ir skirtingose geografinėse vietovėse poveikis skiriasi, reikia vadovautis lygybe grindžiamu tiksliniu požiūriu, kad kintančio klimato poveikio sveikatai išvengtų visi.

 

Svarbiausia rizika, dėl kurios būtina imtis veiksmų

Potvyniai

  • 1980–2022 m. 32 EAA valstybėse narėse užregistruota, kad dėl potvynių žuvo 5 584 asmenys.
  • Šiuo metu maždaug 53 mln. žmonių (12 proc. Europos gyventojų) gyvena upių užtvindomose teritorijose, nors jose dažnai būna įrengtos apsaugos nuo potvynių priemonės. 2011–2021 m. šis skaičius padidėjo 935 000. Tai rodo, kad salpų teritorija nuolat plečiasi.
  • Kas devinta Europos ligoninė stovi vietovėje, kurioje gali kilti upių potvyniai.

Sausros ir vandens stygius

  • Dėl augančios vandens paklausos ir sausrų Europos regionai beveik nuolat jaučia vandens stygių  – ir ne tik pietuose.
  • Dėl ilgai trunkančių sausų ir karštų orų lengviau plinta miškų gaisrai – daugiausia Pietų Europoje, bet vis dažniau ir kituose regionuose. 1980–2022 m. 32 EAA valstybėse narėse dėl miškų gaisrų žuvo 702 žmonės, o dar daugiau žmonių nukentėjo nuo miškų gaisrų dūmų.

Vandens kokybė

  • Didėjant oro ir vandens temperatūrai, susiklosto geresnės sąlygos vystytis patogenams, ir dėl to kyla didesnė per vandenį plintančių ligų rizika.
  • Dėl gausių kritulių tikimybė, kad dėl užterštų paviršinių nuotekų ir nutekamųjų vandenų pertekliaus vandens telkiniuose susidarys kenksmingos patogenų koncentracijos, padidėja du kartus.
  • Kylant jūros lygiui žemumose sūrus vanduo patenka į gruntinį vandenį ir paviršinio vandens vandeninguosius sluoksnius, o tai neigiamai veikia kultūrinius augalus.
  • Dėl mažos vandens tėkmės sausuoju laikotarpiu  padidėja teršalų koncentracija. Nuotekų valymas brangiai kainuoja. Sausrų ir karščių laikotarpiu melsvabakterių suvešėjimas vandens telkiniuose, kuriuose gausu maistinių medžiagų, gali pakenkti vandens kokybei.

Apie ataskaitą

Ataskaita skelbiama kaip vienas iš Europos klimato ir sveikatos stebėjimo centro darbų, remiantis Centro darbu ir jį papildant. Ataskaita parengta remiantis šių metų pradžioje paskelbtu Europos klimato rizikos vertinimu , kuriame sveikata įvardyta kaip vienas iš rizikos sektorių.

Permalinks

Geographic coverage

Temporal coverage

Dokumento veiksmai