Perspektyviniai vertinimai, atliekami siekiant geriau suprasti darnaus vystymosi perspektyvas

Koks jūsų vaidmuo EAA ir kokio tai pobūdžio darbas?

Dirbu EAA darnaus vystymosi integruoto vertinimo programoje, kuri atlieka integruotus aplinkos vertinimus, pavyzdžiui, Europos aplinkos būklės ir perspektyvų ataskaita (SOER). Didžiausią dėmesį savo darbe skiriu sisteminių vertinimų, kuriuose analizuojami darnaus vystymosi iššūkiai ir galimybės Europai, rengimui. Tai apima socialinių ekologinių, bei socialinių techninių sistemų sąsajų analizę įvairiais lygmenimis, atsižvelgiant į ateities perspektyvą ir pripažįstant jog mūsų žiniose yra neaiškumų.

Kas yra perspektyviniai vertinimai?

EAA perspektyviniuose vertinimuose nagrinėjami galimi būsimi pokyčiai, pavyzdžiui, aplinkos ir darnaus vystymosi perspektyvų pokyčiai. Vertinimai grindžiami sukauptomis žiniomis apie ankstesnes tendencijas ir dinamiką, mūsų supratimu apie skirtingų reiškinių sąveiką, taip pat ateities alternatyvų tyrimais. Kokia bus ateitis, niekada neaišku, ypač šiandienos pasaulyje, kuriame vis daugiau nepastovumo, sudėtingumo ir neabibrėžtumo.

Pasaulis tampa vis labiau susaistytas ir vienoje jo dalyje vykstantys pokyčiai gali turėti įtakos Europai. Deja, mums tai skaudžiai primena COVID-19 pandemijos krizė.

Vis dėlto ateities alternatyvas galima įsivaizduoti, aptarti ir jų siekti. Todėl, norint plėtoti žinias, galinčias paskatinti politikos veiksmus siekiant darnaus vystymosi, reikia pasitelkti įvairius kokybinius ir kiekybinius prognozavimo tyrimus ir pradėti dialogą su suinteresuotaisiais subjektais. Mes bendradarbiaujame su savo tinklo (EIONET) valstybėmis narėmis, politikos formuotojais, įvairių sričių ir kvalifikacijų ekspertais ir vis daugiau – su pilietine visuomene.

Kas rašoma naujausioje EAA ataskaitoje?

Ataskaitoje „Europos aplinkai ir darniam vystymuisi svarbūs pokyčius skatinantys veiksniai“ (angl. Drivers of change of relevance for Europe’s environment and sustainability) nagrinėjami įvairūs Europos ateičiai galintys turėti įtakos veiksniai, visų pirma, tie, kurie daro poveikį Europos aplinkos ir darnaus vystymosi tikslams. Apskritai ataskaitoje siekiama kuo išsamiau apžvelgti pokyčius pasaulyje ir Europoje, jų tarpusavio sąsajas, taip pat galimas pasekmes.

Europos aplinkos ir darnaus vystymosi perspektyvas veikia daugybė veiksnių, keliančių naują riziką ir atveriančių naujas galimybes. Pasaulis tampa vis labiau susaistytas ir vienoje jo dalyje vykstantys pokyčiai gali turėti įtakos Europai. Deja, mums tai skaudžiai primena COVID-19 pandemijos krizė. Kintant Europos vaidmeniui pasaulyje, ES gali užbėgti už akių artėjantiems aplinkos, darnaus vystymosi ir strateginiams iššūkiams bei pasinaudoti naujomis galimybėmis, siekdama darnesnės ateities.

Kaip apibrėžiami pokyčius skatinantys veiksniai?

Pokyčius skatinantys veiksniai skiriasi geografine aprėptimi, laiko trukme, kilme, stiprumu ir galimu poveikiu. Pavyzdžiui, tokios visuotinės pasaulinės tendencijos, kaip gyventojų prieaugis ar klimato kaita, yra visuotinės ilgalaikės tendencijos. Jos lėtai formuojasi, tačiau daro didelį poveikį. Vienos tendencijos yra jau seniai įsigalėjusios ir būdingos visų pirma Europai, kaip antai senėjimas ir migravimas iš rytų į vakarus. Kitos formuojasi, bet vis dar nėra įsitvirtinusios, pavyzdžiui, technologijų konvergencija ir ketvirtoji pramonės revoliucija. Be to, egzistuoja nenumatyti veiksniai (angl. wild cards), kurie yra mažai tikėtini, bet gali turėti griaunamąjį poveikį. Tai gali būti reikšmingi technologiniai atradimai, augalų apdulkintojų išnykimas arba infekcinės ligos protrūkis.

Kaip, jūsų manymu, kinta kai kurios minėtos tendencijos?

Galima teigti, kad per pastaruosius 50 metų padaugėjo aplinkos apsaugos iššūkių ir kad, augant ekonomikai ir keičiantis geopolitinei galiai bei didėjant vartojimo lygiui, pasaulyje keičiasi taršos geografinis paplitimas. Tuo pat metu pasaulio šalis glaudžiau nei kada nors tarpusavyje sieja srautai ir ištekliai, žmonės ir informacija, todėl darosi sudėtingiau užtikrinti pasaulio aplinkos valdymą.

Europa tampa vis labiau priklausoma nuo pagrindinių išteklių ir kartu didelę dalį neigiamo poveikio aplinkai perduoda kitoms šalims. Naujos technologijos atveria galimybių ir kelia iššūkių, susijusių su sveikata, aplinka ir gerove. Pasaulyje keičiasi vertybės, gyvenimo būdas ir valdymo metodai. Augant vartotojiškumui (ypač besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse), naujoms idėjoms taip pat ima pritarti gyventojų grupės, o piliečiai vis dažniau reikalauja, kad būtų imtasi veiksmų aplinkos ir darnaus vystymosi iššūkiams spręsti, Europoje ir už jos ribų.

Kaip naudojama prognozavimo analizė priimant sprendimus ES ir nacionaliniu lygiu?

Aplinkos ir darnaus vystymosi srityje prognozavimo procesai dažnai naudojami siekiant numatyti galimą riziką ir nustatyti galimybes pagerinti aplinkos ir darnaus vystymosi politiką. Pavyzdžiui, Europos Komisija sukūrė prognozavimo sistemą (angl. The EU Environmental Foresight System (FORENV)), kurios tikslas – nustatyti kylančias aplinkos apsaugos problemas siekiant didinti informuotumą apie jų galimą poveikį ir padėti politikos formuotojams bei suinteresuotiesiems subjektams jas spręsti. Panašių pavyzdžių yra visose EAA valstybėse narėse. Be to, neseniai, įsteigus komisaro postą Institucijų ryšiams ir perspektyvoms – į kurį paskirtas pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius, - ir įkūrus ES strateginio prognozavimo tinklą, strateginis prognozavimas įgijo daugiau svarbos.

Aplinkos ir darnaus vystymosi srityje prognozavimo procesai dažnai naudojami siekiant numatyti galimą riziką ir nustatyti galimybes pagerinti aplinkos ir darnaus vystymosi politiką.

Kokie bus EAA veiksmai šioje srityje artimiausi metu?

EAA kartu su prognozavimo ekspertais iš valstybių narių ir nacionalinių informacijos centrų, teikiančių į ateitį orientuotą informaciją ir paslaugas (angl. NRC-FLIS), aktyviai prisideda prie FORENV proceso. Be to, EAA, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir kitomis ES institucijomis, įgyvendina keletą su prognozavimu susijusių projektų. Tikimės parengti pokyčius skatinančių veiksnių poveikio Europos darnaus vystymosi darbotvarkei vertinimus, sukurti perspektyvų vertinimo procesą, skirtą besiformuojančioms tendencijoms nustatyti, ir parengti šią žinių bazę kitam SOER leidimui.