Bendra informacijos apie aplinką sistema (SEIS)

Istorija. 2008 m. vasario mėn. Europos Komisija (EK) Komunikate  „Bendros informacijos apie aplinką sistemos (BIAS) kūrimas“ pasiūlė, kaip derėtų spręsti iššūkį, susijusį su Europos informacijos apie aplinką teikimu. Nuo tada BIAS tapo EK bendradarbiavimo iniciatyva, kurią įgyvendinant dalyvauja Europos aplinkos agentūra (EAA) ir 39 EIONET (Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklui) priklausančios šalys. Pažymėtina, kad BIAS įgyvendinimas nuo 2009 m. yra tapęs esmine mūsų veiklos dalimi ir vis dar yra 2014–2018 m. daugiametės darbo programos ir mūsų kasdienio darbo pagrindas.

Tikslai. BIAS įgyvendinimo paskirtis – sukurti geresnę Europos informacijos apie aplinką sistemą. Tai yra vienas iš svarbiausių mūsų žinių bazės plėtrą užtikrinančių veiksnių; į BIAS įtraukiama įvairi informacija, gaunama iš EIONET ir kitų tinklų bei partnerių, piliečių dalyvavimu grindžiamų mokslinių projektų, visuomenės patalkos ir naujų aplinkos informacijos rinkimo iniciatyvų, tokių kaipCopernicus. Šių tikslų įgyvendinimas yra grindžiamas viešosios informacijos teikėjų, kurie dalinasi aplinkos duomenimis ir informacija, tinklu. BIAS padeda supaprastinti, racionalizuoti ir modernizuoti esamas jų sistemas bei procesus ir užtikrinti, kad visa tai būtų prieinama internetu. Tai decentralizuota, tačiau integruota sistema, kuri padeda gerinti aplinkos informacijos kokybę, užtikrinti jos prieinamumą bei pasiekiamumą ir ją suprasti.

Be to, BIAS grindžiama kintančiu požiūriu, kai atskiros šalys ir regionai, užuot teikę duomenis konkrečioms tarptautinėms organizacijoms, kuria interneto sistemas ir paslaugas, kad informacija būtų prieinama daugeliui naudotojų – tiek žmonėms, tiek mašinoms. Toks perėjimas vyksta palaipsniui, taip užtikrinant, kad BIAS ir toliau būtų vienas iš veiksnių, padedančių suteikti prieigą prie informacijos apie aplinką ir tokią informaciją integruoti į žinių ekonomiką.

Septyni BIAS principai. BIAS yra pagrįsta septyniais principais. Informacija turėtų būti:

1. valdoma kuo arčiau šaltinio;
2. renkama vieną kartą ir paskui, dalijantis ja su kitais, panaudojama daugeliui tikslų;
3. lengvai prieinama, kad būtų paprasta vykdyti ataskaitų teikimo įsipareigojimus;
4. pasiekiama visiems vartotojams;
5. pasiekiama taip, kad būtų galima užtikrinti atitinkamo geografinio masto palyginimus ir piliečių dalyvavimą;
6. visiškai prieinama plačiajai visuomenei ir nacionaliniu lygmeniu atitinkama (-omis) nacionaline (-ėmis) kalba (-omis);
7. remiama taikant bendros, nemokamos ir atviros programinės įrangos standartus.

Vienas iš svarbiausių BIAS tarpsektorinių tikslų – užtikrinti prieigą prie informacijos apie aplinką ir kuo aktyvesnį bei platesnį jos panaudojimą. Informacija dažnai kuriama siekiant vieno tikslo, tačiau paprastai yra daug galimybių panaudoti ją kitais tikslais. Tai daryti lengviau, kai taikomi BIAS principai. Pavyzdžiui, informacija apie potvynius, kuri reikalinga siekiant sušvelninti potvynių poveikį, yra labai vertinga ir draudimo bendrovėms bei būsto pirkėjams, kai reikia įvertinti turto riziką.

Technologinės galimybės. Akivaizdu, kad taikant BIAS būtina pasinaudoti šiuolaikinėmis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) ir skatinti jų plėtrą. IRT suteikia vis daugiau galimybių dalytis informacija pavieniams asmenims, uždaroms grupėms ar ištisoms žiniatinklio bendruomenėms. Galima paminėti tokius IRT pavyzdžius kaip jutikliai, palydovai, interaktyvių žemėlapių paslaugos, žiniatinklio paslaugos ir mobiliosios taikomosios programos.

IRT yra ypač vertingos teikiant realiojo laiko duomenis, kurie gali būti panaudojami, kai įvairiems subjektams reikia priimti neatidėliotinus sprendimus — nuo valstybių valdžios, kuriai tenka valdyti ekstremalias situacijas, iki piliečių, kurie gali planuotis dieną pagal informaciją apie vietos orų ar eismo sąlygas.

Mažesnės sąnaudos. Papildomi BIAS privalumai – mažesnė viešųjų institucijų administracinė našta ir dėl padidėjusio našumo sumažėjusios sąnaudos. Pavyzdžiui, automatizuotos elektroninės sistemos ima pakeisti daugumą žmogiškųjų išteklių, kurie šiuo metu pasitelkiami informacijos mainams.

Trys ramsčiai. Funkcionali BIAS turėtų būti pagrįsta trimis ramsčiais: turinio, infrastruktūros ir bendradarbiavimo. Pirma, sistema turi leisti nustatyti reikiamo turinio (duomenų) tipą, taip pat galimus šaltinius. Antra, reikalinga veiksminga internetinė techninė infrastruktūra, kuriai visapusiškai panaudojamos pažangiausios IRT, įskaitant žiniatinklio paslaugas (kai mašinos bendrauja tarpusavyje ir kai tokiam bendravimui nereikia brangaus ar mažiau veiksmingo žmonių dalyvavimo). Trečia, reikalinga bendradarbiavimo ir valdymo struktūra, siekiant valdyti žmogiškuosius išteklius, sąnaudas ir tinklaveiką.

Daug taikomųjų programų. Taikyti BIAS septynis principus ir tris ramsčius  tampa vis aktualiau ir būtina bet kokiam tinklui, kuris yra pagrįstas dalijimusi informacija, įskaitant EAA EIONET tinklą.

EAA atnaujina savo informacinę sistemą remdamasi BIAS principais. EAA pagal semantinę duomenų paieškos sistemą teikia susietus duomenis, palaiko interaktyvias bendradarbiaujant kuriamas žemėlapių peržiūros programas ir apskritai per savo interneto svetainę skleidžia atnaujintą informaciją apie aplinkos būklę.

Kitos šiandien aktualios su BIAS susijusios iniciatyvos:

Copernicus – stebėsenos paslaugų, galinčių padėti naudotis Žemės stebėjimo duomenimis, diegimas

INSPIRE – prieigos prie aplinkos duomenų gerinimas ir jų standartizavimas siekiant užtikrinti geresnę integraciją

ENI – BIAS taikymo išplėtimas į Europos kaimynystės šalis

GEO/GEOSS – Pasaulinės žemės stebėjimo sistemų sistemos kūrimas

UN-GGIM – duomenų ir informacijos teikimas siekiant JT darnaus vystymosi tikslų