Naujienos

Tarša, pereikvojimas ir klimato kaita kelia grėsmę hidrologiniam atsparumui Europoje

Pakeisti kalbą

Ši svetainė turi ribotą funkcionalumą su javascript išjungtas. Prašome įsitikinkite, kad jūsų naršyklėje įjungtas JavaScript.

Naujienos Paskelbta 2024-11-18 Paskutinį kartą keista 2024-11-18

3 min read

Photo: © Stefano Scagliarini, My City /EEA

Topics: Vandens ir jūros aplinka

Taršos, buveinių būklės blogėjimo, klimato kaitos ir gėlo vandens išteklių pereikvojimo poveikis Europos ežerams, upėms, priekrantės ir požeminio vandens telkiniams kaip niekada didelis. Šiandien Europos aplinkos agentūros (EAA) paskelbtame plačiausio masto Europos vandens telkinių būklės vertinime teigiama, kad Europa atsilieka nuo ES taisyklėse nustatytų vandens telkinių būklės gerinimo tikslų. Siekiant didinti hidrologinį atsparumą, mažinti neigiamą poveikį vandeniui ir užtikrinti, kad Europos piliečiai, gamta ir pramonė turėtų pakankamai kokybiško vandens, labai svarbu geriau valdyti vandens išteklius.

Šis produktas buvo išverstas tik patogumo tikslais naudojant ES institucijų Vertimo centro paslaugomis. Nors buvo dedamos visos pastangos siekiant užtikrinti tikslumą ir išsamumą, negalime to garantuoti. Todėl šiuo produktu nereikėtų pasikliauti teisiniais ar oficialiais tikslais. Originalus tekstas anglų kalba turėtų būti laikomas oficialia versija.

EAA ataskaitoje „Europos vandens būklė 2024 m. Būtina didinti hidrologinį atsparumą“ teigiama, kad ir paviršinio, ir požeminio vandens telkiniams didžiausią poveikį daro žemės ūkis. Valstybių narių stebėsenos duomenimis, tai lemia vandens naudojimas ir intensyvaus maistinių medžiagų ir pesticidų naudojimo sukeliama tarša. Pagal grynąjį kiekį daugiausiai vandens Europoje sunaudojama žemės ūkio reikmėms ir kad, nepakeitus praktikos, tikėtina, kad dėl klimato kaitos drėkinamosios žemdirbystės sektoriuje vandens paklausa didės.

Iš EAA ataskaitos matyti, kad, nors pažangos esama, Europos vandens telkinius ir ekosistemas vis dar stipriai veikia cheminės medžiagos, daugiausia anglimi kūrenamų elektrinių keliama oro tarša ir pasklidoji tarša maistinėmis medžiagomis ir pesticidais, susidaranti žemės ūkyje. Buveinių būklė taip pat daug kur blogėja. Vandens ekosistemų apsaugą dar labiau apsunkina klimato kaita, keičianti oro sąlygas ir didinanti grėsmes vandens ištekliams ir jų valdymui.

Remiantis ES valstybių narių pateiktais duomenimis, tik 37 proc. Europos paviršinio vandens telkinių ekologinė būklė pagal ES Vandens pagrindų direktyvą įvertinta kaip „gera“ arba „labai gera“ ir tik 29 proc. jų 2015–2021 m. laikotarpiu pasiekė „gerą“ cheminę būklę.

Europos vandens telkinių būklė nėra gera. Mūsų vandens telkiniai susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais, keliančiais grėsmę Europos apsirūpinimo vandeniu saugumui. Turime dėti dvigubai daugiau pastangų, kad atkurtume mūsų vertingųjų upių, ežerų, priekrančių vandenų ir kitų vandens telkinių gerą būklę ir užtikrintume šių gyvybiškai svarbių išteklių atsparumą ir išlikimą ateinančioms kartoms.

Leena Ylä-Mononen
EAA vykdomoji direktorė

Pažanga kol kas lėta

Valstybių narių taikytos priemonės, kuriomis buvo siekiama mažinti cheminę taršą ir gerinti kai kurių rūšių, pavyzdžiui, midijų ir vėžiagyvių, perspektyvas, padėjo išvengti tolesnio ES vandens telkinių būklės blogėjimo, tačiau nuo paskutinio stebėsenos ciklo bendro būklės gerėjimo nebenustatyta.

Europos požeminio vandens telkinių būklė yra geresnė nei paviršinio – 77 proc. požeminio vandens telkinių yra geros cheminės būklės, o 91 proc. kiekybinė būklė yra gera. Tačiau problemų vis dar kelia užterštumas pesticidais ir maistinėmis medžiagomis. Požeminis vanduo yra pagrindinis mūsų geriamojo vandens šaltinis ir yra reikalingas aplinkai, žemės ūkiui ir pramonei.

ES Vandens pagrindų direktyvoje (VPD) nustatyta, jog gerą paviršinio ir požeminio vandens būklę reikia pasiekti iki 2015 m., vėliausiai – iki 2027 m. Sprendžiant pagal iki šiol padarytą pažangą, to pasiekti nepavyks.

Tolesni veiksmai

Europos hidrologinį atsparumą galima didinti. Sprendžiant žemės ūkio, pramonės ir buities reikmėms naudojamo vandens trūkumo problemą labai svarbu mažinti vandens sunaudojimą ir didinti naudojimo efektyvumą. Tikslų nustatymas, daugiausia dėmesio skiriant vandens taupymui arba paklausos mažinimui, galėtų paskatinti imtis veiksmų ir palengvinti hidrologinio atsparumo užtikrinimo pažangos stebėseną. Siekiant gerinti vandens išteklių valdymą, taip pat reikalinga nauja ir savalaikiškesnė informacija apie vandens kiekį ir kokybę.

Poveikis vandens telkiniams turi būti mažinamas. Tarša turi būti stabdoma laikantis ES nulinės taršos veiksmų plano tikslų. Turime kuo greičiau sumažinti kenksmingų ir maistinių medžiagų naudojimą ir užkirsti kelią jų patekimui į vandenį.

Gamtos atkūrimas arba upių ir jų užliejamų teritorijų sujungimas, pelkių ir durpynų atkūrimas gali padėti sukurti sveikesnes, biologiškai įvairesnes gėlo vandens ekosistemas, galinčias teikti kokybišką vandenį, kaupti anglį ir padėti mažinti ekstremalių oro sąlygų poveikį.

Apie ataskaitą

EAA ataskaita – tai plačiausio masto Europos vandens telkinių būklės vertinimas – įvertinta per 120 tūkst. paviršinio vandens telkinių ir 3,8 mln. km² požeminio vandens telkinių ploto visoje ES ir Norvegijoje. Ataskaita parengta remiantis 19 ES valstybių narių pateiktais duomenimis. Ji apima apie 85 proc. paviršinio ir 87 proc. požeminio vandens telkinių ploto 27 ES valstybėse narėse.

Visus pagrindinius rezultatus ir pateiktus duomenis apie ES valstybes nares ir Norvegiją galima rasti Europos gėlo vandens informacinėje sistemoje.

EAA ataskaita taip pat papildys būsimą Europos Komisijos 3-iųjų upių baseinų valdymo planų ir 2-ųjų potvynių rizikos valdymo planų vertinimą, skirtą nustatyti, kaip sekasi įgyvendinti Vandens pagrindų direktyvą ir Potvynių direktyvą Europos Sąjungoje.