Drugeliai ar ekonomikos augimas: Europa gali turėti abu!

Naujasis EAA vertinimas rodo, kad pasaulinis gamtinių išteklių poreikis maisto, drabužių, būsto ir transporto reikmėms tenkinti sparčiai auga. Šis augantis gamtos turtų poreikis daro vis didesnį spaudimą Europos ir viso pasaulio ekosistemoms, ekonomikai ir socialinei sanglaudai. Tačiau SOER 2010 ataskaita patvirtina, kad gerai suplanuota aplinkos apsaugos politika toliau gerina Europos aplinką nekenkdama Europos augimo potencialui.

„Mes sunaudojame daugiau gamtinių išteklių nei turėtume norėdami išlaikyti ekologinį stabilumą. Ir taip yra ne tik Europoje, bet ir visoje mūsų planetoje. Klimato kaita yra vienas iš akivaizdžiausių nestabilumo ženklų, tačiau remdamiesi įvairiomis pasaulinėmis tendencijomis galime daryti išvadą, kad ateityje ekosistemoms gresia didesnė sisteminė rizika. Dabartinės finansų krizės pobūdis turėtų mus priversti sustoti ir susimąstyti“, – teigia EAA vykdomoji direktorė prof. Jacqueline McGlade.

Norėdami visiškai pereiti prie išteklius tausojančios ekologiškos ekonomikos, gamindami, vartodami ir priimdami pasaulinius su prekyba susijusius sprendimus turime deramai atsižvelgti į visus aplinkos išteklius: biologinę įvairovę, žemę, anglį, upes, jūras ir orą, kuriuo kvėpuojame.

„Greitų sprendimų nėra, tačiau reglamentuojančios institucijos, verslininkai ir piliečiai turi bendradarbiauti, kad surastų naujų būdų, kaip taupiai naudoti išteklius. Sėklų būsimiems veiksmams jau turime: mūsų užduotis yra padėti joms įsišaknyti ir suvešėti“, – apibendrina J. McGlade.

SOER 2010 ataskaitoje pabrėžiamas geresnis supratimas apie klimato kaitos, biologinės įvairovės, išteklių naudojimo ir žmonių sveikatos sąsajas ir tai, kaip tokios priemonės kaip teritorijų planavimas, ekologiška mokesčių reforma, taršos prevencija, atsargumo priemonės ir išteklių apskaita gali paremti gamtos turtų tausojimu pagrįstą požiūrį į jų valdymą.

Pagrindinės išvados ir rekomendacijos

• Klimato kaita: Europos Sąjunga padarė pažangą sumažindama išlakas ir plėtodama atsinaujinančius energijos šaltinius. 2009 m. 27 ES valstybių išlakų kiekis buvo 17 proc. mažesnis nei 1990 m. Šis skaičius yra labai arti bloko užsibrėžto tikslo iki 2020 m. sumažinti išlakas 20 proc. Tačiau ne visuose sektoriuose pastebimos teigiamos tendencijos. Transporto srityje 27 ES valstybių išlakų kiekis nuo 1990 m. iki 2008 m. išaugo 24 proc.

• Prisitaikymas prie klimato kaitos: net jeigu Europai pavyks pasiekti visus išlakų mažinimo tikslus, o pasaulio lyderiai susitars dėl drąsių priemonių klimato kaitos derybose, šiuo metu vykstančiose Kankune, Meksikoje, Europai vis tiek reikės prisitaikyti prie vykstančių ir tikėtinų klimato pokyčių poveikio. Tausojantis gamtos turtų valdymas gali padėti įveikti šiuos iššūkius.

• Biologinė įvairovė, ekosistemos ir žmonių sveikata: „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklas, kuris šiuo metu apima apie 18 proc. ES sausumos, padėjo apsaugoti nykstančias rūšis ir išsaugoti žaliąsias laisvalaikio zonas. Teisės aktai, reglamentuojantys oro ir vandens kokybę, sumažino biologinei įvairovei ir žmonėms daromą poveikį. Kita vertus, intensyvesnis žemės naudojimas, buveinių praradimas ir žvejybos išteklių pereikvojimas neleido ES pasiekti numatyto tikslo iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą.

• Integruoti sprendimai pasaulinėje perspektyvoje: SOER 2010 ataskaitoje pateikiama daug sąsajų tarp gamtosauginių ir kitų iššūkių ir skatinama imtis daugiau integruotų veiksmų įveikiant šiuos iššūkius įvairiose politikos srityse, kad kuo greičiau būtų galima pasiekti geresnių rezultatų ir padidinti bendrą naudą (pvz., sušvelninti klimato kaitą ir taip pagerinti oro kokybę).

• Išteklių tausojimas: maistas, energija ir apsirūpinimas vandeniu yra pagrindiniai žemės naudojimą skatinantys veiksniai augant dažnai vienas kitam prieštaraujantiems poreikiams (pvz., maistui, pašarams, kurui). Apskaita ir kainodara, vykdoma visapusiškai atsižvelgiant į išteklių naudojimo poveikį, yra būtina skatinant verslą ir vartotojus labiau tausoti išteklius.

• Piliečių dalyvavimas: vien tik politika negali sustabdyti ar pakeisti aplinkos tendencijų. Reikia didinti piliečių, pasiryžtančių sumažinti savo daromą poveikį aplinkai, skaičių, įtraukiant juos į duomenų rinkimą, taip pat per socialinę žiniasklaidą.

Pastabos redaktoriui

SOER – tai EAA pavyzdinė ataskaita, leidžiama kas penkerius metus, kurios tikslas – suteikti informacijos apie Europos aplinkos būklę, tendencijas ir perspektyvas, taip pat priežastis, poveikį ir galimą atsaką. SOER 2010 ataskaitą sudaro keturi pagrindiniai elementai: (i) pagrindinių aplinkos apsaugos klausimų (klimato kaitos, biologinės įvairovės, žemės naudojimo, oro taršos, jūrinės aplinkos, vartojimo ir kt.) teminiai vertinimai, kartu pateikiant svarbius faktus ir tendencijas, (ii) visuotinių tendencijų, susijusių su Europos aplinka, vertinimas, (iii) šalių vertinimai ir (iv) integruota apibendrinanti ataskaita.

Visus SOER vertinimus galite rasti internete adresu www.eea.europa.eu/soer.

Apie Europos aplinkos agentūrą (EAA)

EAA įsikūrusi Kopenhagoje. Agentūros tikslas – padėti pasiekti esminę ir pamatuojamą pažangą Europos aplinkos gerinimo srityje laiku teikiant politikos formuotojams ir visuomenei tikslingą, aktualią ir patikimą informaciją.

EAA valstybės narės: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Latvija, Lenkija, Lichtenšteinas, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Vengrija, Vokietija. Bendradarbiaujančios šalys yra šešios Vakarų Balkanų šalys: Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Makedonija, Juodkalnija ir Serbija.

Informacija pasiteirauti

Ryšiams su žiniasklaida: