Neatsiejamas aplinkos, sveikatos ir ekonomikos ryšys

Mūsų naujausi vertinimai rodo, kad gamtos ištekliai naudojami netausiai ir dideliais tempais. Mes sunaudojame daugiau gamtos išteklių nei jų gali pagaminti mūsų planeta, o į aplinką išmetamų teršalų kiekis pernelyg didelis, kad būtų užtikrinta gera ekosistemos kokybė. Mūsų veiklos pasekmės kenkia mūsų sveikatai, mūsų planetos gerovei ir jos gebėjimui aprūpinti mus ištekliais. Šias problemas išspręsti gali tik ilgalaikis planavimas ir darnūs veiksmai.

Europos Sąjunga neseniai patvirtino 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą (AVP). 7-oji AVP nustato Europos aplinkosaugos politikos prioritetinius tikslus iki 2020 m. ir pateikia ilgalaikę viziją, kaip spręsti pagrindines problemas iki 2050 m. Programa remiasi nuostata, kad klestinti ekonomika ir Europos žmonių gerovė priklauso nuo to, kaip puoselėjamas šio žemyno gamtinis turtas.

7-oji AVP yra glaudžiai susijusi su kitomis Europos politikos programomis, kaip antai: strategija „Europa 2020“, ES klimato kaitos ir energetikos teisės aktų paketu, ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m., Europos efektyvaus išteklių naudojimo planu ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planu.

Ką reiškia gyventi gerai

7-osios AVP pavadinimas „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ atspindi ateities iššūkį, kuris turi tapti mūsų ilgalaikiu tikslu. Ekonomikos požiūriu gyventi gerai reiškia turėti tinkamą darbą, užtikrinantį pakankamas pajamas, ir galimybę naudotis paslaugomis bei įsigyti prekių. Fiziniu požiūriu gyventi gerai reiškia sveiką gyvenimo būdą be ligų, streso ir triukšmo, galimybę kvėpuoti neužterštu oru ir gerti švarų vandenį. Jei norime gyventi gerai, taip pat turime pasirikti, ką gaminsime ir ką vartosime.

Kai kas mano, kad pastangos užkirsti kelią mūsų netausiam vartojimui priimant teisės aktų paketus ir rengiant švietimo kampanijas apie mūsų pasirinkimų poveikį aplinkai gali būti neveiksmingos, lėtos ir nerealios. Tuomet mes norime paklausti, ar realu tikėtis, kad ir toliau galėsime gyventi taip, kaip gyvenome anksčiau. Mūsų duomenys ir rodikliai rodo, kad negalėsime.

Pirmas žingsnis jau žengtas

ES priėmė keletą teisės aktų, kuriais siekiama įgyvendinti 7-ojoje AVP nustatytus prioritetinius tikslus, tarp jų Buveinių ir Paukščių direktyvas, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, Oro kokybės direktyvas, Vandens pagrindų direktyvą ir kitas priemones, skirtas spręsti klimato kaitos, cheminių medžiagų, atliekų tvarkymo ir t. t. problemas.

Iš ES biudžeto paskirta nemaža pinigų suma su 7-ąją AVP susijusių tikslų įgyvendinimui 2014–2020 m. ES šalims narėms tenka pagrindinis vaidmuo įgyvendinant šias direktyvas ir priemones bei gerinant jų įgyvendinimą. Šie prioritetiniai tikslai turi būti įtraukti į tam tikrus projektus ir iniciatyvas vietos, nacionaliniu ir Europos lygmeniu.

Daugiau dėmesio miestams

7-oje AVP aplinka suprantama ne vien tik kaip vešlūs miškai ir tyri ežerai atokiuose gamtos kampeliuose. Tai mūsų gyvenamoji aplinka – miestai, kuriuose gyvena 80 proc. europiečių.

7-oji AVP siekia spręsti ne vien tik žalių erdvių ir vandens telkinių problemas miestuose ir priemiesčiuose. Programa siekia platesnių politikos tikslų, – kaip pagerinti mobilumą mieste, miestų oro kokybę, pastatų energijos vartojimo efektyvumą, nuotekų valymą ir t. t., – ir nustatyti aiškią (miestų) ekosistemos kokybės viziją.

7-oji AVP yra svarbus, laiku žengtas ir ambicingas žingsnis siekiant įgyvendinti ES 2050 m. viziją, ypač atsižvelgiant į tai, kad programa buvo priimta tuo metu, kai ekonominė krizė užsitęsė. Įgyvendinę programos tikslus ne tik sukursime sveikesnę aplinką, bet ir pagerinsime savo ekonomiką, užtikrinsime savo šeimoms ir draugams sveikesnį gyvenimą. Laukiu, kad programa būtų pradėta įgyvendinti.

Gražių švenčių ir laimingų Naujųjų metų!

Hans BRUYNINCKX

Vykdomasis direktorius

Vedamasis straipsnis atspausdintas Europos aplinkos agentūros 2013 m. gruodžio mėn. informaciniame biuletenyje Nr. 2013/2