Press Release

Sausros ir per intensyvus vandens naudojimas Europoje

Pakeisti kalbą

Ši svetainė turi ribotą funkcionalumą su javascript išjungtas. Prašome įsitikinkite, kad jūsų naršyklėje įjungtas JavaScript.

Press Release Paskelbta 2009-03-04 Paskutinį kartą keista 2017-05-08

Topics: Vandens ir jūros aplinka Prisitaikymas prie klimato kaitos

Visos prekės ir paslaugos, kuriomis mes naudojamės, ar tai būtų golfo kursai, knygos, alyvų aliejus ar skiepai, taip pat mūsų kasdienė veikla reikalauja gyvybiškai svarbaus elemento – vandens. Naujoje Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitoje dar kartą patvirtinama, kad daugelyje Europos dalių vandens sunaudojama per daug, ir rekomenduojama laikytis naujo požiūrio į vandens išteklių valdymą.

Vandenį naudojame ne pagal išgales. Iki šiol vandens trūkumo problema buvo sprendžiama taikant tą pačią trumpalaikę priemonę – stengiantis išgauti kuo daugiau vandens iš paviršinio ir gruntinio vandens išteklių. Per intensyvaus vandens išteklių naudojimo padariniai sunkūs: prastėja likusio vandens kokybė ir kiekybė, prastėja ir nuo vandens priklausomos ekosistemos. Turime mažinti vandens poreikį, išgaunamo vandens kiekį ir kuo taupiau jį naudoti.

EAA vykdomoji direktorė profesorė Jacqueline McGlade

EAA ataskaitoje „Vandens ištekliai Europoje. Vandens trūkumo ir sausrų problemos sprendimas“ pabrėžiama, kad, nors su didžiausiomis vandens trūkumo problemomis kaip ir anksčiau susiduriama Pietų Europoje, vandens trūkumas vis labiau jaučiamas ir šiaurinėse Europos dalyse. Be to, dėl klimato kaitos sausros ateityje bus dar didesnės ir dažnesnės, vandens trūkumo problema aštrės, ypač vasaros mėnesiais.

„Vandenį naudojame ne pagal išgales. Iki šiol vandens trūkumo problema buvo sprendžiama taikant tą pačią trumpalaikę priemonę – stengiantis išgauti kuo daugiau vandens iš paviršinio ir gruntinio vandens išteklių. Per intensyvaus vandens išteklių naudojimo padariniai sunkūs: prastėja likusio vandens kokybė ir kiekybė, prastėja ir nuo vandens priklausomos ekosistemos, – sako EAA vykdomoji direktorė profesorė Jacqueline McGlade. – Turime mažinti vandens poreikį, išgaunamo vandens kiekį ir kuo taupiau jį naudoti.“

nustatyti pagrindiniai faktai ir rekomendacijos

Norint vandens išteklių valdymo pastangas nukreipti nuo pasiūlos didinimo į poreikių mažinimą, būtina taikyti įvairias politikos kryptis ir praktines priemones:

Visuose sektoriuose, įskaitant žemės ūkį, vandens kainą būtina nustatyti pagal sunaudojamą kiekį.
Vyriausybės turėtų įgyvendinti kuo platesnius sausrų valdymo planus ir savo dėmesį telkti ne krizių, o rizikos valdymui.
Vandens stokojančiuose regionuose nereikėtų auginti daug drėgmės reikalaujančių bioenergetinių kultūrų.
Derinant auginamas kultūras ir drėkinimo metodus, žemės ūkyje galima sutaupyti daug vandens, ypač kartu taikant ūkininkų konsultavimo programas. Nacionaliniai ir ES fondai, įskaitant Europos Sąjungos bendrąją žemės ūkio politiką, gali suvaidinti svarbų vaidmenį skatinant taupiai ir protingai naudoti vandenį žemės ūkyje.
Norint užtikrinti, kad vanduo būtų naudojamas tikrai taupiai ir pagal išgales, labai svarbu gerinti visuomenės informuotumą tokiomis priemonėmis kaip ekologinis ženklinimas, ekologinis sertifikavimas ir mokyklų švietimo programos.
Būtina spręsti vandens nuotėkio iš viešojo vandens tiekimo vamzdynų problemą. Kai kuriose Europos dalyse vandens nuostoliai dėl nuotėkio iš vamzdynų gali siekti net 40 % viso tiekiamo vandens.
Kai kuriose Europos srityse plačiai paplitusi neteisėta vandens gavyba, dažniausiai žemės ūkio reikmėms. Sprendžiant šią problemą, būtina užtikrinti tinkamą priežiūrą ir įvesti baudų bei sankcijų sistemą.
Siekdamos sumažinti vandens stygių, valdžios institucijos turėtų skatinti daugiau naudoti alternatyvių vandens išteklių, tokių kaip buitinio vandens ir surinkto lietaus vandens.

Vandens naudojimo Europoje apžvalga

Europoje 44 % viso išgaunamo vandens sunaudojama energijos gamybai, 24 % – žemės ūkiui, 21 % – viešajam vandens tiekimui ir 11 % – pramonei. Tačiau už šių bendrų skaičių slypi reikšmingi vandens naudojimo skirtumai skirtingų žemyno regionų sektoriuose. Pavyzdžiui, Pietų Europoje 60 % viso išgaunamo vandens sunaudojama žemės ūkyje, o kai kuriose vietovėse netgi 80 %.

Visoje Europoje 81 % gėlo vandens išgaunama iš paviršinių vandens telkinių, pvz., ežerų ir upių, kurie yra svarbiausias pramonės, energetikos ir žemės ūkio reikmėms naudojamo vandens šaltinis, o štai viešajam vandens tiekimui daugiausia vandens imama iš gruntinio vandens, nes tokio vandens kokybė paprastai geresnė. Beveik visas energijos gamyboje naudojamas vanduo grąžinamas į vandens telkinius, tuo tarpu žemės ūkio reikmėms išgaunamas vanduo negrąžinamas.

Kaip įprastinių vandens šaltinių alternatyva vis dažniau naudojamas jūros vandens gėlinimas, ypač tuose Europos regionuose, kuriuose jaučiamas vandens trūkumas. Tačiau vertinant bendrą gėlinimo poveikį aplinkai, reikia atsižvelgti į dideles energijos sąnaudas ir susidarantį sūrymo koncentratą.

Pastabos redaktoriui

Ataskaitą galima rasti adresu: http://www.eea.europa.eu/publications/water-resources-across-europe

Ataskaita žiniasklaidai bus pristatyta penktajame Pasaulio vandens forume Stambule, Turkijoje: http://worldwaterforum5.org/

Apie Europos aplinkos agentūrą (EAA)

EAA įsikūrusi Kopenhagoje. Agentūros tikslas – politikos rengėjams ir visuomenei laiku teikti tikslingą, aktualią ir patikimą informaciją, kuri padėtų siekti reikšmingos ir kiekybiškai įvertinamos Europos aplinkos gerinimo pažangos.