Taršos poveikis sukelia 10 % visų Europoje nustatomų vėžio atvejų

Internete paskelbtoje EAA ataskaitoje „Kova su vėžiu – Europos aplinkos vaidmuo“ (angl. Beating cancer – the role of Europe’s environment) pažymima, kad aplinkoje ir darbo vietose esantys teršalai, taip pat tam tikri gamtiniai rizikos veiksniai labai veikia mūsų sveikatą, o kai kuriais atvejais sukelia vėžį. Vėžys pasiglemžia daugybės mūsų žmonių gyvybes – kasmet šia liga Europos Sąjungoje suserga beveik 3 mln. žmonių, apie 1,3 mln. iš jų miršta. Ekonominiai kaštai taip pat yra didžiuliai – įvertinta, kad vien 2018 m. jie siekė 178 mln. EUR.

EAA tyrimo ataskaitoje pažymima, kad daugumą šių aplinkos ir profesinių vėžio rizikos veiksnių galima sušvelninti, užkirtus kelią taršai ir pakeitus elgseną. Šių rizikos veiksnių poveikio mažinimas yra veiksmingas ir ekonomiškai efektyvus būdas mažinti sergamumą vėžiu ir mirčių nuo šios ligos skaičių.

EAA, remdamasi naujausiais moksliniais duomenimis apie oro taršą, radono ir ultravioletinę spinduliuotę, pasyvų rūkymą ir chemines medžiagas, pirmą kartą tyrė sąsajas tarp vėžio ir aplinkos. Ataskaitoje įvertinta, kad aplinkos ir profesiniai rizikos veiksniai sukelia apie 10 % Europoje nustatomų vėžio atvejų.

Už aplinką, žuvininkystę ir vandenynus atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius pažymėjo: „EAA ataskaitoje pabrėžiama, kad pernelyg dažnai sergamumą vėžiu sukelia aplinkos veiksniai. Gera žinia yra tai, kad dabar galime imtis veiksmų, kad sumažintume taršą ir užkirstume kelią mirtims. Vadovaudamiesi plačiais Europos žaliojo kurso užmojais siekti nulinės taršos, galime mažinti žalingų teršalų poveikį ir taip ekonomiškai efektyviu būdu pasiekti teigiamų vėžio prevencijos rezultatų. Kas geriau aplinkai – geriau ir mums“.

Už sveikatą ir maisto saugą atsakinga Komisijos narė Stella Kyriakides: „Įvertinta, kad aplinkos veiksnių sukeltas vėžys Europoje kasmet nusineša daugiau kaip ketvirtį milijono gyvybių. Vykdyti prevenciją visada geriau nei gydyti. Pagal Europos kovos su vėžiu planą esame tvirtai įsipareigoję mažinti vandens, dirvožemio ir oro taršą. Vadovaudamiesi savo strategija „Nuo ūkio iki stalo“ šią savaitę pateikėme esminį pasiūlymą iki 2030 m. 50 % sumažinti pesticidų vartojimą. Iš Europos aplinkos agentūros išvadų labai aiškiai matyti, kaip glaudžiai yra susijusi mūsų planetos ir mūsų piliečių sveikata. Turime veikti išvien su gamta, ne prieš ją“.

EAA vykdomasis direktorius Hans Bruyninckx: „Matome, kokį poveikį aplinkos tarša daro Europos piliečių sveikatai ir gyvenimo kokybei – būtent dėl to mūsų gerovės labui taip svarbu užkirsti kelią taršai. Mažindami taršą pagal ES nulinės taršos veiksmų planą ir Cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti, taip pat griežtai įgyvendindami kitas ES politikos priemones turėsime daug nuveikti, kad sergamumas vėžiu ir mirčių nuo šios ligos skaičius sumažėtų. Tai bus veiksminga investicija į mūsų piliečių gerovę“.

Aplinkos rizikos veiksniai

Oro tarša (tiek patalpų, tiek lauko oro tarša) sukelia maždaug 1 % visų Europoje užregistruojamų vėžio atvejų ir apie 2 % visų mirčių nuo vėžio. Kabant vien apie plaučių vėžį, mirčių skaičius yra didesnis – 9 proc. Neseniai atlikti tyrimai padėjo nustatyti ryšį tarp ilgalaikio kietųjų dalelių (pagrindinio oro taršos šaltinio) poveikio ir suaugusiųjų bei vaikų sergamumo leukemija.

Nemažai Europoje užregistruojamų vėžio atvejų taip pat sukelia radono ir ultravioletinė spinduliuotė. Su patalpose sklindančia radono spinduliuote siejama iki 2 % visų Europoje užregistruojamų vėžio atvejų ir vienas iš dešimties plaučių vėžio atvejis. Su natūralia ultravioletine spinduliuote gali būti susiję iki 4 % visų Europoje užregistruojamų vėžio atvejų. Pastaraisiais dešimtmečiais Europoje ypač padidėjo sergamumas melanoma ir sunkių formų odos vėžiu.

Pasyvaus rūkymo poveikis žmonėms, kurie patys niekada nerūkė, gali iki 16 % padidinti bendrą riziką susirgti visų rūšių vėžiu. Pasyvaus tabako rūkymo poveikį namuose, darbe, leisdami laisvalaikį, švietimo įstaigose ar viešose vietose patiria apie 31 % europiečių.

Tam tikros Europoje darbo vietose naudojamos ir į aplinką skleidžiamos cheminės medžiagos yra kancerogeninės, tad irgi gali sukelti vėžinius susirgimus. Beje, yra žinoma arba įtariama, kad kai kurios iš tų cheminių medžiagų (tarp jų – švinas, arsenas, chromas, kadmis, akrilamidas, pesticidai, bisfenolis A ir perfluoralkilintos bei polifluoralkilintos medžiagos (PFAS)) gali sukelti įvairių organų vėžį.

Visų formų asbestas yra gerai žinomas kancerogenas, galintis sukelti mezoteliomą, plaučių, gerklų ir kiaušidžių vėžį. Nors nuo 2005 m. Europos Sąjungoje asbestą naudoti uždrausta, jo tebėra pastatuose ir infrastruktūros objektuose, tad renovacijos ir griovimo darbus atliekantys darbuotojai patiria jo poveikį. Taip pat reikėtų pažymėti, kad vėžys gali išsivystyti net praėjus daugeliui metų nuo patirto poveikio. Su asbestu siejama 55–88 % profesinio plaučių vėžio atvejų.

ES kovos su vėžiu ir tarša veiksmai

Europos kovos su vėžiu plane pripažįstamas aplinkos ir profesinės rizikos veiksnių vaidmuo sukeliant vėžinius susirgimus ir pažymima, kad gyvybes galima išsaugoti laikantis veiksmingų prevencijos strategijų. Atsižvelgiant į šį tikslą pagal Nulinės taršos veiksmų planąyra siekiama mažinti oro ir vandens taršą, kad aplinkos tarša darytų mažesnį poveikį žmonėms ir jų sveikatai, įskaitant mažesnį sergamumą vėžiu, kurį sukelia aplinkos bei profesinės rizikos veiksniai.

Kovodama su oro tarša ES jau ėmėsi griežtų priemonių pagal Direktyvą dėl nacionalinių įsipareigojimų mažinti taršą ir Aplinkos oro kokybės direktyvą – šiose direktyvose nustatyti Europai taikomi kokybės standartai. Europos Komisija inicijavo aplinkos oro kokybės direktyvų peržiūrą, per kurią, be kitų dalykų, siekia geriau suderinti oro kokybės standartus su naujausiomis Pasaulio sveikatos organizacijos oro kokybės gairėmis.

Pagal Cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti siekiama uždrausti produktuose vartoti žalingiausias chemines medžiagas, įskaitant sukeliančias vėžį, ir paskatinti naudoti saugiai ir tvariai sukurtas chemines medžiagas.

Dėl radono reikėtų pažymėti, kad Pagrindinių saugos standartų direktyvoje nustatyti teisiškai privalomi reikalavimai dėl apsaugos nuo natūralios spinduliuotės šaltinių poveikio. Pagal šią direktyvą ES valstybės narės yra įpareigotos parengti nacionalinius radono veiksmų planus. ES imasi ir kitų veiksmų, pavyzdžiui, koordinuoja ES pastangas kovoti su pasyviu rūkymu ir skleidžia informaciją apie ultravioletinės spinduliuotės keliamą pavojų.