Aplinka ir sveikata

Žmonių sveikata ir gerovė glaudžiai susijusi su aplinkos būkle. Kokybiška gamtinė aplinka užtikrina pagrindinius poreikius, t. y. švarų orą ir vandenį, derlingą žemę maistinėms kultūroms auginti ir gamybai reikalingus energijos išteklius bei žaliavas. Žalioji infrastruktūra taip pat padeda reguliuoti klimatą ir užkirsti kelią potvyniams. Žaliosios ir mėlynosios erdvės taip pat suteikia svarbių galimybių pailsėti ir didina gerovę.

Tuo pačiu aplinka žmogui daro didžiulį poveikį per užterštą orą, triukšmą ir pavojingas chemines medžiagas. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO ) ataskaitos „Ligų prevencija užtikrinant sveiką aplinką“ duomenimis, dėl stresą keliančių aplinkos veiksnių 53 PSO Europos regiono šalyse įvyksta 12–18 proc. visų mirčių. Pagerinus svarbiausių aplinkos sričių – oro, vandens – kokybę ir sumažinus triukšmą būtų užkirstas kelias ligoms, ir sustiprėtų žmonių sveikata.

Oro tarša yra didžiausia Europoje aplinkos grėsmė sveikatai, sukelianti širdies ligas, insultą, plaučių veiklos sutrikimus ir plaučių vėžį. Manoma, kad kasmet dėl oro taršos ES įvyksta daugiau kaip 400 000 ankstyvos mirties atvejų. Transporto priemonių ir pramonės keliamas triukšmas didina susierzinimą, sukelia miego sutrikimus ir padidina grėsmę susirgti hipertenzija bei širdies ir kraujagyslių ligomis.

Didžiulį susirūpinimą kelia ir pavojingų cheminių medžiagų poveikis. Kasdieniame gyvenime – per užterštą orą ir vandenį, vartojimo produktus ir maistą – žmones veikia įvairios cheminės medžiagos. Kai kurios pavojingos cheminės medžiagos pasižymi savybėmis, dėl kurių jos išlieka aplinkoje ir bioakumuliuojasi maisto grandinėje, o tai reiškia, kad sumažėjusios taršos poveikį pajusime daug vėliau. Be to, įvertinus šiandien naudojamų cheminių medžiagų kiekį ir spektrą bei nuolatinį chemijos produktų gamybos augimą, galima manyti, kad poveikis žmonėms ir aplinkai toliau didės. Tai verčia nerimauti dėl cheminių produktų mišinių poveikio sveikatai, kuris patiriamas per visą gyvenimą, ypač pažeidžiamais gyvenimo tarpsniais, pavyzdžiui, ankstyvojoje vaikystėje, nėštumo metu ir senatvėje.

Klimato kaitos padariniai taip pat kelia tiesioginę grėsmę sveikatai (karščio bangos, infekcinių ligų plitimo pokyčiai ir alergenai).

Apskritai maudyklų vandens kokybė visoje ES yra puiki. Maudymosi vietose vanduo nuolat švarėja dėl investicijų į kanalizacijos sistemas, geresnio nuotekų valymo ir sumažėjusios ūkių keliamos taršos.

Gaunama vis daugiau duomenų, iš kurių galima spręsti, kad aplinkos keliamos grėsmės visuomenėje pasiskirsto netolygiai. Neproporcingai didelį poveikį patiria socialiai remtinos ir pažeidžiamos gyventojų grupės. Nuo asmens socialinės ir ekonominės padėties priklauso jo patiriamas stresą keliančių aplinkos veiksnių poveikis, nes vargingesni žmonės dažniau gyvena prastoje aplinkoje. Socialiai remtini asmenys gali būti jautresni stresą keliančių aplinkos veiksnių poveikiui dėl įsisenėjusių ligų, prastos mitybos ir tam tikros elgsenos, pavyzdžiui, rūkymo ar neveiklumo. Jiems taip pat gali būti nelengva prisitaikyti prie aplinkos grėsmių ir jų išvengti.

Politikos kryptys

Žinant, kad aplinkos būklė ir gyvenimo kokybė tarpusavyje glaudžiai susijusios, Septintosios aplinkosaugos veiksmų programos (7-osios AVP) 3 prioritetinis tikslas – „apsaugoti Sąjungos piliečius nuo neigiamo su aplinka susijusio poveikio ir rizikos sveikatai bei gerovei“ (ES, 2013 m.). Visuomenės gerovė labai priklauso nuo pagalbos ekosistemoms teikimo; tai yra esminė 7-osios AVP vizijos, kurioje teigiama, kad „2050 m. turime gyventi gerai, bet pagal mūsų planetos išgales“, nuostata.

ES lygmeniu įgyvendinamos įvairios politikos priemonės, kuriomis siekiama spręsti aplinkos poveikio sveikatai klausimus. Keletas pagrindinių aplinkos politikos sričių pavyzdžių:

• Švaraus oro politikos dokumentų rinkinys Europai;
•  ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija;
•  Aplinkos triukšmo direktyva; ir
• Reglamentas dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH).

Įgyvendinant PSO Europos biuro vykdomą Europos aplinkos ir sveikatos procesą, siekiama suburti aplinkos ir sveikatos sričių atstovus ir ieškoti bendrų sprendimų, visų pirma siekiant įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. numatytus su aplinka susijusius sveikatos stiprinimo tikslus ir uždavinius. 2017 m. Ostravos deklaracijoje ministrai ir PSO Europos regiono šalių atstovai apibrėžė tarpsektorinį ir įtraukų sveikatai palankios aplinkos plėtojimo metodą.

EAA veikla aplinkos ir sveikatos srityse

Kartu su nacionalinio ir tarptautinio lygmens partneriais EAA kuria žinių apie aplinkos, sveikatos ir gerovės tarpusavio sąsajas bazę. Taip pat siekiama išsiaiškinti, kaip aplinka prisideda prie žmonių gerovės, kokį poveikį ir padarinių sveikatai turi konkretūs stresą keliantys aplinkos veiksniai – oro tarša, triukšmas, cheminės medžiagos ir klimato kaita. Galiausiai, padariniai sveikatai atsiranda dėl ilgesnį laiką patiriamo įvairių stresą keliančių aplinkos veiksnių poveikio, todėl aplinkos būklės vertinimas turėtų būti vykdomas integruotai.

Be to, EAA kuria naują veiklos sritį, kurios specialistai sieks išsiaiškinti, kaip socialiniai ir demografiniai veiksniai veikia aplinkos ir sveikatos santykį. Bus vertinama, kaip nuo asmens socialinio statuso ir amžiaus priklauso stresą sukeliančių aplinkos veiksnių poveikis ir padariniai sveikatai.

Gerai žinomi stresą keliantys aplinkos veiksniai, kenkiantys žmonių sveikatai, Europoje reglamentuojami ir kontroliuojami, stengiantis sumažinti jų poveikį. Tačiau nuolat kyla ir naujų problemų, kai aplinkos poveikio būdus ir pasekmes sveikatai suprasti vis dar sunku. Tarp tokių klausimų – atsparumas antimikrobinėms medžiagoms arba gaminiuose esančių cheminių medžiagų poveikio žmonėms pokyčiai, pereinant prie žiedinės ekonomikos ir didinant atliekų perdirbimą. Bendradarbiaudama su tarptautiniais ekspertų tinklais, įskaitant Europos Komisiją, PSO ir Europos maisto saugos tarnybą, EAA siekia nustatyti naujai kylančias aplinkos grėsmes.

Vykdydama teminę veiklą EAA rengia įvairius oro taršos, triukšmo, cheminių medžiagų ir prisitaikymo prie klimato kaitos vertinimus ir rodiklius.

EAA yra HBM4EU iniciatyvos įgyvendinimo partnerė. Pagrindinis šios iniciatyvos tikslas – koordinuoti ir skatinti žmonių biologinę stebėseną Europoje. HBM4EU iniciatyva suteiks daugiau duomenų apie faktinį cheminių medžiagų poveikį piliečiams ir galimus padarinius sveikatai ir padės tiksliau formuoti šios srities politiką.

Be to, EAA prisideda prie Europos Komisijos Cheminių medžiagų stebėsenos informacijos platformos (IPCHEM) , kurioje fiksuojami žmones ir aplinką veikiančių cheminių medžiagų ir cheminių mišinių poveikio atvejai.